Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

#MeToo Lietuvoje – daug triukšmo, bet... 5-ių „herojų“ likimai

 
2018 09 05 15:34
LŽ fotomontažas 
LŽ fotomontažas 

Prieš kiek mažiau nei metus prasidėjęs #MeToo judėjimas sudrebino visą pasaulį. Lietuva – ne išimtis. Socialiniuose tinkluose moterims pradėjus dalintis netinkamo seksualinio elgesio su jomis istorijomis, kaltinimų susilaukė ne vienas žinomas žmogus. Kaip praėjus beveik metams nuo judėjimo pradžios jis atsiliepė Lietuvoje ir kaip baigėsi patys žymiausi Lietuvoje nuskambėję atvejai? Ogi, galima sakyti, niekaip.

#MeToo judėjimas prasidėjo nuo atvirų kaltinimų Holivudo prodiuseriui Harvey Weinsteinui seksualiniu priekabiavimu bei prievarta. Greitai visame pasaulyje nuvilnijo istorijų apie nederamą seksualinį elgesį banga.

Į seksualinį priekabiavimą vakaruose buvo itin rimtai sureaguota – įvairios institucijos, leidyklos ar prodiuseriai nutraukė sutartis su nederamu seksualinio pobūdžio elgesiu užsiėmusiais aktoriais, tokiais, kaip Kevinas Spacey ar Edas Westwickas, buvo sustabdyta komiko Louis C. K. filmo premjera bei platinimas bei suplanuoti pasirodymai įvairiose laidose, Stepheno Colberto vakaro šou. Paties Harvey Weinsteino karjera žlugo, jį paliko žmona, o šiuo metu vyksta net keli teisminiai procesai, kuriuose prodiuseris kaltinamas seksualiniu priekabiavimu ir prievarta. Tai – vos keli pavyzdžiai iš visos puokštės pasekmių, su kuriomis susidūrė seksualiai prie kitų asmenų priekabiavusios įžymybės.

Bylos nėra, bet į VDA negrįžo

Šių metų sausio pabaigoje tinklaraštyje akadespaslaptis.wordpress.com pasirodė pirmasis anoniminis kaltinimas Vilniaus dailės akademijos (VDA) Tapybos katedros dėstytojui Jonui Gasiūnui. Anoniminių kaltinimų skaičiui augant, patirtimis socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo dalintis kiti buvę VDA studentai. Apie esą netinkamą Jono Gasiūno elgesį bei neva studentų terorizavimą paliudijo ir menininkė Eglė Grėbliauskaitė, tapytoja Kunigunda Dineikaitė, Monika Dirsytė bei režisierius Emilis Vėlyvis.

Pasikalbėję su studentais ir pačiais dėstytojais, įvertinę oficialius skundus, kuriuos gavome, mes pripažinome tai, kad akademinė etika pažeista. O iš jų kažkokių prašymų grįžti į darbą taip pat kol kas negavome.

Šiai istorijai paplitus VDA rektorius paskelbė apie Jono Gasiūno nušalinimą nuo pareigų dviems savaitėms. Kitą dieną apie sprendimą trauktis iš pareigų pranešė pats Jonas Gasiūnas.

Jonas Gasiūnas / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Jonas Gasiūnas / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Tame pačiame tinklaraštyje pasirodė kaltinimai netinkamu seksualiniu elgesiu dar keliems VDA dėstytojams – Gintautui Trimakui bei Arvydui Liepuoniui. Gintautas Trimakas po kaltinimų paviešinimo tapo Nacionalinės premijos laureatu, tačiau atsiimti apdovanojimo neatvyko, o iš VDA pasitraukė abipusiu susitarimu. Arvydas Liepuonius taip pat pasitraukė iš Dailės akademijos.

2018 metų rugpjūtį buvo paskelbta, kad nuo rugsėjo pirmosios Jonas Gasiūnas kaip nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas gaus pirmojo laipsnio valstybinę premiją.

Pirmadienį prokuratūra pranešė nutraukianti tyrimą dėl seksualinio priekabiavimo aukštosiose institucijose, nes nenustatė, kad buvo seksualiai priekabiaujama, tačiau buvo konstatuota apie kai kurių buvusių aukštosios mokyklos dėstytojų neetišką elgesį, nesuderinamą su dėstytojo pareigomis.

Taip pat prokuratūra pranešė, kad nustatyti darbo drausmės ir akademinės etikos pažeidimai yra pačios aukštosios mokyklos kompetencijoje.

VDA senatas prokuratūros sprendimo nekvestionuoja, tačiau LŽ pasiteiravus, ar skandalo centre atsidūrę dėstytojai naujų mokslo metų proga grįš dėstyti į akademiją, VDA Komunikacijos skyriaus vadovas Andrius Nenėnas patikino, kad dėstytojai VDA kol kas tikrai neplanuoja tokių dalykų.

„Kaip ir buvo pažymėta prokuratūros pranešime, kaip ir etikos komitetas mūsų priėmė, kad tų darbuotojų elgesys buvo nesuderinamas su akademine etika. Vėlgi, galbūt prokuratūra nustatė, kad jų nusižengimai nėra baudžiamojo pobūdžio, bet pasikalbėję su studentais ir pačiais dėstytojais, įvertinę oficialius skundus, kuriuos gavome, mes pripažinome tai, kad akademinė etika pažeista. O iš jų kažkokių prašymų grįžti į darbą taip pat kol kas negavome“, – teigė A.Nenėnas.

VDA oficialiame komentare pažymima, jog sprendimai atleisti akademinę etiką pažeidusius dėstytojus yra teisėti ir turintys pagrindo, o „2018 m. siekdama ir toliau nesitaikstyti su akademinės etikos pažeidimais, VDA patobulino akademinės etikos kodeksą, priėmė lygių galimybių politiką ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašą. Studentams suteiktos visos teisės ir galimybės nedelsiant pranešti apie galimus akademinės etikos pažeidimus.“

Jonas Vaitkus tęsia pradėtus darbus

Kaltinimų nederamu elgesiu ir priekabiavimu šių metų vasario mėnesį susilaukė ir režisierius, buvęs Rusų dramos teatro vadovas Jonas Vaitkus. Jis pats tai pavadino Rusijos vykdomą šmeižto kampaniją prieš jį.

Jonas Vaitkus / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Jonas Vaitkus / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Joną Vaiktų seksualiniu priekabiavimu apkaltino buvusios studentės – viena liudijusi anonimiškai bei Eglė Lekstutytė. Taip pat istorijomis apie Jono Vaitkaus esą nederamą elgesį socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino scenografė Simona Biekšaitė, buvusi režisieriaus asistentė Judita Juknelė ir aktorė Rita Sistrunk.

Vos pasirodžius kaltinimams Jonas Vaitkus buvo nušalintas nuo darbo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), tačiau kovo mėnesį režisierius į darbą LMTA vėl sugrįžo.

Gegužės mėnesį LMTA Etikos komitetas priėmė sprendimą, kad LMTA profesorius elgėsi neetiškai. Jonas Vaitkus planavo kreiptis į teismą dėl tokio komiteto sprendimo, tačiau savo nuomonę pakeitė ir to nepadarė, bet liko dėstyti akademijoje.

Jonas Vaitkus, dvi kadencijas iš eilės buvęs Rusų dramos teatro vadovu, prieš įsiplieskiant skandalui žiniasklaidai teigė planuojąs siekti trečiosios kadencijos. Po antrosios kadencijos pabaigos vykęs Rusų dramos teatro vadovo konkursas neįvyko, kadangi nė vienas iš kandidatų neatitiko minimalių reikalavimų. Pirmajame nepavykusiame konkurse dalyvavo ir Jonas Vaitkus. Gegužės mėnesį vykus pakartotiniam konkursui naujas vadovas taip pat neišrinktas. Tuomet Jonas Vaitkus informavo daugiau posto nesieksiąs, tačiau konkursas žlugo, o Rusų dramos teatro vadove liepos mėnesį tapo konkursą laimėjusi aktorė bei dėstytoja Olga Polevikova.

Šiuo metu Jonas Vaitkus yra vyriausias Rusų dramos teatro režisierius.

Šarūno Barto atvejis

Pirmajai #MeToo bangai nusiritus per pasaulį Lietuvą sudrebinęs skandalas – kaltinimai nederamu elgesiu režisieriui Šarūnui Bartui.

Šarūnas Bartas / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Šarūnas Bartas / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pirmoji režisierių seksualiniu priekabiavimu, kuris esą įvyko prieš kelerius metus, apkaltino aktorė Julija Steponaitytė. Neilgai trukus jai paantrino scenografė Paulė Bocullaitė. Socialiniuose tinkluose palaikymą merginoms išreiškė aibė pramogų pasaulio atstovų, tačiau pats režisierius jam mestus kaltinimus neigė.

Skandalui įsisiūbavus Vilniaus miesto savivaldybė nutraukė sutartį dėl patalpų nuomos „Skalvijos“ kino centre lengvatinėmis sąlygomis Šarūno Barto studijai.

Filmų festivalio „Šeršėliafam“ organizatoriai po skandalo taip pat priėmė sprendimą festivalio atidarymo metu nerodyti filmo „Aš esu Katia Golubeva“, nes jame nusifilmavo seksualiniu priekabiavimu įtariamas režisierius.

Vis dėlto sar vasario 14 dieną Lietuvos kino centras pranešė apie finansavimą filmų gamybai, iš kurių kompanijos „Kinema“ bei Šarūno Barto filmui „Sutemose“ teko didžiausia suma iš visų projektų. Jam atiteko 500 tūkst. eurų. Taip pat režisieriaus filmas „Šerkšnas“ buvo nominuotas net keturiose nominacijose „Sidabrinių gervių“ apdovanojimuose, nors nei vienos nominacijos nelaimėjo.

Užsimanė net Vilniaus meru tapti

Netinkamo seksualinio elgesio skandalas neaplenkė ir neseniai narystę Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje atnaujinusio Mykolo Majausko. Prieš pusmetį „Info TV“ gavo anoniminį skundą apie penkerių metų senumo nepavykusius Mykolo Majausko bandymus seksualiai pasinaudoti jauna mergina pasikvietus į ją savo namus.

Mykolas Majauskas / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka
Mykolas Majauskas / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Ta pati mergina tikino, kad žino dar bent kelias tokias į Seimo nario esą žabangas patekusias merginas.

Po šios informacijos paviešinimo Mykolas Majauskas sustabdė savo narystę partijoje, o TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis bandė inicijuoti prokuratūros tyrimą apie nederamą Mykolo Majausko elgesį. Vis dėlto prokurorai ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė, mat tokia veikla neturėjo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors „valstiečiai“ ieškojo preteksto Mykolo Majausko apkaltai. Seimo Etikos ir procedūrų komisija taip pat nevertino Seimo nario elgesio, nes irgi nerado preteksto.

Praėjusios savaitės pabaigoje Mykolas Majauskas pranešė atkuriantis savo narystę partijoje ir kandidatuosiantis į Vilniaus miesto mero postą artėjančiuose savivaldybių rinkimuose, tačiau TS-LKD Mykolo Majausko kandidatūros nepatvirtino.

„Kai kurie išbraukti dėl to, kad jie nėra partijos nariai, kai kurie išbraukti, kad atsisakė, kai kurie asmenys, pabrėžiu, kai kurie asmenys išbraukti, nes aplinkybės jiems dalyvauti rinkimuose yra nepalankios“, – TS-LKD kandidatų didmiesčiuose atranką pakomentavo partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Tiesa, Mykolas Majauskas į Vilniaus miesto mero poziciją kandidatavo ir 2015 metais, reklaminiame vaizdo klipe politikas pasirodė su savo šeima, o ir pats įrašo pavadinimas deklaravo „šeimos politiką“.

Tik Kęstutis Pūkas liko be Seimo nario kėdės

Dar prieš #MeToo vajų, 2017 metų kovo mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo ir jo metu buvo nustatyta, kad būdamas Seimo nariu Kęstutis Pūkas galėjo priekabiauti prie tarnybą atliekančių asmenų.

Kęstutis Pūkas / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Kęstutis Pūkas / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Grupė merginų „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovą Kęstutį Pūką apkaltino seksualiniu priekabiavimu. Politikas iš pradžių neigęs kaltinimus atsiprašė už „galbūt“ nederamą elgesį. „Neturėdamas politinės patirties, leidau sau pokalbių metu žengti į gilesnius pokalbius, kurių metu kelios replikos buvo kandidatėms įžeidžiančios“, – pranešime spaudai 2017 metais cituojamas jis.

Kaip pranešė „Info TV“, į televiziją kreipėsi vilnietė, kuri teigia pokalbyje dėl parlamentaro padėjėjos darbo sulaukusi 64 metų Kęstučio Pūko siūlymo apsilankyti jo kambaryje Seimo viešbutyje, apžiūrėti miegamąjį ir pareiškimų, „kaip būtų smagu pasivolioti miegamojo lovoje“.

Mergina teigė per pirmąjį pokalbį sulaukusi komentarų apie savo krūtinę ir kitų nederamų užuominų. Televizija teigia sulaukusi ir kitų moterų, bandžiusiu įsidarbinti pas buvusį Seimo narį, liudijimų apie netinkamą politiko elgesį.

Apkaltinti seksualiniu priekabiavimu, jie nesulaukė nei tokio pasmerkimo, nei pasekmių kaip vyrai Vakarų valstybėse. Jose žmonės neteko ne tik reputacijos, bet ir pajamų, titulų, vien ką reiškia atidėtas Nobelio literatūros premijos įteikimas. Lietuvoje nieko tokio neįvyko.

Moterų grupė kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama išnagrinėti parlamentaro elgesį ir įvertinti apkaltos procedūros galimybę. Pasak grupės vadovės Aušrinės Armonaitės, Kęstučiui Pūkui nepriėmus sprendimo atsisakyti mandato ar apkaltos klausimui nesulaukus paramos Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje, procedūra gali būti inicijuojama atskirų parlamentarų iniciatyva.

Seimo narys, prasidėjus apkaltos realizavimo procesams šiuos ėmėsi vilkinti, dėl nedarbingumo ilgai nesirodė nei Seime, nei Konstitucinio Teismo salėje, mėgino gauti tėvystės atostogas, tačiau galų gale jam teko atsisakyti Seimo nario mandato. Nors Konstitucinis Teismas pripažino Kęstutį Pūką pažeidus Konstituciją, Seimo nario advokatė tvirtina, kad ketina kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Mandato Kęstutis Pūkas atsisakė 2018 metų sausio mėnesį.

Birželio mėnesį Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Kęstutis Pūkas kaltinamas dėl seksualinio priekabiavimo ir šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimo. Teismo procesas vyksta už uždarų durų.

Lygių galimybių kontrolierė: seksualinis priekabiavimas tapo svarbia žmogaus teisių tema

Apie nederamo seksualinio elgesio skandalus, jų pasekmes visuomenėje, tai, kaip į seksualinį priekabiavimą reaguoja lietuviai ir ko reikia imtis kovojant su problema LŽ pakomentavo lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

– Prieš daugiau nei pusę metų #MeToo skandalas pasiekė ir Lietuvą ir užkabino kai kuriuos žymius asmenis. Visuomenėje kilo didelis triukšmas, žmonės skirstėsi į įvairias stovyklas, tačiau greitai visa tai pasimiršo ir nusėdo. Kodėl Lietuvoje taip nutiko?

– Reikėtų paminėti, kad pirmoji prabilusi apie seksualinį priekabiavimą buvo aktorė Erika Račkytė, kuri vėliau ir kreipėsi į Tarnybą. Atlikus tyrimą, buvo pripažinta, kad Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovas seksualiai priekabiavo prie aktorės. Po šio sprendimo, jis buvo atleistas.

Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad su paminėtais asmenimis situacija buvo kiek kita. Apkaltinti seksualiniu priekabiavimu, jie nesulaukė nei tokio pasmerkimo, nei pasekmių kaip vyrai Vakarų valstybėse. Jose žmonės neteko ne tik reputacijos, bet ir pajamų, titulų, vien ką reiškia atidėtas Nobelio literatūros premijos įteikimas. Lietuvoje nieko tokio neįvyko. Priešingai, dalis visuomenės buvo ganėtinai priešiška moterims, kurios išdrįso kalbėti apie seksualinį priekabiavimą. O tai galėjo lemti kitų moterų apsisprendimą nebekalbėti.

– Ar #MeToo judėjimas Lietuvoje apskritai paliko kažkokį įspaudą lietuvių mentalitetuose?

– #MeToo banga iššaukė diskusijas, kokie turi būti normalūs bei tinkami moterų ir vyrų santykiai darbe, mokymosi aplinkoje ir kitur. Žmonės buvo priversti susimąstyti, atkreipti dėmesį į savo veiksmus, suprasti, kad už nepagarbą kito žmogaus orumui ir lygiateisiškumui galima susilaukti pasekmių. Tikiu, kad viešumoje pasirodžiusios istorijos privertė susimąstyti ir pačius priekabiautojus. Gal #MeToo judėjimas pats taps prevencijos priemone?

Kartu seksualinis priekabiavimas tapo svarbia žmogaus teisių tema. Šių metų kovą išdalytuose Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose 2017 aktorė Erika Račkytė, viena pirmųjų prabilusi apie patirtą seksualinį priekabiavimą, buvo apdovanota Metų proveržio kategorijoje.

– Kiek ir kokios turi būti visuomenės reakcijos į seksualinį priekabiavimą? Koks yra visuomenės vaidmuo, kalbant apie seksualinį priekabiavimą?

– Visų pirma, visuomenė neturėtų kaltinti žmogaus, kuris nukentėjo nuo seksualinio priekabiavimo ir apie tai prabilo. Atsakomybė už nusižengimą tenka prasikaltusiajam, tad priekabiautojai turėtų būti vertinami kritiškiau.

Visuomenės vaidmuo yra labai didelis, kadangi nuo vyraujančios nuomonės priklauso, kaip elgsis tiek žmonės, nukentėję nuo seksualinio priekabiavimo, tiek tie, kurie leidžia sau priekabiauti. Pastarieji jausis nebaudžiami, tad nejaus pagrindo keisti savo elgesio. O tie, kurie patyrė seksualinį priekabiavimą, bijos apie atvejį pranešti ne tik tai pačiai visuomenei, bet ir atsakingoms institucijoms.

– Ar atsižvelgiant į skandalą buvo imtasi kažkokių prevencinių priemonių?

– Siekdama išsiaiškinti, kaip Lietuvos aukštosios mokyklos yra pasirengusios vykdyti seksualinio priekabiavimo prevenciją, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko apklausą. Universitetų ir kolegijų atsakymai atskleidė, kad lygių galimybių klausimai suprantami ganėtinai siaurai ir jiems neskiriamas reikalingas dėmesys (daugiau apie apklausą galite sužinoti čia).

Birželį Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovus pakvietėme į susitikimą, kuriame aptarėme, kaip pagerinti akademinės bendruomenės apsaugą nuo seksualinio priekabiavimo bei priekabiavimo. Pristatėme ir rekomendacijas, kaip reikėtų tinkamai integruoti prevencines priemones. Aukštųjų mokyklų atstovai buvo suinteresuoti stiprinti bendruomenės narių apsaugą, tad džiaugiamės užsimezgusiu bendradarbiavimu.

Po #MeToo judėjimo apraiškų ir apklausos pamatėme, kad Lietuvoje trūksta praktikos, kaip organizacijose tinkamai reglamentuoti ne tik seksualinio priekabiavimo, bet ir priekabiavimo ar persekiojimo atvejus. Tad Tarnyboje pasitvirtinome vidinį dokumentą, apibrėžiantį, koks elgesys darbe tinkamas, o koks jau peržengia ribas. Priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ar persekiojimo prevencijos taisykles naudojame ne tik kaip gaires sau, bet ir kaip pavyzdį, kuriuo pasinaudoti gali kitos institucijos ir įmonės.

– Ar aukštosios mokyklos, patekusios į skandalo sūkurį, pritaikė kažkokias prevencines priemones ateičiai?

– Vos pasirodžius informacijai apie galimo seksualinio priekabiavimo atvejus Vilniaus dailės akademijoje, šios aukštosios mokyklos administracija pasikvietė lygių galimybių ekspertus, kurie galėtų pasikalbėti su mokyklos bendruomene. Tai rodo, kad norėta įgyti įgūdžių ir žinių.

Tarnybos atstovės dalyvaus Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdžiuose, eksperto teisėmis dalyvaus ir darbo grupėje, kuri rengs gaires dėl seksualinio priekabiavimo ir priekabiavimo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"