Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Ugnė Matulevičiūtė. Kaip augalus tręšti muzika

 
2018 04 12 19:08
Asociatyvus paveikslėlis / 
Asociatyvus paveikslėlis /  pixabay.com nuotrauka

Geros muzikos reikia ieškoti kaip lobio. Rėčiu sijoji daugybę singlų ir albumų. Pro skylutes greičiausiai išbyra naujienos (net apžvalgininkai apie jas stengiasi rašyti kuo greičiau, tarsi tuoj išsivadės ir visiems nusibos). Tuomet lieka aukso gabaliukai. Beveik visada – seni, keisti ir netikėti albumai.

Vinilai, sukęsi trijų kartų (ir tokių pačių keistuolių) patefonuose, jau seniai pavirtę mitiniais. Bizarre! Vieną tokių visuomet prisimenu prasidedant pavasariui. Kanados kompozitoriaus Morto Garsono legendinis albumas „Mother Earth’s Plantasia“ sukurtas klausytis augalams. Bet panašu, kad nuo jo garsų nelieka abejinga ir žmogaus ausis.

Kol vieni liūdnai žvelgia į orų prognozes ateinančioms savaitėms, gudriausieji perka sodininko kalendorių. Saulės šiluma vieną dieną pažadins laukus, balkonus, kolektyvinius sodus ir gėlynus po langais. Ims sprogti lapai, vėliau ir žiedai, sodo prekių krautuvėse vis trūks grėbliukų ir laistytuvų. Tokia pavasario vizija aplanko mane baigiantis žiemai. Kol tirpsta sniegas (užtruks apie tris savaites), pradedu domėtis įvairiais metodais, kurie pagreitintų pavasario atėjimą.

Albumo viršelis
Albumo viršelis

Visiems girdėta legenda – esą augalus užkalbėti geriausiai gali muzikos mėgėjai. Šiltnamį palepinus rinktinės muzikos selekcija, galima tikėtis geresnio derliaus vasaros pabaigoje. Visa tai prasidėjo 1962 metais. Vieno Indijos universiteto Botanikos fakulteto dekanas nusprendė atlikti eksperimentą ir garsiai leisti muzikos įrašus savo ūkyje. Prieskoninės žolelės paaugo 20 proc., dar 72 proc. padidėjo jų biomasė. Gausus būrys mokslininkų 50 metų kartojo šį tyrimą, stebėdami(esi), kaip ima žaliuoti jų laboratorijos. Muzikos skleidžiama garso vibracija judina augalo ląstelėse esančią protoplazmą, šis veiksmas stimuliuoja augimą ir štai – flora ant jūsų palangės sulapoja, o auginama pupelė užauga iki lubų, vėliau tenka prakirsti stogą, o kaip toliau – pasaką žinote...

Muzikos poveikiu augalams susidomėjo kompozitoriai. Pajutę, kad jų meninis išsilavinimas kažkam gali būti toks pats vertingas kaip saulės šviesa, pradėjo kurti kompozicijas augalams. Moksliniai tyrimai leido manyti, kad ši specifinė klausytojų auditorija įvertins jų kūrybą teigiamai. Mortas Garsonas (1926–2008) – žinomas kanadiečių muzikos kūrėjas, elektroninės muzikos pionierius, muziką augalams pradėjo kurti 7 dešimtmetyje. Baigęs prestižinę Juilliardo muzikos mokyklą ir susitikęs su inžinieriumi Robertu Moogu M. Garsonas pametė galvą dėl analoginių R. Moogo sintezatorių. 1976 m. šio instrumento galimybes kompozitorius panoro įamžinti albume „Mother Earth’s Plantasia“. „Šilta žemės muzika augalams ir juos mylintiems žmonėms“ – antraštė po pavadinimu žada 10 hipnotizuojančių, lengvasvorių kūrinių. Jie dedikuojami tam tikroms rūšims, pavyzdžiui, „Odė afrikietiškai žibutei“ arba „Siūbuojančios vėzdūnės“. Malonus, ambientinis, ateiviškas tyvuliuojančių elektroninių garsų skambesys. Pasibaigus vegetacijos periodui, albumas galėtų tapti puikiu kokio nors mistinio filmo garso takeliu. Arba tiktų įgarsinti filmuotai medžiagai iš kosmoso. Tai pastebėjo ir NASA, paprašydama M. Garsono sukurti muziką pirmam žmogaus nusileidimui Mėnulyje 1969-ųjų liepą.

7 dešimtmetyje kanadiečiai, perkantys čiužinį parduotuvėje „Sleepers“, nemokamai gaudavo „Plantasia“ vinilą ir vazoninį augalą. Štai kaip buvo rūpinamasi pirkėjų gyvenimo kokybe. Šiais laikais tokią akciją pakartojusi korporacija sulauktų milžiniško eksperimentinės muzikos digerių, didžėjų, melomanų ir hipsterių susidomėjimo. Dabar už „Plantasios“ vinilą sumokėtumėte 240 eurų. Albumo populiarumas itin išaugo pastaraisiais metais – galbūt dėl remasterintos albumo versijos jutube, galbūt dėl stikliniuose miestuose vėlei atgyjančios J. J. Rousseau idėjos „Atgal į gamtą!“ ir mada tapusio potraukio augalams. Deja, per 40 „Plantasios“ gyvavimo metų viešumoje nebuvo pristatyta jokių mokslinių tyrimų, patikimai įrodančių albumo poveikį augalams. Tačiau klausytojai tvirtina, kad šis M. Garsono kūrinys patiko jiems patiems, jų šeimoms ir akvariumo žuvims. Ir žanrą, ilgai negalvodami, įvardija kaip fotosintezę.

Ruoškite kompostą.

Ši publikacija buvo spausdinta leidinyje „Literatūra ir menas“ 2018–03–23 nr. 3654

.
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"