Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas neatmeta, kad bus siekiama panaikinti EK baudą

 
2017 10 06 15:26
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Europos Komisijai (EK) praėjusį pirmadienį „Lietuvos geležinkeliams“ skyrus beveik 28 mln. eurų baudą už neteisėtai apribotą konkurenciją, kai 2008 metais bendrovė išardė bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, valstybės valdomos įmonės vadovas neatmeta, kad EK sprendimas bus skundžiamas Europos Sąjungos teismui, siekiant sumažinti ar visai išvengti baudos.

Mantas Bartuška interviu BNS sako, jog „Lietuvos geležinkeliai“ jau tariasi su skundą Komisijai pateikusia „Orlen Lietuva“, kaip ištaisyti pažeidimą, dėl to bus kalbamasi ir su Latvija.

Pasak M.Bartuškos, vienas pirmųjų žingsnių bus „Lietuvos geležinkelių“ pertvarka, atskiriant infrastruktūrą, krovinių ir keleivių vežimo veiklas ir jas perduodant antrinėms įmonėms, kurias valdytų viena kontroliuojanti bendrovė.

– Gal jau matėte visą Europos Komisijos išvadą, 106 puslapių dokumentą?

– Esame gavę, pats visko dar nemačiau, nespėjau peržiūrėti, bet komanda žiūri, vertina.

– Ar jame yra konkretūs nurodymai, kaip reikėtų ištaisyti pažeidimą?

– Konkrečių nurodymų, kaip reikėtų ištaisyti situaciją, nėra. Yra paskirta bauda, ir yra kita dalis, kur reikia su Komisija sutarti dėl situacijos atitaisymo, kas gali būti Rengės atstatymas arba kitos priemonės. Bet konkretumo šioje vietoje nėra, pagal procedūras su Europos Komisija bus diskusija, ar atstatyti Rengės kelią, ar kitas priemones taikyti.

Byla yra kompleksinė, sudėtinga, ji buvo ruošta aštuonerius metus, tokių arba panašių bylų net Europos mastu nėra tiek daug. Ji yra netgi precedentinė. Įvertinus bus galima spręsti, kaip elgtis toliau. Vienas variantų – skųsti ir siekti, kad bauda būtų išvis panaikinta arba sumažinta. Plius reikia suprasti situaciją, ką mes girdime, – tiek Latvija, tiek kitos suinteresuotos šalys gali skųsti, reikalauti papildomos žalos. Tai klausimas nėra vien tik 28 mln. eurų, potencialiai jis yra didesnis.

– Ar galima traktuoti Europos Komisijos baudą taip, kad Lietuva sumoka nemažą pinigų sumą už tai, kad nesutinka pertvarkyti „Lietuvos geležinkelių“, kaip nori Komisija?

– Sunku man būtų patvirtinti tokį teiginį, nes iš vienos pusės mes kalbame apie įmonės pertvarkymą, gal ne tokia kol kas apimtimi, kaip buvo diskutuota Europos Komisijos, nes buvo diskutuota įvairių scenarijų. Ką mes šiandien vertiname kaip realų scenarijų – tai pirmąjį žingsnį padaryti ir atskirti veiklas – išskaidyti ir perkelti į dukterines įmones, su motinine bendrove. Tokį variantą, kokį turi didžiosios Europos valstybės – Vokietija, Prancūzija – tai modeliai, kurie veikia.

– Tai jūs pasiūlytumėte Komisijai sukurti holdinginę kompaniją su antrinėmis įmonėmis?

– Čia ne visai net susiję klausimai. Bet kuriuo atveju mes vertiname ir į tą pusę judėsime, bet kaip Europos Komisija tai priims – kaip dalį persitvarkymo ir kažkaip atsižvelgs dėl Rengės klausimo, neaišku.

– Kiek žinau, Komisijoje buvo keliamas klausimas dėl visiško „Lietuvos geležinkelių“ išskaidymo, visiško nuosavybės atskyrimo. Ar tai įmanoma ir kodėl iki šiol Lietuva su tokiu variantu nesutiko?

– Kas anksčiau sutiko ar nesutiko, sunku man vertinti. Įmonės pertvarkymas yra sudėtingas klausimas, kas yra labai svarbu – kad tiek nacionaliniai saugumo interesai, tiek valstybės ekonominiai interesai nebūtų pamiršti. Tie procesai daromi tam, kad mes judėtume link vakarietiškų pavyzdžių, mes šiandien darome tuos namų darbus ir ruošiamės, tikiu, kad artimiausiu metu turėsime gerą pasimatavimą – veiksmų planą, kaip judėti.

Gali būti, kad pakaks Rengės atstatymo ir dar kažko nereikalaus, nes jau bauda yra skiriama.

– Ar jūs pats bandėte derėtis su Europos Komisija? Ar tuose pokalbiuose buvo užsimenama arba leidžiama suprasti, kad turite arba restruktūrizuoti įmonę, arba gaunate baudą?

– Tų pokalbių turėjome tikrai labai nedaug – vieną ar du, kadangi tikrai trumpas laikas buvo. Dėl valdymo modelių buvo kalba, bet iš karto žengti didelius žingsnius įmonė nepasiruošusi, nes yra didelė kompanija, tas ilgai užtruktų arba tą galima daryti pažingsniui.

– Tačiau kai kurie analitikai sako, kad pažeidimo esmė ir buvo ta, jog „bėgių“ ir „vagonų“ verslo tikslai yra visiškai skirtingi, jie susikerta, tuo metu „Lietuvos geležinkeliai“, turėdami abu tuos verslus, negali jų supriešinti, todėl holdingas neišspręs šios problemos. Tik verslų visiškas išskaidymas išspręstų šią situaciją.

– Kaip ir minėjau, mes ruošiamės žengti pirmą žingsnį – ką nemažai Europos vežėjų yra padarę. Tai mūsų toks pirmas tikslas – turėti motininę įmonę ir dukterines atskirose veiklose. Bet labai svarbu suprasti, kad Europos direktyvos leidžia net vertikaliai integruotą struktūrą, kokią mes dabar turime geležinkeliuose.

Žiūrint statistiką iki pažeidimo – apie milijoną tonų naftos produktų važiavo iš Mažeikių į Latvijos pusę ir po Rengės uždarymo iki milijono yra vežama kitu maršrutu, bet tie srautai nepasikeitė.

– Nė viena Lietuvos Vyriausybė nesiryžta pradėti geležinkelių pertvarkos, nors apie tai jau seniai kalbama. Tai kur čia yra pavojai „Lietuvos geležinkeliams“?

– Esmė yra užtikrinti veiklą ir siekti rinkos efektyvumo. Yra pavyzdžių Europoje, kur buvo nepasiruošta arba kaip Estijoje, kur buvo išskaidyta, paskui vėl grįžta, privatizuota, ir kroviniai reikšmingai krito. Tie pavyzdžiai rodo, kad tokius pertvarkymus reikia labai atsakingai daryti. Yra ir kitų pavyzdžių, kaip toje pačioje Vokietijoje, kur einama žingsniais, užtikrinamos prieigos, kiti žaidėjai prie infrastruktūros gali prisijungti.

Lietuvoje irgi yra šiandien galimybė prisijungti kitiems vežėjams, mažose atkarpose vežėjų netgi yra. Latvijos vežėjai iki Radviliškio atvažiuoja, bet tie vežimai mažesnę dalį sudaro, „Lietuvos geležinkeliai“ sudaro didelę dalį, nes turi didelį įdirbį.

Yra Europos direktyvos, kuriomis visi turi vadovautis, turi būti vienodos žaidimo taisyklės. Valstybė turi pasirinkti modelį, kuris neštų didžiausią ekonominę naudą.

– Esama baimių, jog išskaidžius veiklas, ateitų Rusijos ar Baltarusijos vežėjai, kurie pretenduotų vežti, tarkime, trąšas – žinome, kad jau yra Baltarusijos akcininkų Klaipėdos uosto įmonėse ir jie suinteresuoti perimti krovinius. Įžvelgiate tokių baimių?

– Ten, kur yra verslo galimybių, natūralu, kad verslas domisi. Kas liečia trečiąsias šalis, net ir ES direktyvos turime išimtį į Kaliningradą, nes esame unikalioje geografinėje padėtyje. Reikia suprasti, kad trečiosiose šalyse neveikia liberalizacija, yra tik monopolija, mes negalime vežti Baltarusijoje, Ukrainoje, tai kai tu negali ten vežti, o pas tave gali vežti, tai sukuria disbalansą.

Kas yra labai svarbu – palaikyti gerą komunikaciją su EK, kad jie suprastų šiek tiek mūsų geografinę poziciją, kad mes esam kartais kai kur kitokie.

– „Lietuvos geležinkeliai“ turės rinktis vieną iš dviejų blogybių – jeigu skundžiate sprendimą teismui, jūs laimite laiko, iš karto nereikia mokėti baudos, bet jūs galite pralaimėti bylą, tokiu atveju kaupsis delspinigiai. Jeigu jūs nusprendžiate neskųsti, atveriate kelią Latvijos geležinkeliams arba „Orlen“ teikti ieškinius ir lengviau prisiteisti kompensacijas. Kaip jūs išspręsite tą dilemą?

– Vertinsime galimybę skųsti ir laimėti, nes skųsti vien dėl to, kad skųsti ir laimėti laiko, manau, ne tikslas. Norisi tą temą išspręsti, nes ji ir „Lietuvos geležinkelių“ reputaciją gadina, ir santykius su partneriais. Mūsų tikslas – rasti šioje situacijoje sprendimą ir kelią, kuris bus geriausias. Skundimas šioje byloje yra ant stalo, jį reikės labai rimtai vertinti, nes tos sumos yra labai didelės, ypač vertinant, kad dar papildomi ieškiniai gali būti, ir ta suma gali išaugti iki 100 mln. ar 200 mln. eurų – tai yra labai didelė finansinė našta įmonei.

– Yra sakančių, kad neverta pyktis su Europos Komisija, nes esą galime negauti paramos Ignalinos AE uždarymui, struktūrinės paramos, tai gali apsunkinti derybas su Komisija. Ar gali tokie politiniai aspektai turėti įtakos jūsų sprendimui?

– Sunku man vertinti ir komentuoti atvejus, kurie nesusiję vien tik su „Lietuvos geležinkeliais“. Mūsų užduotis – pateikti valdybai ir akcininkui matymą, rizikas, variantus ir tada priimti galutinį pasvertą sprendimą. Mes turime labai gerai suprasti šansus, rizikas, kad tai nėra tik 28 mln. eurų – gali būti daugiau, ir kokios mūsų galimybės pamažinti sumą, gal visai jos neturėti.

– Tarkime, jeigu jūs pasirenkate kelią sumokėti baudą – iš kur pinigai nuostolingai dirbančiai bendrovei?

– Antrąjį šių metų pusmetį dirbame jau pelningai. Finansavimo klausimą spręsime, kiek pavyks sukaupti patiems, gal finansų institucijose pasiskolinti pavyks. Sumos yra didelės, tokių sumų gauti ar uždirbti greitai neišeina. Ta suma – 28 mln. eurų – dar įkandama, o jei bus dar didesnė, jei būtų priteistos žalos, tai galėtų labai reikšmingai įtakoti finansus.

– Ar per tuos 2–3 mėnesius, kai turite padaryti sprendimus, tarsitės su „Orlen“, Latvijos geležinkeliais?

– Mes su savo partneriais visada linkę kalbėtis ir ieškoti sprendimų net ir tokiose sudėtingose situacijose, kaip Rengė. Kalbėsimės tiek su „Orlen“, tiek ir su Latvijos partneriais, ar bus galima rasti kompromisą, priklauso nuo abiejų pusių. Mes jau pradėję pokalbius su „Orlen“, žiūrėsime.

– Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad esate pateikę „Orlen“ pasiūlymus sumažinti tarifus, mainais į tai, kad Rengė nebūtų atstatyta.

– Dar per anksti tas diskusijas detalizuoti, manau, reikia pasikalbėti ir rasti sprendimus, apie kuriuos bus galima pranešti.

Mes suprantame, kad „Orlen“ vežimai į Latvijos pusę yra svarbūs, mes kalbėsime, kad jie būtų užtikrinti, patikimi, saugūs. Su Latvija yra jungtys ir jos šiandien išnaudojamos tik 20 proc. Ta visa infrastruktūra gula galiausiai į tų pačių vežėjų tarifus – tai mūsų tikslas, kad tie tarifai visiems vežėjams būtų kuo mažesni. Kuo jie bus mažesni, tuo Lietuvos kryptys bus konkurencingesnės. Jeigu galima rasti visiems naudingą sprendimą, tai mes jo ir paieškosime.

– Kokią „Lietuvos geležinkelių“ bendrovę matote po 2–3 metų?

– Tikėčiausi, kad įmonės struktūra bus tokia, kuri atitinka vakarietiškus modelius, būsime modernūs, galintys konkuruoti su vakarų įmonėmis. Per 2–3 metus yra realu padaryti didelę pertvarką, kuriai gali reikėti ir įstatymų pakeitimų.

– Ačiū už pokalbį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"