Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

„MG Baltic“ gali sustabdyti Seimo NSGK išvadų skelbimą?

 
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

LRT televizijos laidoje „Savaitė“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas kalbėjo, kad žiniasklaidos priemonės, kurios interesų grupių buvo naudojamos savo tikslams, galėtų netekti licencijos. Atsakas į tokius žodžius buvo – politikai kišasi į žiniasklaidos laisvę.

Bet, teisybės dėlei, reikėtų pastebėti, kad nebuvo kalbama, jog licencijas atiminės politikai, parlamentaras sakė, kad tą turėtų daryti žiniasklaidą kontroliuojančios institucijos. Jų teikimą gavęs teismas galėtų apriboti licencijos veikimą arba ją panaikinti. Laidos „Savaitė“ kalbintas teisininkas sakė, kad tokia tvarka įmanoma ir šiandien. Kita vertus, dar vienas pavojus – „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdžio kreipimaisi į teismus dėl Valstybės saugumo departamento pažymos. Tai galėtų sustabdyti Seimo NSGK išvadų skelbimą numatytu laiku ir tik sustiprinti sumaišties bei nepasitikėjimo atmosferą valstybėje.

Seimo NSGK pirmininkas V. Bakas praeitą savaitę užsiminė, kad kai kuriems komiteto tyrime atsidūrusių žiniasklaidos priemonių savininkams, jei bus nustatyta, kad jie naudoja žiniasklaidą savanaudiškiems tikslams, kėsinasi į konstitucinius valstybės pamatus, turėtų būti taikoma griežta sankcija – licencijos panaikinimas.

„Ji turi tarnauti viešiesiems interesams, tai yra verslas, bet tai yra licencijuojama veikla. Jeigu tu, pavyzdžiui, gauni licenciją ginklui ir šaudysi centre, jis bus atimtas. Čia buvo šaudoma į valstybę, tai tuos, kurie šaudo į valstybę, turėdami žiniasklaidą, tiesiog reikia patraukti“, – kalbėjo V. Bakas.

Tačiau parlamentiniam tyrimui vadovaujantis V. Bakas neatskleidė, kokios žiniasklaidos priemonės be „MG Baltic“ yra patekusios į Seimo tyrėjų akiratį, kaip ir netvirtino, kad Seimas turi įgaliojimus naikinti licencijas. Visuomenės informavimo teisės ekspertės Liudvikos Meškauskaitės nuomone, reikėtų vengti taikyti tokias sankcijas.

„Licencijos sustabdymas, nutraukimas veiklos – tai yra labai rimtas įsikišimas į saviraiškos laisvę, ir aš esu prieš, kad taip lengvai tos licencijos būtų stabdomos, kad jos būtų nutraukiamos. O jeigu jos padaro kažkokius pažeidimus, ir tie pažeidimai yra nukreipti prieš valstybę, tai žinoma, toks klausimas gali būti keliamas, bet tą turėtų daryti teisminės institucijos“, – sakė VU Teisės fakulteto profesorė dr. L. Meškauskaitė.

Radijo ir televizijos komisijos vadovas Edmundas Vaitekūnas skėsčioja rankomis: esą jau vykdančiam veiklą transliuotojui sustabdyti ar panaikinti licencijos negalėtų net tuo atveju, jei paaiškėtų, kad toks transliuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

„Jeigu mes išdavėme licenciją, ir tos aplinkybės atsirado jau išdavus licenciją, deja, įstatyme nėra numatyta, kad galėtumėm panaikinti tokiu atveju jau išduotą licenciją. Na, aš čia matau, kad reikėtų, mes ruošiam čia su teisininkais pasiūlymą papildyti įstatymą būtent toje srityje“, – pasakojo LRTK pirmininkas E. Vaitekūnas.

„Aš negaliu sutikti su tokia komisijos pirmininko išvada, įstatyme yra labai aiškiai įvardyta komisijos kompetencija. Kai transliuotojas skleidžia informaciją, kuri yra karo propaganda, smurto propaganda, skleidimas dezinformacijos t.y. tyčia viešai paskelbtų melagingų žinių transliavimas. Tokiais atvejais komisija turi teisę pradžioje taikyti švelnesnes sankcijas, t. y. skirti baudas, stabdyti licenciją. Jeigu tie pažeidimai tęsiasi, arba jie nėra pašalinami, Komisija turi teisę panaikinti licenciją apskritai“, – teigė Vilniaus advokatų kontoros „Spes“ advokatas dr. Algimantas Šindeikis.

Tačiau ėmė aiškėti ir kitos aplinkybės, kurios galbūt trukdo ponui E. Vaitekūnui veikti savarankiškai: nutenkinta dar viena dozė VSD informacijos. Saugumo duomenimis, Radijo ir televizijos komisijos vadovas galėjo „MG Baltic“ koncerno žmonėms teikti neskelbtiną informaciją apie konkurentų teikiamus prašymus komisijai. Pats E. Vaitekūnas tai neigia.

Seimo NSGK vicepirmininkas Arvydas Anušauskas siūlo keisti įstatymą taip, kad savininkas neturėtų galimybės savanaudiškais tikslais naudoti žiniasklaidos priemonės.

„Aš matau tik būsimose NSGK išvadose rekomendaciją Seimui sutvarkyti būtent šią sritį. Aš nesu šalininkas automatiško licencijų atėmimo dėl paprastos priežasties: kas atsitiktų, jeigu tas labai griežtas įstatymas, kalbantis apie licencijų automatinį atėmimą, atsidurtų blogose rankose?“, – svarstė Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Arvydas Anušauskas.

NSGK savo tyrimo išvadą planuoja pateikti iki birželio, tačiau panašu, kad šie politikų planai gali strigti po to, kai „MG Baltic“ kreipėsi į teismą, kad šis VSD rašte pateiktus duomenis pripažintų neatitinkančiais tikrovės.

Savo darbdaviu ketina sekti ir „InfoTV“ žurnalistas Tomas Dapkus. Į teismą nusprendė kreiptis ir Liberalų sąjūdžio vadovybė. Ji ragina bylinėtis ir VSD rašte paminėtus Petrą Auštrevičių bei Vitalijų Gailių.

VU Teisės fakulteto profesorė L. Meškauskaitė sako, kad gynyba turi galimybių pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimą.

„Tokios laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikomos, bet gana retai. Bet teismas gali sustabdyti informacijos platinimą“, – kalbėjo dr. L. Meškauskaitė.

Atrodytų, situacija tikrai grėsminga: advokatai turi galimybių pristabdyti NSGK išvadą, nes joje neišvengiamai bus paminėti teisme ginčijami teiginiai. Valstybės saugumo institucija pateko į verslo ir politikų kryžminę ugnį.

Advokatas A. Šindeikis sako, kad į teismą gali kreiptis visi, manantys, kad jų teisės yra pažeistos, tačiau tik teismas gali įvertinti yra ar ne pažeidimas.

„Jeigu vienu atveju mes galime manyti, kad yra pažeidimas verslo organizacijos interesų, jų dalykinės reputacijos, kita vertus, mes matome iš tos viešos informacijos, kad tame dalyvauja šalies politikai ir tai yra viešasis gyvenimas. Tie asmenys yra viešieji asmenys. Ir mes visi turime teisę žinoti, kaip mūsų valstybėje yra vykdoma politika. Ar jinai vykdoma yra pagal Konstituciją, t.y. laikantis įstatymų, veikiant parlamentarams, politikams, nepriklausomai nuo verslo, ar vis dėlto mūsų politikai veikia už Konstitucijos ribų ir tarnauja ne visuomenei, tarnauja tam tikriems asmenims“, – teigė dr. A. Šindeikis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"