Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

„Eurostatas“:  iki 2050 m. vaikų skaičius labiausiai turėtų išaugti Lietuvoje

 
2015 04 17 9:19
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Eurostato“ leidinio „Europos jaunimas šiandien“ duomenimis, 2014 m. Europos Sąjungoje vaikų iki 15 m. amžiaus buvo 10 mln. mažiau nei 1994 m. Per pastaruosius 20 metų procentinė vaikų dalis tarp visų gyventojų sumažėjo visose ES valstybėse narėse, išskyrus Daniją.

2014 m. Europos Sąjungoje vaikai sudarė 15,6 % visų gyventojų (1994 m. – 18,6 %), Lietuvoje – 14,6 %. Daugiausia vaikų tarp visų gyventojų 2014 m. buvo Airijoje (22 %), Prancūzijoje (18,6 %), o mažiausia – Vokietijoje (13,1 %), Bulgarijoje (13,7 %) ir Italijoje (13,9 %).

Labiausiai vaikų procentinė dalis sumažėjo Kipre (nuo 25,2 % 1994 m. iki 16,3 % 2014 m., arba 8,9 procentiniais punktais), Lenkijoje (8,7 procentiniais punktais), Slovakijoje (8,2 procentiniais punktais) ir Maltoje (8,0 procentiniais punktais).

Remiantis gyventojų skaičiaus prognozėmis, tikimasi, kad iki 2050 m., palyginti su 2014 m., žmonių iki 15 m. amžiaus procentinė dalis išaugs 9-iose valstybėse narėse. Labiausiai vaikų skaičius turėtų išaugti Lietuvoje (nuo 14,6 % 2014 m. iki 16,6 % 2050 m., t. y. 2 procentiniais punktais). Tuo tarpu visoje ES vaikų procentinė dalis 2050 m. turėtų nukristi iki 15,0 % (nuo 15,6 % 2014 m.).

2013 m. Europos Sąjungoje jaunuoliai iš tėvų namų išsikraustė sulaukę vidutiniškai 26,1 m. amžiaus; Lietuvoje – 25,9 m. (27 m. vyrai ir 24,8 m. moterys). Anksčiausiai tėvų namus palieka trijų Skandinavijos šalių jaunimas: Švedijoje – sukakę 19,6 m., Danijoje – 21 m., Suomijoje – 21,9 m. Ilgiausiai su tėvais gyvena kroatai (vidutiniškai iki 31,9 m. amžiaus), slovakai (iki 30,7 m. amžiaus), maltiečiai (iki 30,1 m. amžiaus) ir italai (iki 29,9 m. amžiaus).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"