Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Vytauto Kuso darbai žeriasi Lietuvos rekordus

 
2018 09 11 14:00
Vytautas Kusas rekordų specialiai nesivaiko, jie patys jį aplanko.
Vytautas Kusas rekordų specialiai nesivaiko, jie patys jį aplanko. Asmeninio albumo nuotrauka

Palangiškis menininkas Vytautas Kusas niekaip netelpa į vieno žanro rėmus. Dailininkas, poetas, fotografas, miniatiūrų ir miniatiūrinių daiktų kūrėjas, vienintelio Lietuvoje šunų muziejaus steigėjas, daugelio Lietuvos rekordų autorius skundžiasi tik vienu dalyku – laiko stoka. Visiems 69 metų menininko sumanymams įgyvendinti paroje labai trūksta dar bent kelių valandų.

Kūrėjui iš Palangos priklauso ne tik „miniatiūriniai“ šalies rekordai, užfiksuoti Lietuvos rekordų knygoje, bet ir didžiausi: V. Kusas yra surengęs gausiausią personalinę parodą, kurioje buvo eksponuota 1000 darbų, vienu metu atidaręs parodas daugiausia miestų – net devyniuose. Tačiau labiausiai menininką garsina jo kuriamos miniatiūros ir miniatiūriniai daiktai – mažiausias stalas (80,98 mm), mažiausia taburetė (60,23 mm), mažiausia gitara (71 mm) ir vos 40,7 mm smuikas. V. Kusas gali pasigirti ir ilgiausia Lietuvoje miniatiūra: 2 cm aukščio paveikslas rekordo fiksavimo metu buvo 7 m 20 cm ilgio, tačiau dabar jis jau siekia daugiau nei 10 metrų.

Jei gali kiti, galiu ir aš

Menininkas prisiminė, jog dar būdamas studentas išgirdo apie vieną tautodailininkę iš Dzūkijos ir pamatė jos kuriamus mažus paveikslėlius – maždaug 6x6 ar 8x8 cm dydžio tapybos darbelius. „Buvau šios tautodailininkės parodoje ir mane apėmė sveikas pavydas: pamaniau sau – ji gali, tai kodėl aš negaliu? Nesu niekuo prastesnis. Jaunatviška ambicija“, – šyptelėjo miniatiūromis išgarsėjęs menininkas.

Dar studijuodamas dailę jis nutarė eiti sunkesniu keliu – kurti dar mažesnio formato paveikslus. Pirma Vytauto nutapyta miniatiūra buvo 13x18 mm dydžio. Prisiminė, kad tuo metu nebuvo tinkamų tokiam delikačiam darbui teptukų, tad su kolegomis dailininkais šmaikštavo, kad teko tapyti 16 numerio dydžio teptuku (toks vienu prisilietimu uždengtų visą pirmosios Vytauto miniatiūros plotą). „Kadangi tais laikais dailininkams skirtos prekės buvo didžiulis deficitas, tas mano 16 numerio teptukas taip „nuvargo“, jog iš jo teliko tik keli plaukeliai. Va jie ir buvo tinkami tapyti miniatiūras“, – pasakojo V. Kusas.

Keletą metų kūręs miniatiūras, vėliau gana ilgam laikui jas užmetė, tapė įprasto formato paveikslus. Tačiau artėdamas prie 40-mečio menininkas sakė iš naujo susimąstęs: ar dar galėtų kurti miniatiūras, ar tai jau praeitas kūrybos etapas? Sakė sėdęs ir pabandęs, o tada apėmęs jam būdingas azartas: atsipjovė 2 cm pločio ir metro ilgio kartono juostelę ir pradėjo tapyti siaurą, bet ilgą darbą. Šmaikštavo ne kartą keikęs save, kad įsivėlė į tokią avantiūrą, tačiau pradėto darbo mesti negalėjo.

Miniatiūroje įamžinti šeimos nariai

V. Kuso kruopštumas, atkaklumas ir azartas išsiliejo į rekordinio ilgio miniatiūrą: metras po metro vos 2 cm aukščio paveikslas ilgėjo, kol pasiekė 7 m 20 cm ilgį. Toks rekordinės miniatiūros ilgis užfiksuotas menininkui įteiktame Lietuvos rekordo diplome, tačiau nuo to laiko miniatiūra dar pailgėjo – dabar ji sieka 10 metrų ir 20 centimetrų. „Mano paveikslas, ką noriu, tą su juo ir darau, o tų diplominių popierių man visai nereikia“, – patikino žodžio kišenėje neieškantis palangiškis menininkas.

Savo darbą jis pavadino „Novelės“. Sakė neturėjęs tikslo jame pavaizduoti ką nors konkretaus, piešęs tai, ką tuo metu jautė. Jam jautriausia kūrinio detalė – pačioje darbo pradžioje nutapytas miniatiūrinis anapilin išėjusios mamos portretas. Iki tol sakė portretų nepiešęs, tačiau šiam darbui nutarė tai padaryti. Toks jausmas, kad mama man ir padėjo tą ilgiausią miniatiūrą nutapyti, – prisipažino menininkas. – Antrame etape atsirado žmonos portretas. Kai miniatiūra siekė du metrus, parodžiau ją saviškiams. Tada vaikai Bronius, Laurynas ir Janina pakėlė vėją – o kur mūsų portretai? Teko vėl imtis darbo ir metras po metro tapyti jų portretus. Vėliau paskambino brolis, pamatęs per televiziją reportažą apie mano kuriamą miniatiūrą, kur atpažino save mano tapytame portrete. Va taip ta miniatiūra ir išaugo iki dešimties su viršum metrų“, – pasakojo V. Kusas.

Maži daiktai reikalauja kruopštumo

Kai Vytautas sėda kurti miniatiūros, miniatiūrinio daikto ar graviruoti kiaušinio lukšto, namiškiai ir kolegos žino: keletą valandų menininko negalima trukdyti jokiais klausimais. Kūrybinis procesas reikalauja maksimalaus susikaupimo ir dėmesio koncentracijos, todėl jam galima skirti tik kelias valandas, nuovargis neleidžia dirbti ilgiau. Per karjerą V. Kusas yra surengęs daugiau negu 280 personalinių parodų, o jose eksponuotų kūrinių nebesuskaičiuoja nė pats menininkas – jų tūkstančiai.

Gana natūraliai V. Kusas pradėjo kurti ne tik miniatiūrinius tapybos darbus, bet ir daiktus. Jo rankos pagamino mažiausią Lietuvoje smuikelį, gitarą, knygą, stalą, taburetę. Visi šie daiktai pripažinti Lietuvos rekordais, menininkas turi tai patvirtinančius sertifikatus. O prieš aštuonerius ar devynerius metus V. Kusas ėmėsi naujo kūrybinio iššūkio – pradėjo graviruoti mažiausius ir didžiausius kiaušinius: nuo putpelių iki stručio. „Kartą draugas įdėjo man į delną žąsies kiaušinį. Kalbėjom, juokavom, vartaliojau tą kiaušinį ir svarsčiau – ką aš iš jo galiu padaryti? Parsinešiau namo, išgręžiau skylutes, išpūčiau jo turinį ir ėmiau graviruoti. Taip prasidėjo nauja mano liga“, – šmaikštavo V. Kusas.

Vytautas Kusas gali pasigirti ilgiausia Lietuvoje miniatiūra: 2 cm aukščio paveikslas rekordo fiksavimo metu buvo 7 m 20 cm ilgio.

Visi per tuos metus išgraviruoti kiaušiniai, pasak kūrėjo, yra jo – savamokslio – atradimai. Pradėdamas kurti šiuos trapius ažūrinius kūrinius sakė neturėjęs jokio supratimo, kaip tai daroma. Iki šiol vis dar atranda naujų būdų, kaip kuo patraukliau dekoruoti šį kiekvienam tokį įprastą daiktą. Mažiausias Vytauto graviruotas kiaušinis – dekoratyvinio paukštelio amadinos kiaušinukas, jo dydis tik apie 1 cm, didžiausias – stručio, siekiantis apie 18 centimetrų. „Man įdomu nuolat atrasti kažką naujo, tai padeda palaikyti tonusą ir gerą sveikatą. Netrukus pristatysiu dar vieną savo kūrybos sritį, ėmiausi naujienos, bet dar nesakysiu kokios. Ateis laikas – parodysiu“, – kūrybinę intrigą pažadėjo V. Kusas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"