Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
#LEGENDOS

Broliai Frankoniai ir jų legenda

 
2018 07 07 11:20
Asmeninio albumo nuotrauka

Kai prieš keletą dešimtmečių koncertinių salių scenose ar per televiziją dainuodavo Valdemaras ir Algis Frankoniai, gerbėjų minia – ypač dailiosios lyties atstovės – eidavo iš proto. Brolių Frankonių balsai ir žavesys užkariavo ne tik gimtosios šalies, bet ir Argentinos, Mauritanijos, Senegalo, Italijos, Lenkijos, Kinijos muzikos mėgėjų širdis. Frankonių vardas koncertų afišose garantuodavo sausakimšas sales.

Pastaraisiais metais Algis Frankonis gyvena tarp Kanarų salų ir Los Andželo, tačiau kasmet ilgiau ar trumpiau grįžta paviešėti į Lietuvą. Tad brolių duetas susieina tik tada, kai abu būna gimtinėje. Ir Valdemaras, ir pusantrų metų jaunesnis Algis tebemuzikuoja: Valdemaras – su kolegomis, lietuviškos populiariosios muzikos atlikėjais, pristato savo parengtas programas, Algis – su dukra Loreta ir žmona Liuda.

Kad Frankonių duetas pasuko į profesionalią muzikinę karjerą, lėmė vienas mamos sprendimas – ji paprašė brolius į kariuomenę paimti kartu.

Viskas prasidėjo nuo armonikos

Pasak Valdemaro, jiedu su broliu scenoje jau beveik penkios dešimtys metų. „Tad neklauskit, kiek man metų, – juokėsi dainininkas. – Viskas prasidėjo pas senelius kaime, kuriame mes, vilniečiai vaikai, vasarodavome.“

Algis neslėpė, kad su broliu pirmiausia pradėjo groti, o ne dainuoti. „Vienas mamos brolių turėjo armoniką. Mes ją vadinome „bajanu“. Senelis taip pat grojo armonika, tad atvažiavę pas senelius vasaroti nuolat girdėdavome šių instrumentų muziką. Kartą kaimo vestuvėse pamatėme akordeonu grojantį čigoną. Tai mums paliko didelį įspūdį. Nuo tada patys pradėjome „tampyti“ senelio armoniką, mokėmės ja groti“, – kalbėjo Algis.

Kai broliai ėmė peštis dėl senelio armonikos, tėvai nupirko Algiui „bajaną“, o Valdemarui – akordeoną. Abu pramoko groti iš klausos. Įvaldę instrumentus Frankoniai pradėjo dainuoti. „Vaikystėje nebuvome solistai, dainavome mokyklos chore, kituose miesto choruose. Kai sulaukėme kokių keturiolikos metų, leidomės uždarbiauti grodami ir dainuodami vestuvėse. Mūsų šeima vertėsi gana sunkiai, buvome keturi broliai, tad mudviejų su Valdemaru uždirbti pinigai labai pravertė“, – vaikystės metus prisiminė A. Frankonis.

Valdemaras pasakojo, kaip jiedu su Algiu, susėdę sandėliuke, improvizavo grodami ir dainuodami užsienio atlikėjų kūrinius bičiuliams. Tada dar nemokėjo anglų ir kitų kalbų, kuriomis buvo atliekamos populiarios užsienio estrados dainos, tad tiesiog „čiulbėdavo“ paukščių kalba, kad išeitų kuo panašiau į originalą.

Lemtingas mamos sprendimas

Kad brolių Frankonių duetas pasuko į profesionalią muzikinę karjerą, lėmė vienas mamos sprendimas. „Buvau vyresnis, todėl atėjus laikui tarnauti kariuomenėje mama nuėjo į šaukimo komisiją ir paprašė mane paimti sykiu su broliu. Vėliau mama dėl to gailėjosi, tačiau viskas susiklostė taip, kad jos sprendimas, kaip paaiškėjo po kurio laiko, buvo labai geras. Visą tarnybos laiką su Algiu praleidome Vilniuje, tarnavome kariuomenės dainų ir šokių ansamblyje. Pagal to meto standartus mūsų tarnyba buvo rojus, palyginti su tuo, ką patyrė kiti vaikinai. Mes dainavome, aš grojau akordeonu, Algis brazdino gitara, kuria taip pat išmoko groti pats“, – sakė V. Frankonis.

Grįžę iš tarnybos broliai, ilgai nesvarstę, įstojo į tuometę Konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, LMTA). V. ir A. Frankoniai – pirmi lietuvių estrados atlikėjai, baigę akademines muzikos studijas. Pasak Algio, tuo metu akademijoje dar nebuvo specialių populiariosios muzikos studijų, todėl jiedu tris kursus mokėsi pagal klasikinio dainavimo programą: lankė operinio dainavimo, vaidybos, net fechtavimo užsiėmimus. „Nuo trečio kurso mums leido rinktis repertuarą, dainuoti lengvojo žanro dainas. Tačiau kitos paskaitos buvo kaip visų klasikinio dainavimo studentų“, – aiškino Algis. Jo įsitikinimu, gautas muzikinis išsilavinimas labai pravertė Frankonių dueto karjerai. Studijuodamas Valdemaras dar lankė kompozicijos fakultatyvą pas profesorių Eduardą Balsį, tad visas atliekamas dainas aranžavo pats. Vėliau rašė muzikinius kūrinius ne tik jų duetui, bet ir kitiems atlikėjams.

„Mudu jau artėjame prie septyniasdešimtmečio, o balsai tebėra jaunatviški, neturime vyresniems atlikėjams būdingo vibravimo. Tai irgi studijų nuopelnas – tinkamo kvėpavimo pamokos iki šiol leidžia gerai dainuoti. Klausydamiesi šių dienų savo įrašų girdime, kad mudviejų balsai nesiskiria nuo jaunystės metų“, – džiaugėsi A. Frankonis. Jis iki šiol dainuoja, daro įrašus, atlieka romansus, pats kuria muziką. Prieš keletą metų dalyvavo muzikiniame projekte su operos solistais Judita Leitaite ir Liudu Mikalausku. Prisipažino vengiantis tik televizijos projektų – nebeturi tam noro.

Brolių fenomenas

Valdemaro nuomone, Frankonių duetui papildomo žavesio tarp klausytojų suteikia tai, jog scenoje dainuoja du broliai. Ne visi žino, kad Frankonių šeimoje iš viso buvo keturi broliai: Vytautas, Valdemaras, Algis ir Rimantas. Vyriausiasis Vytautas mirė labai jaunas, sulaukęs vos 28-erių, o neseniai anapilin išėjo ir Rimantas, visą gyvenimą dirbęs garso operatoriumi.

„Nors Vytautas nebuvo profesionalus muzikantas, jis neretai prisidėdavo prie mudviejų su Valdemaru koncertų, mušdavo būgnais. Studijuodami LMTA trise grodavome per šokius, rengiamus akademijoje. Buvo neblogas būgnininkas, turėjo puikų roko dainininko balsą, tačiau jo visiškai netraukė muzika. Vytautas iki mirties dirbo Lietuvos operos ir baleto teatro pastatymų dalies vedėju“, – anksti amžinybėn išėjusį brolį prisiminė Algis.

Valdemaro įsitikinimu, dueto sėkmę daug lėmė tai, kad jį sudarė broliai. „Ir aš galiu dainuoti vienas, ir Algis gali, bet mūsų duetas buvo tikrai neeilinis. Mano balsas gana čaižus, esu tenoras, o Algis – gražus lyrinis baritonas. Kai tie balsai susipina, išeina puikus rezultatas“, – tvirtino pašnekovas. Jis pridūrė, jog dažnai su Algiu nesutardavo dėl repertuaro, tačiau visuomet pavykdavo rasti kompromisą. „Algis man patinka dėl to, kad visada turi savo požiūrį. Aš labiau linkęs klausyti vidinio balso, bet ne „zūbrinti“, – prieš pasirodymus nepakankamai ruošiuosi, pasikliauju intuicija. O Algis labai pedantiškas: sėdės penkias valandas, kol kūrinį išmoks tobulai, be priekaištų. Vertinu šią jo savybę“, – tikino vyresnysis brolis.

V. Frankonis priminė, kad jų dueto populiarumo viršūnėje visada buvo kompozitoriaus Algimanto Raudonikio dainos „Aukštas klevas“, „Dar širdyje ne sutema“, „Paukščių taku“, „Mylimos akys“, „Ten, kur svajonė“. Atlikėjas prasitarė, jog su broliu tikisi dalyvauti netrukus vyksiančiame A. Raudonikio jubiliejaus minėjime ir atlikti klausytojų bei pačių dainininkų pamėgtas jo dainas.

„Mudu jau artėjame prie septyniasdešimtmečio, o balsai tebėra jaunatviški, neturi vyresniems atlikėjams būdingo vibravimo.“

Dukra – tėvo pėdomis

A. Frankonio dukra Loreta dabar gyvena Los Andžele, tėtis irgi nemažai laiko praleidžia šiame mieste. Dainininkų šeimoje užaugusi Loreta – mama Liuda taip pat žinoma atlikėja, daug koncertavo su vyru Algiu – pirmą kartą televizijos eteryje pasirodė per konkursą „Dainų dainelė“, kai buvo vos trejų metukų. Dainininkė, modelis ir aktyvi gyvūnų teisių gynėja L. Frankonytė Amerikoje yra įdainavusi vienos kultinio serialo „Draugai“ serijos garso takelį. „Su dukra dalyvavome muzikinėse televizijos laidose tuometėje Vakarų Vokietijoje, atlikome solines programas Leningrade (dabar – Sankt Peterburgas). Ji dainavo ir Ispanijos TV bei radijo studijose. Loreta labai muzikali, mokėsi Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje fortepijono specialybės, pati kuria muziką. Baigė meno koledžą Anglijoje ir garso režisūros studijas Los Andžele“, – dukros pasiekimus didžiuodamasis vardijo A. Frankonis.

Tuo metu Valdemaras itin džiaugėsi, kad jo ir Algio dainos iki šiol labai populiarios net tarp jaunų klausytojų. Pašnekovas juokavo, jog dažnai yra kviečiamas į vakarėlius kaip „papuošalas“ – po jaunųjų atlikėjų pasirodymų publika prašo širdžiai mielų, gerai žinomų dainų. „Jaunimėlis man prisipažįsta: „Veža tos jūsų dainos“, – neslėpdamas pasitenkinimo tvirtino V. Frankonis. Jam ypač imponuoja šių dienų Lietuvos dainininkai, kurie scenoje ne tiesiog rengia spalvingą šou, o iš tiesų dainuoja, turi muzikinės kultūros pojūtį – tarkime, Merūnas Vitulskis, Rosita Čivilytė ir kiti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
#LEGENDOS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"