Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Vokiečių fotografas Andreas Gursky per savo nuotraukas „įkrauna“ žiūrovą

 
2018 04 16 15:43
Andreas Gursky vis dažniau nuomoja sraigtasparnius, bokštinius kranus, lipa ant dangoraižių stogų, stengiasi pagauti tokį rakursą, kuris nebūtų pasiekiamas daugeliui.
Andreas Gursky vis dažniau nuomoja sraigtasparnius, bokštinius kranus, lipa ant dangoraižių stogų, stengiasi pagauti tokį rakursą, kuris nebūtų pasiekiamas daugeliui.

Londono meno galerijoje „Hayward Gallery“ eksponuojama vokiečių fotografo Andreas Gursky fotografijų retrospektyva. Menininkas garsėja savo darbais – panoraminėmis didelio formato nuotraukomis, kuriose atvaizduota šiuolaikinė kasdienybė: gamyba ir vartojimas, tarsi sterilūs miesto landšaftai, užmiesčio peizažai.

2011-aisiais A. Gursky darbas „Reinas II“ Christie’s aukcione parduotas už 4,4 mln. dolerių. „Reinas II“ – tuo metu buvo pati brangiausia iš kada nors pasaulyje parduotų nuotraukų, šis faktas jos savininkui atnešė brangiausiai apmokamo fotografo vardą.

Fotografui Andreas Gursky pastaruoju metu labiausiai patinka urbanistinio peizažo žanras.
Fotografui Andreas Gursky pastaruoju metu labiausiai patinka urbanistinio peizažo žanras.

Garsiojoje fotografijoje įamžinti du žali krantai ir juos skirianti upė ties Diuseldorfu. Originale taip pat matėsi šunis vedžiojantys žmonės ir gamykla, tačiau visa tai buvo pašalinta vaizdo redagavimo programomis.

Šiandien už galimybę eksponuoti metrines A. Gursky fotografijas kovoja didžiausi šiuolaikinio meno muziejai.

Idealiu ritmu

Menininko darbuose užfiksuoti vaizdai nepaklūsta jokiems dėsniams ir suvokimui. Fotografas geba įžiūrėti tai, kas yra už įprasto matymo ribų. A. Gursky fotokameros ojektyvas fiksuoja visuomenę, kaip aiškiai organizuotą struktūrą, veikiančią idealiu ritmu. Foto darbų kokybė niekuo nenusileidžia rimtiems meno kūriniams, todėl neretai pavadinami drobėmis.

A. Gursky gimė Leipcige, rytų Vokietijoje 1955-aisiais. Tačiau po kelerių metų šeima persikraustė į vakarinę Vokietijos dalį – Diuseldorfą. Andreas tėvai užsiėmė studijine fotografija, tad nenuostabu, kad jie ir tapo pirmaisiais savo sūnaus mokytojais. Dar prieš baigdamas vidurinę A. Gursky įgijo pagrindines fotografijos žinias.

Tik baigęs vidurinę, studijavo avangardinio meno mekoje – Esseno Folkwango universitete (Folkwang University of the Arts). Tarp A. Gursky dėstytojų – vienas žymiausių pokarinės Vokietijos fotografų – Otto Steinertas (1915–1978). Subjektyviosios fotografijos sąvokos ir kūrybinio judėjimo autorius įtakojo daugelį to meto Europos bei Amerikos fotografijos meistrų. Tačiau prestižinis universitetas ir garsus dėstytojas A. Gursky negarantavo darbo pagal profesiją. Dirbdamas taksi vairuotoju Andreas susipažino su modernios fotografijos atstovu Thomasu Struthu, kuris jam ir padėjo patekti į meno pasaulį.

1981–1987 A. Gursky įstojo į Diuseldorfo akademiją („Staatliche Kunstakademie Düsseldorf“), kuri laikoma visos Europos fotografų ir dailininkų kalve. Čia jis buvo globojamas žinomų Vokietijos konceptualizmo meistrų – Berndo ir Hillos Becher.

„Fotografuoju iš tyrinėtojo pozicijos, kuris pasaulį stebi per atsumą, jį analizuoja ir bando suprasti jo konstrukciją, vystymosi logiką.“

Pradėjo ryškėti A. Gursky gebėjimas fiksuoti judesį ir žmones, gamtą.

1988-aisiais įvyko pirmoji fotografo personalinė paroda vienoje Berlyno galerijų (Galerie Johnen & Schöttle). Po metų A. Gursky darbai eksponuoti Krėfeldo miesto (Vokietija) muziejuje. Autorius sulaukė komercinės sėkmės. Andreas pradėjo eksperimentuoti fotografijų dydžiais – palaipsniui didino jų formatą.

Neįprastas rakursas

1990-aisiais fotografas leidosi į keliones po Azijos, Europos ir Amerikos miestus. Fotografavo gyvenamuosius namus, fabrikus, viešbučius, biurų pastatus. A. Gursky savo keliones suplanuodavo gan detaliai: prieš atvykdamas į miestą, jis jau žinodavo ką norėtų įamžinti, netgi kokiu rakursu fotografuos.

2011-aisiais Andreas Gursky darbas „Reinas II“ Christie’s aukcione parduotas už 4,4 mln. dolerių.
2011-aisiais Andreas Gursky darbas „Reinas II“ Christie’s aukcione parduotas už 4,4 mln. dolerių.

Po gero dešimtmečio A. Gursky pasitelkė technologijas, nuotraukas ėmė koreguoti vaizdo redagavimo programomis. Savo darbus paryškindavo, keitė spalvinę gamą, papildydavo naujais elementais, pašalindavo kas nereikalinga.

2007-aisiais suorganizuota tarptautinė keliaujanti paroda – meistro darbus galima pamatyti daugelyje pasaulio šalių. Pastaraisiais metais A. Gursky mėgstamiausi fotoobjektai – architektūra, peizažai ir žmonės.

1982-aisiais Andreas Gursky sukūrė seriją darbų, kuriuose atvaizduoti biurų darbuotojai - projektui "Desk Attendants".
1982-aisiais Andreas Gursky sukūrė seriją darbų, kuriuose atvaizduoti biurų darbuotojai - projektui "Desk Attendants".

A. Gursky vis dažniau nuomoja sraigtasparnius, bokštinius kranus, lipa ant dangoraižių stogų, stengiasi pagauti tokį rakursą, kuris nebūtų pasiekiamas daugeliui. Šiam rakursui apibūdinti autorius net sugalvojo terminą – „Dievo žvilgsnis“. „Fotografuoju iš tyrinėtojo pozicijos, kuris pasaulį stebi per atsumą, jį analizuoja ir bando suprasti jo konstrukciją, vystymosi logiką“, – viename savo interviu sakė jis.

Fotografijų serijai „Vandenynas“ A. Gursky naudojo didelės raiškos palydovines nuotraukas. Darbai sulaukė aršios diskusijos – ar galima juos laikyti menu?

Tačiau negali ginčytis dėl vieno – fotografo nuotraukos pasižymi detalumu. O tai, be abejo, suteikia savito prieskonio, gyvybės. Pavyzdžiui, jei pažiūrėtume į A. Gursky pastato fotografijas – galima žvilgterėti kone į kiekvieną langą, pasigrožėti gėlėmis ant palangių, net patyrinėti šviestuvų įvairovę.

Vadovaujantis autoriaus žodžiais, – erdvė neturi būti egzotiška ar labai vaizdinga, ji tiesiog turi būti kaip baterija, iš kurios galima pasikrauti energijos. O ši turinti būti tokia galinga, kad per nuotrauką galėtų „įkrauti“ žiūrovą.

Londono meno galerijoje „Hayward Gallery“ Andreas Gursky fotografijų paroda vyks iki balandžio 22 d.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"