Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

„Lietuvos geležinkelių“ kibernetinės apsaugos įvertinti kol kas neįmanoma

 
2017 11 22 16:42
Asociatyvi
Asociatyvi pixabay.com nuotrauka

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) specialistai negali kol kas įvertinti „Lietuvos geležinkelių“ eismo valdymo sistemų, nes neturi visų duomenų, teigia centro vadovas.

„Šiuo metu mes neturime dokumentų, susijusių su „Lietuvos geležinkeliais“, negalime įvertinti, ar ji saugi, ar nesaugi, kadangi nežinome to saugumo reikalavimų“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė NKSC centro vadovas Darius Adomaitis.

Jis liudijo NSGK atliekamame parlamentiniame tyrime dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams, taip pat dėl investicijų į strategines įmones.

Seimo komitetui klausimų sukėlė faktas, kad modernizuojant „Lietuvos geležinkelius“, lokomotyvuose buvo įdiegta Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui priklausančios „Iževsko radijo gamyklos“ saugos sistemą „KLUB-U“, naudojanti rusišką palydovinę navigacijos sistemą GLONASS. Seime anksčiau keliems konservatorių parlamentarams suabejojus šios sistemos saugumu „Lietuvos geležinkeliai“ buvo patvirtinę, kad ji įdiegta maždaug trečdalyje lokomotyvų.

Paklaustas apie šios sistemos galimą grėsmę, D. Adomaitis teigė, kad „visur egzistuoja reali grėsmė, kur yra informaciniai renginiai“.

„Kadangi Rusijoje programinės įrangos gamintojai turi tam tikrų įsipareigojimų specialiosioms tarnyboms, mes negalime garantuoti, kad tos sistemos gamintojai neturi įdiegę kokių nors atsarginių „uždarų durų“, kurios gali būti panaudotos. Lieka teorinė galimybė, ar ji bus praktiškai kada nors išnaudota, mes nežinome“, – sakė jis.

Trečiadienį NSGK liudijęs buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, šiuo metu įtariamas politinės korupcijos byloje, tvirtino, kad jam vadovaujant ministerijai nė viena atsakinga institucija neinformavo jo apie galimą grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Per visus ketverius mano ministravimo metus, aš nors ir gaudavau nuolat institucijų, kurios Lietuvoje yra atsakingos už nacionalinį saugumą, pažymas, informaciją apie padėtį transporto sektoriuje, nė iš vienos jokia forma – pažymų ar žodiškai – nebuvau gavęs jokios informacijos apie tai, kad šita diegiama sistema kaip nors gali kenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kai tu tos informacijos neturi, kaip gali imtis kokių nors veiksmų, juoba kad jie ne prie tavęs prasidėjo? „ – stebėjosi E. Masiulis.

Jis Susisiekimo ministerijai vadovavo 2008 – 2012 metais.

Eksministras teigė, kad lokomotyvų valdymo sistemos pirkimas pradėtas dar prieš jam pradedant eiti susisiekimo ministro pareigas.

„Pirmiausia, noriu pasakyti, kad 2006 metais dar nebuvau ministru, visos sistemos buvo pradėtos įgyvendinti dar iki manęs. Antras dalykas, kad aš kaip ministras niekada nesikišdavau į įmonių ūkinius – finansinius pirkimus ir nerekomenduočiau nė vienam kitam ministrui to daryti“, – teigė jis.

„Priešingai, jeigu būčiau sakęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovui S. Dailydkai: tu šitą sistemą išmesk, nors ten buvo daug pinigų išleista, rinkis kitą sistemą, kaip tik tuomet gali būti traktuojama, kad proteguoju kokią nors kitą įmonę ar kitą instituciją“, – svarstė E. Masiulis.

NSGK atliekamą parlamentinį tyrimą jis pavadino archeologiniu ir sakė siūlęs verčiau pasidomėti šiemetiniais „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės sprendimais.

„Kodėl dabar po tiek metų atsibudo? (...) Man atrodo, kad geriau kapstytis ne kas buvo praeityje, o žiūrėti, kas yra šiandien. Informavau komisiją, kad mano žiniomis, dar šiais metais prie naujos „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės ir naujo ministro, bent dviejuose naujuose lokomotyvuose yra įdiegta lygiai ta pati Iževsko sistema“, – sakė E. Masiulis.

Tuo metu „ Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Mantas Dubauskas BNS trečiadienį paneigė šią E. Masiulio informaciją. Anot M. Dubausko, įmonė pastaraisiais metais nepirko jokių lokomotyvų su įdiegta „KLUB-U“ sistema. Anot M. Dubausko, šiemet buvo gautas paskutinis iš trijų elektrinų „Škoda“ traukinių su įdiegta „Iževsko radijo gamyklos“ saugos sistema.

„Sutartis dėl šių trijų traukinių pasirašyta dar buvusios „Lietyuvos geležinkelių“ vadovybės – 2014 metais“, – sakė M. Dubauskas.

E. Masiulis tvirtino, kad kitais klausimais NSGK jo neklausinėjo.

Spalio viduryje parlamentas pavedė NSGK atlikti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams, taip pat dėl investicijų į strategines įmones.

Komitetas tiria, ar buvo politinių partijų, atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms ar politiniams procesams. Taip pat – ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kai neteisėtas poveikis darytas siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose.

Šį tyrimą inicijavo NSGK vadovas Vytautas Bakas, remdamasis ankstesniu tyrimu dėl tuometinio Socialdemokratų partijos frakcijos atstovo Mindaugo Basčio ryšių su Rusijos naudai dirbančiais asmenimis. Seime konstatavus, kad jo ryšiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, M. Basčiui pradėtas apkaltos procesas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"