Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Vilties, pasak Juozo Erlicko, yra

 
2018 03 27 14:00
Autografus rašytojas dalija visiems norintiesiems, bet klausti jo: „Kas naujo?“, nederėtų / 
Autografus rašytojas dalija visiems norintiesiems, bet klausti jo: „Kas naujo?“, nederėtų /  Gintarės Čiuladaitės (LŽ) nuotrauka

Absurdo poetas Juozas Erlickas išleido naują kūrinių rinktinę „Ar gali būti, kad ir mes gyvename mūsų laikais?“ Keletą jos skyrių skaitė ir per savo kūrybos vakarą. „Rėmelis, Dūmelis, Skviernelis... – tai tik mano galvoje egzistuojantys personažai“, – vietoj knygos dedikacijos įspėjo J. Erlickas.

Raudonoji knyga

„Kodėl gerai kitur šiandien, o mums bus gerai rytoj?“ – klausė J. Erlickas. Norėdamas tai išsiaiškinti poetas ėmė rašyti Raudonąją knygą. Į ją įtraukia viską, kas Lietuvoje gerai ir ką reikia išsaugoti ateities kartoms, o kas blogai ir ko nereikia, išbraukia.

Paklaustas, ką naujo rašo, Juozas Erlickas dažniausiai nustemba: „O jau perskaitei viską, ką parašiau? Jeigu perskaitei, papasakok.“

„Taigi esu čia ne šiaip sau – su misija. Noriu pasitarti su jumis, ką įrašyti, ką išbraukti. Kreipiuosi į visus Lietuvos žmones. Rašykite, skambinkite, pasakokite, – per kūrybos vakarą ragino J. Erlickas. – Kiekvienas galite prieiti ir pasisiūlyti: „Juozai, įrašyk mane.“ Nesidrovėkite. Save esu įrašęs gal jau 50 kartų. Gana būti kukliems.“

Juozas Erlickas rašo Raudonąją knygą, į kurią įtraukia viską, ką reikėtų išsaugoti ateities kartoms. Save yra įrašęs 50 kartų / Ilonos Kukenytės nuotrauka
Juozas Erlickas rašo Raudonąją knygą, į kurią įtraukia viską, ką reikėtų išsaugoti ateities kartoms. Save yra įrašęs 50 kartų / Ilonos Kukenytės nuotrauka

Be savęs, į Raudonąją knygą jis įtraukė retus mūsų laikų reiškinius: natūralų paraudimą apsimelavus, „neimančius“ valdininkus, policininkus ir daktarus. „Bet išeina tik trys puslapiai, o Raudonoji knyga turėtų būti labai stora“, – skaičiavo jis.

Įrašė, kad nuo kitų metų visi nemokantys anglų kalbos bus prilyginti neįgaliesiems ir gaus pašalpas. „Labai puikus įrašas pagyvenusiems žmonėms“, – džiaugėsi savo pasiūlymu. Išbraukė visų rūšių pažiūras („Nes jų užkietėjimai minkština protą“), daugelį žmonių ir keletą valstybių. Žadėjo: „Kas gerai elgsis, tą vėl įrašysiu.“

Gali būti geriau

Poetas, prozininkas, dainų autorius paprastai pasirodo su smuikininku Vytautu Mikeliūnu ir klavišininku Daumantu Slipkumi. Šįkart jiems talkino didesnė grupė. Per koncertą J. Erlickas pristatė naujausią savo knygą – skaitė ištraukas, bendravo su publika. „Truputį paskaitysiu atsitiktinai atsivertęs, nes šitos knygos dar nesu skaitęs. Ji turbūt neseniai išėjo“, – bandė prisiminti J. Erlickas.

Naujausią knygą pernai išleido leidykla „Tyto alba“ / Ilonos Kukenytės nuotrauka
Naujausią knygą pernai išleido leidykla „Tyto alba“ / Ilonos Kukenytės nuotrauka

Rašytojo teigimu, riksmai „Bravo!“ ir „Bis!“ salėje jam kelią susirūpinimą. „Tas žmogus man nepatinka – vaikšto ir įsakinėja, kiek kam ploti, – taip apie renginio, kurį įrašė ir parodys LRT, režisierių atsiliepė J. Erlickas. – Susigėdo – išėjo. Dabar galėsite ploti kiek norėsite.“

Satyrikas yra juokavęs, esą stengiasi, kad jo koncertai nebūtų pernelyg geri. „Mat jei po koncerto priblokšti žiūrovai skėsčios rankomis: „Geriau jau nebegali būti!“, kitąsyk nebeateis. Noriu palikti žmonėms viltį – geriau būti gali!“ – tada paaiškino jis.

Po minutės į LRT Didžiąją studiją grįžęs transliacijos režisierius vėl ragino: „Plojimai! Palaikykite maestro.“ O maestro kuklinosi: „Neverta...“

Apie metų laikus ir žmoną

Rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas (1997) yra ir šuolininkas į vandenį. Vasaromis jis lankosi Zarasuose ir neria į ežerą nuo 10 metrų aukščio tramplino. „Su širdimi man viskas gerai, bet tai nedžiugina. Geros širdies žmonės blogai gyvena“, – apie sveikatą kalbėjo jis.

Į Raudonąją knygą įrašyti ir keturi metų laikai. „Daugiau nereikia. Pastebėjote – ir tie nesutvarkyti, – piktinosi J. Erlickas ir susimąstė: – Kodėl vasara prabėga greičiau nei kiti metų laikai? Todėl, kad mes jai įgrystame. O žiemą yra nuostabi diena. Toks vienas vakaras, kai prisimename artimuosius. Žiūriu į žmoną: o, žmona. Gal ji irgi čia gyvena? Gal su manimi? Tai vargšė. Gerai, kad kitomis dienomis nereikia tokių dalykų prisiminti.“

Juozas Erlickas Vilniaus knygų mugėje / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Juozas Erlickas Vilniaus knygų mugėje / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

J. Erlickui žiemą taip pat gražu žiūrėti, kaip žmonės braido po košę. Todėl jis ir namie priverda košės, išdrabsto po kambarius. „Žmona labai džiaugiasi, kad vis dar noriu ją nustebinti“, – įsitikinęs humoristas.

Prasti klausimai

Po Europą J. Erlickas keliauja kaip visi: laivais, traukiniais, lėktuvais. Bet po Lietuvą – neįprasta transporto priemone – maišu. „Išeinu į kelią su maišu, įlipu ir užsirišu. Po kurio laiko girdžiu: „Maišas, kaži kas ten yra? Nešam, kol niekas nemato.“ Radę mane, aišku, spjaudosi. Bet negi neš atgal? Įlipu ir vėl užsirišu. Po kurio laiko vėl mane neša. Daug, oi, daug esu taip apkeliavęs“, – pasakojo jis.

Jei pakelėje randa išmestą knygą, pagalvoja: vadinasi, skaitytojams nepatiko. „Mane tai įžeidžia“, – atvirai prisipažino J. Erlickas. Paklaustas, ką naujo rašo, jis dažniausiai nustemba. „O jau perskaitei viską, ką parašiau? – teiraujasi klausiančiojo. – Jeigu perskaitei, papasakok.“

Iš Raudonosios knygos J. Erlickas išbraukia ir tuos, kurie priėję prie jo klausia: „Kas naujo?“ „Žmogui, kuriam kaip man – jau per 30, reikia tik džiaugtis, jei nėra nieko naujo“, – tikino rašytojas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"