Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

„Amerikietiška svajonė“ lietuvių nebevilioja ar paprasčiausia nesiseka?

 
2017 09 29 11:00
"Scanpix" nuotrauka

Jau kitą savaitę prasideda Žaliosios kortelės loterija, skirta gauti vizą nuolatiniam darbui ir gyvenimui Jungtinėse Valstijose. Nors loterijoje laiminčių lietuvių skaičius vis dar keliagubai lenkia latvius ir estus, tačiau vis mažiau tautiečių sulaukia galimybės įgyvendinti „amerikietišką svajonė“.  

Lietuvos „juodajame sąraše“ nėra

Nuo 1924 iki 1965 metų Jungtinėse Valstijose imigracija buvo griežtai ribojama. JAV Kongresas 1965 metais imigracijos politiką nutarė švelninti ir pradėjo teikti Žaliąsias korteles. Daugmaž du trečdalius kasmet suteikiamų kortelių gaudavo JAV piliečių giminaičiai, o 15 procentų – pabėgėliai ir prieglobsčio ieškantys asmenys. Dar 15 procentų buvo paskirta darbo reikalais su JAV susijusiems asmenims.

1990 metais situacija pasikeitė ir buvo sukurta moderni Žaliosios kortelės loterija, kurios principas yra atsitiktiniu būdu teikiamos vizos, neatsižvelgiant į dalyvių sąsajas su JAV. Tokiu būdu šansus išmėginti laimę Amerikoje suteikiamas asmenims, neturintiems giminių JAV ar darbo ryšių.

Imigracijos aktu 1990 metais įsteigtoje loterijoje kasmet vizas laimėti galėjo net 55 tūkstančiai asmenų. 1999 m. išdalinamų vizų skaičius buvo sumažintas iki 50 tūkstančių, iš jų 5000 buvo rezervuotos NACARA programai, kuri vizas kasmet suteikdavo Nikaragvos, Kubos, Salvadoro, Gvatemalos ir buvusio sovietinio bloko valstybių piliečiams.

Egzistuoja ir tam tikras „juodasis valstybių sąrašas“. Dalyvauti negalima tų šalių piliečiams, iš kurių į JAV ir taip plūsta dideli imigrantų srautai. Šiais metais loterijoje dalyvauti negali Bangladešas, Brazilija, Kanada, žemyninė Kinija, Kolumbija, Dominikos Respublika, Salvadoras, Haitis, Indija, Jamaika, Meksika, Nigerija, Pakistanas, Peru, Filipinai, Pietų Korėja, Jungtinė Karalystė, Vietnamas. Kasmet keičiantis imigrantų statistikai keičiasi ir šalių sąrašas.

Rugpjūtį naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė įstatymo projektą, kurį priėmus būtų keičiama loterijos sistema. Atsisakant atsitiktinio traukimo principo, prioritetas būtų teikiamas žmonėms, mokantiems angliškai, turintiems tam tikrų darbo įgūdžių bei šeimos ryšiais susijusiais su asmenimis, dirbančiais JAV ar JAV piliečiais. Kasmet nebūtinai šios loterijos principu suteikiamų darbo vizų skaičius iš viso būtų sumažintas per pusę. Pats prezidentas tokią reformą vadina „pačia svarbiausia imigracijos sistemos reforma per penkiasdešimt metų“. Tačiau kol kas veikia sena tvarka.

Kas gali dalyvauti?

Šiemet Žaliosios kortelės loterija vyks nuo spalio 3 iki lapkričio 7 dienos. Tam, kad gautų Žaliąją kortelę, asmuo turi atitikti tam tikrus keliamus reikalavimus. Pagrindiniai – būti gimusiam šalyje, kuri tais metais loterijoje dalyvauti gali, bei turėti vidurinį išsilavinimą arba vidurinio išsilavinimo ekvivalentą.

Šansą laimėti loteriją galima padidinti tik susituokusiems asmenims registruojantis atskirai. Iš loterijos automatiškai šalinami asmenys, kuriems yra mažiau nei 18 metų ir kurie anketą užpildė daugiau nei kartą.

Žaliąsias korteles gauna atsitiktiniu būdu pasirinkti asmenys, o traukimą vykdo Jungtinių Valstijų valstybės departamentas. Taip pat Žalioji kortelė iš asmens gali būti atimama tokiais atvejais, kaip, pavyzdžiui, šiam už JAV ribų prabuvus ilgiau, nei metus. Dalyvavimas loterijoje yra nemokamas, tačiau laimėtojai turi sumokėti tam tikrus mokesčius.

Lenkiam latvius ir estus

Iš Europai pagal Žaliosios kortelės loterijos kriterijus priskiriamų valstybių pastaraisiais metais daugiausiai loterijoje laimi Rusijos, Ukrainos, Moldovos piliečiai (beje, JAV valstybės departamentas Uzbekistaną, kurio piliečiai yra vieni pirmaujančių Žaliosios kortos loterijos laimėtojų regione, priskiria irgi Europai).

Pagal loterijos taisykles jokia šalis negali gauti daugiau nei septynių procentų visų vizų.

Baltijos šalių piliečiai, laimėję Žaliąją kortelę / Šarūno Mičiulio iliustracija
Baltijos šalių piliečiai, laimėję Žaliąją kortelę / Šarūno Mičiulio iliustracija

Kasmet loterijoje laiminčių lietuvių kiekis yra didesnis nei latvių ir estų. 2016 metais Latvijos piliečiai gavo tris kartus mažiau vizų nei Lietuvos, Estijos – net devynis kartus.

Vis dėlto pastaraisiais metais laiminčių galimybę įgyvendinti „amerikietišką svajonę“ lietuvių skaičius yra smarkiai sumažėjęs. 2002 metais Žaliąją kortelę gavo net 2037 lietuviai. 2004 metais loteriją laimėjo ir Žaliąją kortelę gavo 638 lietuviai, o 2016 metais – tik 91. Nuo lietuvių nusisuko sėkmė? Galbūt.

Kita vertus, nors norinčių gauti Žaliąją kortelę skaičius išlieka nemažas, tačiau po truputį krenta. 2007 metų Žaliąją kortelę laimėti norėjo ir loterijoje dalyvavo 13 400 lietuvių, o štai 2015 metais – 10 016.

2004 metais Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsirado galimybė laisvai keliauti po didžiąją dalį Europos šalių. Gali būti, kad tai turėjo įtakos svetur gyventi ir dirbti išvykstančių žmonių valstybių pasirinkimui bei dalyvaujančių Žaliosios kortelės loterijoje asmenų mažėjimui.

Net ir laimėjus nelengva

LŽ susisiekė su prieš 13 metų Žaliąją kortelę laimėjusiu lietuviu Tomu. Vyras pasakojo, kad loterijos anketą užpildė mama, norėjusi, kad sūnus paragautų kitokio gyvenimo. Vos atvykęs į JAV, Tomas turėjo pasikliauti savo pažįstamais. Iš pradžių jam teko gyventi prastame rajone, ir dirbti nelegaliai kol po kelių mėnesių pradėjo dirbt įvairius legalius, tačiau naktinius darbus.

Sunkiai dirbdamas laisvu laiku Tomas gilino savo žinias kompiuterių sferoje, kol galų gale pradėjo kompiuteriais ir užsiiminėti.

„Sunkiausia buvo dorotis su nepažįstama kalba, o vėliau gyvenimą Amerikoje apkartino vienišumo jausmas“, – pasakojo Tomas.

Kitas lietuvis, taip pat Tomas, pasakojo išlošęs Žaliąją kortelę iš trečio karto. Jis Amerikoje įsitvirtino padedant pažįstamiems ir LŽ prisipažino, kad jam irgi artimųjų trūkumą įveikti buvo itin sunku.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"