Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

„MG Baltic“ skandalas: tarp sąmokslo teorijos ir viešųjų ryšių praktikos

 
2018 05 14 5:59
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šią savaitę viešumoje pasirodžiusi Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma apie tai, kaip koncernas „MG Baltic“ siekė sau palankių sprendimų, rėmė, kontroliavo ir manipuliavo politine partija ir papirkinėjo ar šantažavo politikus, sukėlė daug šurmulio. Pasigirdo klausimų, kodėl VSD pažyma buvo paviešinta tik dabar, jei procesai, kurie joje aprašomi, vyksta jau dešimt metų. Taip pat kyla klausimų, kaip ši pažyma pasiekė žurnalistus, ar ji galėjo pakliūti į „MG Baltic“ rankas ir ar tai – didesnio plano, apie kurį mes nežinome – dalis.

Seimo narė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė sako, kad „laiškų skandalas“, kuris įsuko prezidentę, galėjo būti sukeltas gavus informacijos apie tai, kas tiriama NSGK komitete. „Aš žinau ką mes tiriame, tą informaciją (VSD ataskaitą) mes turėjome kelis mėnesius. Informacija buvo žinoma tik komiteto nariams, bet gal komitete yra suinteresuotų narių. Man susidarė įspūdis, kad būtent todėl tie laiškai buvo paviešinti ir, kad tai buvo (Eligijaus Masiulio) gynybos dalis. Tai yra mano versija“, – sakė R. Juknevičienė apie tai, kad informacija viename šalies dienraščių pasirodė galimai žinant, ką tiria NSGK komitetas ir norint užbėgti tam tikriems įvykiams ir vertinimams už akių.

Akivaizdu, kad šis etapas buvo sudėliotas ir paruoštas. Buvo numatyta, kad prasidės didžiulis triukšmas.

Politikė pasakojo, kad NSGK komitetas nuo praeitų metų spalio mėnesio tiria galimo poveikio politikams klausimus, o tyrimui įsibėgėjus buvo paprašyta, kad VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pateiktų daugiau medžiagos apie verslo grupuočių daromą įtaką politikams ir politiniams procesams.

„STT ir VSD atstovai buvo atėję į Seimą ir mes turėjome po du susitikimus, pristatymus su iliustracijomis, medžiaga, kuri iliustruoja teiginius. O vėliau informacija buvo pateikta raštu. Mes komiteto išvadas turėjome pateikti iki gegužės pradžios, bet artėjant tai dienai pamatėme, kad darbo yra daug ir mes nespėjame. Kai pradėjome ruoštis išvadų rašymui supratome, kad mums reikia išvadas paremiančių argumentų, jas iliustruojančių dokumentų. Tuomet ir paprašėme VSD ir STT, kad jie paviešintų tam tikrus dokumentus, nes mes to padaryti negalime. Šį prašymą pateikėme likus porai savaičių iki gegužės pradžios, jie (VSD ir STT) pasakė, kad paruošti reikiamus dokumentus užtruks apie dvi savaites. Būtent tada žiniasklaidoje prasidėjo „serialai“; Lauryno Kaščiūno, Gabrieliaus Landsbergio ir kitų istorijos, o vėliau – prezidentės laiškai. Visgi mes (NSGK), jau gerokai anksčiau buvome pateikę prašymą VSD ir STT viešinti dokumentus, kurie svarbūs Seime atliekamam tyrimui. Dokumentų paruošimas užtruko ir juos gavome tik praeitą pirmadienį. Tą patį dokumentą tuo pačiu metu gavo ir Seimo pirmininkas, Ministras pirmininkas bei Prezidentūra“, – VSD ataskaitos „kelionę“ pasakojo R. Juknevičienė.

Anot jos, kokiu būdu ataskaita tapo vieša anksčiau – ji nežino, bet šie dokumentai turėjo būti paviešinti birželio pirmą dieną kartu su NSGK komiteto pateiktomis išvadomis.

„Tai, ką dabar galime perskaityti žiniasklaidoje yra tik trečdalis ar ketvirtadalis viso tyrimo, kurį mes atlikome. Medžiagos bus apie šimtą puslapių. Nežinau iš kur „MG Baltic“ gavo informaciją, gal sutapo, gal man, kaip žinančiai daugiau, atrodo taip, kaip atrodo. Visgi norėčiau pabrėžti, kad tai (VSD pažymos paviešinimas) nėra atsakas į prezidentės puolimą, mano prielaida yra, kad paviešinti laiškai buvo atsakas į būsimą NSGK komiteto ataskaitą“, – svarstė politikė.

NSGK komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad informacija negalėjo „nutekėti“ iš jo komiteto. „Man sunku komentuoti R. Juknevičienės pasisakymą, matyt, trečiadienį apie tai kalbėsime, bet aš esu tikras, kad jei kalbame apie tą paviešintą informaciją, ji negalėjo nutekėti iš NSGK komiteto. Pagal reglamentą komentuoti tyrimą gali tik komisijos ar komiteto pirmininkas arba įgaliotas asmuo. Kai mes kalbėjome komisijoje trečiadienį sutarėme, kad ypatingai svarbu užtikrinti informacijos konfidencialumą, net tos, kuri jau yra išslaptinta. To susitarimo mes laikomės, nes šiandien yra papildomos informacijos ir matau, kad ji nėra viešinama, taigi viskas tvarkoje“, – sakė V. Bakas.

Jis pasakojo, kad komiteto darbas buvo organizuotas taip, jog slaptą informaciją gaudavo visi komiteto nariai. „Aš atmetu, kad ji galėjo nutekėti iš komiteto. Ir šiaip neįsivaizduoju, kaip tai galėjo nutikti. Nežinau kas tiksliai galėjo nutekėti, todėl gaunasi, jog spėliojame kas būtų, jei būtų. Aš paklausiu R. Juknevičienės, ką ji turėjo galvoje sakydama, kad informacija galimai buvo nutekinta. Mes turime užbaigti tyrimą ir pateikti visuomenei informaciją, kuri, panašu, yra labai svarbi. O vėliau aš galėsiu pasidalyti savo pamąstymais apie vienus ar kitus dalykus“, – svarstė NSGK komiteto vadovas.

„MG Baltic“ įsukęs skandalas ir E. Masiulio politinės korupcijos byla – didžiausia viešųjų ryšių kampanija, kada nors vykusi Lietuvoje, įsitikinęs viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas.

Krizė, kurioje atsidūrė E. Masiulis ir koncernas „MG Baltic“ dalinai sutampa ir dalinai ne – abu kankina panašūs, bet tuo pačiu ir skirtingi iššūkiai, problemos. Taip pat svarbu tai, ką šiuo metu matome ir girdime viešojoje erdvėje, nes tai – daug anksčiau kilusios krizės padariniai. Dabar, pasak viešųjų ryšių specialisto, vyksta pasiruošimas teisinei komunikacijai, kuomet teisininkai ir viešųjų ryšių specialistai „derina“ pozicijas.

„Jų tikslas – sukurti tam tikrą foną, kuriame žmonės ateinantys į teismą būtų nušviesti vienoje ir kitoje šviesoje. Kasdien yra priimami sprendimai, bet mes nežinome koks tai procesas, nežinome „vidaus“, daug dalykų paaiškės tik tada, kai prasidės teismas“, – sakė A. Katauskas. Jis įsitikinęs, kad E. Masiulio ir prezidentės laiškų paviešinimas buvo gerai apgalvotas žingsnis, nes greta laiškų pasirodė ir pats E. Masiulis, jis gavo daug žiniasklaidos dėmesio, ėmė pasakoti savo istorijos versiją.

Sutarėme, kad ypatingai svarbu užtikrinti informacijos konfidencialumą, net tos, kuri jau yra išslaptinta. To susitarimo mes laikomės, nes šiandien yra papildomos informacijos ir matau, kad ji nėra viešinama, taigi viskas tvarkoje

„Akivaizdu, kad šis etapas buvo sudėliotas ir paruoštas. Buvo numatyta, kad prasidės didžiulis triukšmas. Neaišku ar tai buvo susiję su VSD pažyma, apie kurią mes dabar žinome, o gal – su visu NSGK komisijos tyrimu. Ir ar ta pažyma buvo atsakas į laiškus, o gal buvo kitaip. Visos versijos yra galimos, priklauso nuo to, ko buvo siekiama. Į teismą juk keliaus ne tik E. Masiulio byla, ten bus įvelti ir kiti veikėjai. Žvelgiant iš krizės komunikacijos „kampo“ skandalo dalyviai supranta, kad niekas iš jų išeiti iš krizės dar negali. Procesas, matyt, vyks daug metų. Dabar norima pajudinti viešąją erdvę, priversti galvoti ne tik apie E. Masiulį, bet ir apie kitus proceso dalyvius, kartais menkai susijusius“, – svarstė A. Katauskas.

Anot jo, siekiama pasėti abejonę prezidente, sukelti triukšmą, ištrinti linijas tarp to, kas aišku ir kas neaišku. „Atsiranda daug triukšmo, sąmokslo teorijų, diskusijų, bet nelieka – kaltas-nekaltas pozicijų. Yra atlikti tyrimai, kurie rodo, kad visuomenė yra linkusi nuteisti įmonę, jei prieš ją yra pradėtas vienoks ar kitoks tyrimas. Visgi į tam tikrą situaciją įnešus abejonės, pilkų tonų ir sumaišties sukuriamas kitoks fonas“, – sakė komunikacijos specialistas.

Jis patvirtino, kad prezidentės laiškų „nutekėjimas“ yra visiškai logiškas. „Niekas negalėjo žinoti, kad jis (E. Masiulis) juos turi, bet dabar, kai žinome – logiška, kad jie buvo panaudoti. Visgi VSD pažyma pakeitė komunikacinį lanšaftą, tie, kurie iniciavo ankstyvesnį pažymos paleidimą galėjo tai padaryti dėl daugelio priežasčių. Abu šie veiksmai – laiškai ir VSD pažyma sukėlė daug abejonių. Parodė tai, ką mes žinojome, bet ir tai, ko dar nežinojome. Pažyma „pasakė“ paslėptoms įmonėms ir žmonėms, kad netrukus ir jie bus paviešinti. Taigi, galima laukti naujų veiksmų, nes tos įmonės pradės ruoštis, informacinis laukas sproginės“, – svarstė A. Katauskas. Anot jo, VSD pažyma ištrynė „laiškų skandalą“ iš viešosios erdvės, bet dabar ja bando pasinaudoti visos politinės jėgos ir užmiršti politikai, tarkime Algirdas Butkevičius.

„Kalbant apie krizinę komunikaciją svarbu paminėti, kad informacinis fonas keičiasi labai greitai, o suinteresuotos pusės savo atsaką koreguoja kiekvieną dieną. Taigi, mūšis vyksta čia ir dabar, kasdien vertinamas informacijos svoris, žala reputacijai. Mes nežinome detalių, nežinome, ką turi „MG Baltic“, E. Masiulis ar prezidentūra“, – svarstė viešųjų ryšių specialistas. Anot jo, šis skandalas – didžiausia Lietuvoje viešųjų ryšių kampanija, nes joje „žaidžia“ visos politinės partijos ir daugybė komunikacijos specialistų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"