Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

„Benamiams“ problemų tik daugės

 
2018 04 04 8:00
Alinos Ožič nuotrauka

Nuo balandžio šalyje pagausėjo „benamių“ – tūkstančiai gyvenamosios vietos laiku nedeklaravusių asmenų yra palikti tiesiog kyboti ore.

Tokių žmonių gyvenamoji vieta nefigūruoja jokiuose dokumentuose, todėl jie gali netekti dalies socialinių ir viešųjų paslaugų, o kitą mėnesį – net negauti pensijų. Į tokią situaciją patekę asmenys aiškina negalintys deklaruoti savo realios gyvenamosios vietos, nes su tuo nesutinka būsto savininkai, o jei ir deklaruotų, būtų kaipmat iškeldinti.

Tokių žmonių gyvenamoji vieta nefigūruoja jokiuose dokumentuose, todėl jie gali netekti dalies socialinių ir viešųjų paslaugų.

Savininkas nesutinka

Iki šio mėnesio visi žmonės, kurie deklaruodami gyvenamąją vietą turėjo teisę nurodyti ne konkretų adresą, o tiesiog savivaldybę, privalėjo arba deklaruoti savo faktinę gyvenamąją vietą, arba prašyti įtraukti juos į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą ir nurodyti, kur gyvena bent laikinai. Į tokį sąrašą gali būti įtraukti ir benamiai, užsieniečiai ar iš įkalinimo įstaigos grįžę žmonės.

Vilnietė Virginija nei prie benamių, nei prie užsieniečių ar buvusių kalinių savęs nepriskiria. Moteris su dviem nepilnamečiais vaikais ir vyru gyvena sostinėje trijų kambarių bute. Tiesa, šis – ne šeimos, o nuomojamas.

Virginija ne kartą kalbėjosi su buto savininke, prašė, kad ši leistų jos šeimai bute deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tačiau kaskart išgirsdavo neigiamą atsakymą. Jei nepaklusianti, turėsianti išsikraustyti, nes tai numatyta ir prieš ketverius metus pasirašytoje nuomos sutartyje. Virginija aiškino, kad tuomet, kai pasirašinėjo šią sutartį, dar ir kalbų apie būtinybę kitaip deklaruoti savo gyvenamąją vietą nebuvo, todėl tvarkydama dokumentus gyvenamąją vietą ji deklaravo „prie savivaldybės“. Tačiau nuo balandžio pradžios moteris su šeima tarsi gyvena niekur, nes registracijos „prie savivaldybės“ panaikintos.

„Praėjusią savaitę vyras nuvažiavo į savo gimtinę ir tėvų paprašė, kad leistų pas juos prisiregistruoti. O ką man daryti su dviem mažamečiais vaikais? Vienas Vilniuje jau eina į mokyklą, o kitą auginu pati, nes laukiame, kada jis bus priimtas į darželį. Tik nežinau, ar iš viso taip bus, kai mano gyvenamoji vieta nedeklaruota“, – skundėsi Virginija.

Moters teigimu, ji su vyru bandė ieškoti kito buto, kurio savininkas sutiktų, kad nuomininkai jame deklaruotų gyvenamąją vietą, tačiau sutinkančių priimti šeimą su dviem mažamečiais vaikais mikrorajone neatsirado arba reikalauta už deklaravimą kas mėnesį papildomai mokėti po 100 eurų.

Padėti negali

Prieš trejus metus prie Vilniaus miesto savivaldybės buvo prisiregistravę apie 22 tūkst. žmonių. Baigiantis praėjusiems metams, gruodžio 31 dieną, į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kaip registruoti prie savivaldybės, buvo įtrauka apie 14 tūkst. asmenų. Nuo sausio 1 dienos įsigaliojus naujoms Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatoms, jie liko be registracijos prie Vilniaus miesto savivaldybės. Duomenų, kiek iš jų deklaravo gyvenamąją vietą, Vilniaus savivaldybės administracija neturi. Žinoma tik tiek, kad 1,8 tūkst. žmonių buvo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Gali būti, kad kiti taip ir liko „tarp dangaus ir žemės“, tarp jų – ir gaunantieji įvairias pinigines išmokas ar socialinę paramą.

Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas neslėpė, kad yra nemažai tokia situacija nepatenkintų vilniečių. Tačiau savivaldybė jiems pagelbėti nelabai gali – įstatymus priima Seimas, o ne vietos valdžia. Labiausiai nukentėti gali pažeidžiamiausi žmonės, gali kilti problemų dėl išmokų ir kitos socialinės paramos.

„Kaip žmogus nepyks, jeigu atėjęs į Socialinės paramos skyrių piniginės paramos sužinos, kad ji jam nebepriklauso, nes automatiškai panaikinta gyvenamosios vietos deklaracija. Be to, jeigu šeimos gyvenamoji vieta nedeklaruota Vilniaus mieste, vaikai gali netekti net pirmenybės eilėje į darželius“, – teigė vicemeras. Jis pažymėjo, kad kažkodėl atsakomybę už tokią situaciją dabar esą norima permesti būtent ant savivaldos pečių.

Kyla daug problemų

Ne tik sostinės gyventojai gali susidurti su problemomis, jei paaiškės, kad jie nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos ir nėra įtraukti į jos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Tokių žmonių yra visose šalies savivaldybėse. Tiesa, kiek – kol kas nežinia.

2016-ųjų sausio 1 dieną prie Alytaus miesto savivaldybės buvo „prisirašę“ 1,2 tūkst. asmenų. Per pastaruosius dvejus metus jų iki šiemetės sausio 1-osios sumažėjo iki 710. Tačiau kiek iš jų likę visiškai be jokių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų, kai deklaravimas „prie savivaldybės“ buvo panaikintas, kol kas nežinoma.

Ne tik sostinės gyventojai gali susidurti su problemomis, jei paaiškės, kad jie nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos ir nėra įtraukti į jos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

Kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Koriaginienė, tai gali paaiškėti tik tuomet, kai šie žmonės kreipsis į savivaldybę dėl kokių nors problemų. Į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą iki balandžio 1 dienos šiemet įtraukti 135 asmenys. „Gali būti, kad nemažai žmonių per šį pereinamąjį laikotarpį – tris mėnesius – spėjo kitur deklaruoti savo gyvenamąją vietą, o kiti deklaravo išvykimą iš šalies“, – kalbėjo D. Koriaginienė.

Marijampolės savivaldybės Degučių seniūnė Valda Rėklienė „Lietuvos žinioms“ aiškino, jog net norintys deklaruoti savo gyvenamąjį būstą žmonės susiduria su nemenkomis problemomis vien dėl to, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas parengtas ne visai tobulai. „Kartais žmogus nori deklaruoti, ateina pas mus, mes privalome apie tai informuoti būsto savininkus. Bet kaip tai padaryti, jei šie gyvena kažkur užsienyje? Be to, kur matyta, kad bet kuris žmogus galėtų ateiti ir pasakyti, kad aš ten ir ten gyvenu, ir mes tuo turėtume tikėti. Juk taip vieną dieną galime prieiti prie visiško absurdo“, – tvirtino V. Rėklienė.

Ramina ir perspėja

„Lietuvos žinioms“ pateiktame paaiškinime Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tikino, kad piniginės socialinės paramos gyventojai nepraras, net jeigu jų duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba apie savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, nebus Gyventojų registre. Tai apima išmokas vaikams, tarp jų ir „vaiko pinigus“, socialinę pašalpą, socialinę paramą mokiniams – mokinių nemokamą maitinimą mokykloje ir paramą mokinio reikmenims įsigyti.

„Nors įtakos piniginei paramai gauti tai neturės, atsižvelgiant į Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatas, vis dėlto reikėtų deklaruoti gyvenamąją vietą arba pateikti prašymą būti įtrauktam į jos neturinčių asmenų apskaitą, nes to gali prireikti kitais gyvenimo atvejais – socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių pensijas, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijas ir kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, valstybines pensijas (nukentėjusiųjų, mokslininkų) „Sodra“ gali skirti ir mokėti tik deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gyventojams“, – teigiama SADM paaiškinime. Pažymima, jog tokie pat reikalavimai yra taikomi ir šalpos išmokų, slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų, kurias moka savivaldybės, gavėjams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"