Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Tiškevičių ir kino rūmai

 
2018 07 10 16:00
Tiškevičių prašymu Trakų Vokės dvaro sodyba suprojektuota pagal Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdį./Gintarės Čiuladaitės nuotraukos
Tiškevičių prašymu Trakų Vokės dvaro sodyba suprojektuota pagal Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdį./Gintarės Čiuladaitės nuotraukos

Pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Trakų stovi Trakų Vokės dvaro sodybos ansamblis. Rūmus pagal Lenkijos karalių rezidenciją suprojektavo italų kilmės architektas Leandro Marconi, jie pastatyti 1885 metais. Šimtmetį pastatas priklausė grafams Tiškevičiams, dabar čia filmuojami istoriniai filmai, menininkai rengia plenerus, lankytojai kviečiami į parodas, ekskursijas, stovyklas ir iškylas.

Rūmai pastatyti kaip vasaros rezidencija, todėl iš pradžių šildymo sistema nebuvo įrengta. Pokylių salėje vykdavo susibūrimai ir šventės. Lubų skliautas buvo ištapytas debesimis. Kampe, kaip ir dabar, stovėjo fortepijonas.

„Dauguma dabar dvare esančių papuošimų – butaforiniai, juos sukūrė kino rekvizitininkai.“

„Jei matėte serialą „Dauntono abatija“, tai panašiai ir čia virė prabangus grafų gyvenimas, – pasakojo ekskursijų po Trakų Vokės dvarą vadovas Rimvidas Stankevičius. Ir vardijo: XIX amžiuje Tiškevičių giminė buvo turtingiausia Lietuvoje, turėjo dvarų Palangoje, Kretingoje, Užutrakyje, Lentvaryje, Biržuose, Baltarusijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje. Bet Jono Vitoldo Tiškevičiaus žmonai Izabelei buvo nuobodu gyventi dideliame dvare Ukrainos miškuose. Todėl ji įkalbėjo vyrą persikelti čia.“

Grindis pažino anglas

Tada rūmuose įvestas vandentiekis, sutvarkyta šildymo sistema ir elektra, pakabinti dailūs sietynai. Ne Vilniuje, kaip būtų galima manyti, o Trakų Vokėje elektra atsirado anksčiau.

Taip pat – telefono linija. Pirmasis telefoną įsigijo grafas Bohdanas Oginskis Rietavo dvare. Tiškevičiai nutiesė dar tris telefono linijas. Grafas skambindavo į namus Žygimantų gatvėje Vilniuje, pusbroliui į Lentvarį ir į popieriaus fabriką Verkiuose.

Rūmų oranžerijoje augo iš šiltų kraštų atsivežtos citrinos ir kiti egzotiniai augalai. Išliko originalios grindys dar iš tų laikų, kai pastatas iškilo.

Praėjusį rudenį dvare apsilankė anglas architektas. Pamatęs oranžerijos grindis iškart spėjo, kad jos – anglų meistrų gamybos. Dvaro darbuotojai apie tai neturėjo išlikusių duomenų. Svečias keliskart apėjo oranžeriją ir surado plytelėje įspaustą gamintojo ženklą. Tada paaiškėjo, kad prabangios plytelės presavimo būdu pagamintos Anglijoje.

Vamzdžiai ir paveldas

Kadaise vienoje rūmų pusėje buvo įrengtas „kuklus“ grafo kabinetas ir rūkomasis. Į jį grafas ateidavo rytą – skaitydavo laikraščius. Skaityti laiškų ir dokumentų persikeldavo į kabinetą. Šio sienos dengtos medžiaginiais tapetais, lubos – stiuko lipdyba. Šone stovėjo spintelė su kasa ir šautuvų spinta.

Oranžerijoje. Rūmų istoriją pasakojo ekskursijos vadovas Rimvidas Stankevičius.
Oranžerijoje. Rūmų istoriją pasakojo ekskursijos vadovas Rimvidas Stankevičius.

Kitapus pastato įrengtas moterų salonas, kur jos susėsdavo gerti kavos su likeriu ir pasišnekučiuoti. Damos prenumeravo spaudą apie to meto madas, stalo serviravimo papročius ir aukštuomenės kronikas. Saloną puošė stilingi aksomo baldai, gobelenai, žvakidės, sidabro, bronzos dirbiniai ir porcelianinės figūrėlės. Rezidencijos šeimininkai turėjo didelę meno – portretų, peizažų, religinių paveikslų – kolekciją, ją rodydavo svečiams.

Grindyse įspaustas gamintojo ženklas leido suprasti, kad plytelės pagamintos Anglijoje.
Grindyse įspaustas gamintojo ženklas leido suprasti, kad plytelės pagamintos Anglijoje.

Iškart už moterų salono – valgomasis. Grafai pusryčiaudavo atskiruose miegamuosiuose, o vakare pasipuošę susirinkdavo vakarienės. Per puotas svečiams būdavo išspausdinamas meniu. Virtuvė, kaip tada buvo įprasta, pastatyta šalia rūmų. Maistas į valgomąjį buvo atnešamas požeminiu tuneliu ir pakeliamas virviniu liftu.

Tiškevičių herbą – Lelivą – gidas Rimvidas Stankevičius aiškino rodydamas pavyzdį ant savo marškinėlių.
Tiškevičių herbą – Lelivą – gidas Rimvidas Stankevičius aiškino rodydamas pavyzdį ant savo marškinėlių.

Tiesa, neseniai šis originalus, vienintelis toks tunelis Lietuvoje, buvo sugadintas. Dabartiniai buvusios virtuvės gyventojai nepasitarę su paveldosaugininkais per požeminį koridorių nutiesė vamzdį. „Išgriovė istorinio pastato sieną, nusitiesė kanalizaciją. Vieną savaitgalį nedirbome – pirmadienį atėjome į darbą ir radome suniokotą tunelį bei skylę sienoje. Dabar tai – ekskursijų įdomiausia dalis“, – liūdnai juokavo R. Stankevičius.

Vaizdas pro valgomojo langą.
Vaizdas pro valgomojo langą.

Neaplenkė tragedijos

Tiškevičiai turėjo popieriaus fabriką Verkiuose ir kartono fabriką Pabradėje. „Vieni sako, kad Tiškevičiai turėjo tris fabrikus, kiti – kad keturis. Toks buvo jų verslas, – kalbėjo gidas. – O verslų dvare būta kelių. Už parko iškastuose tvenkiniuose pramoniniu būdu buvo auginami upėtakiai, lašišos ir seliavos. Žiemą išpjaudavo ledo, nuveždavo į ledainę, uždengdavo šiaudais – iki pat vasaros turėdavo šaldytuvą. Žuvis parduodavo Vilniuje, galbūt veždavo į Varšuvą ir Sankt Peterburgą. Į šiuos miestus netoliese buvo nutiestas geležinkelis.“

Naktį būdavo uždaromos langinės.
Naktį būdavo uždaromos langinės.

Tiškevičiams priklausė ir didelis žirgynas. Šiandien buvusiose arklidėse įsikūrusi seniūnijos administracija. Dvaro darbininkai dirbo žemę, šioje teritorijoje įkurtas bitynas.

Dar viena amsablio dalis – koplyčia. Šeima buvo religinga, tuo ypač garsėjo Izabelė Tiškevičienė. Gimę sūnūs pagal tradiciją buvo pavadinami Jonais. Giminės mirusieji buvo laidojami greta koplyčios. Dabar ji restauruota, o sekmadieniais joje vyksta pamaldos.

Pirmame plane nugara sėdi Jonas Juozapas ir Elžbieta Tiškevičiai, 1895 metai.
Pirmame plane nugara sėdi Jonas Juozapas ir Elžbieta Tiškevičiai, 1895 metai.

Sutapimas, bet Tiškevičiai mirdavo gana anksti. Vienas grafų nukrito nuo arklio, kitas pateko į aviakastrofą. Jonas Mykolas Tiškevičius 1939 metais (per savo 43-iąjį gimtadienį) iš Palenkės skubėjo namo į Trakų Vokę pas šeimą. Įsiprašė į pusbrolio grafo Stanislovo Zamojskio lėktuvą. Šis vos pakilęs ratais kliudė tvorą ir jaunas grafas žuvo.

Kino aikštelė

Elzės Mašidlauskaitės „Pjesė pianinui“.
Elzės Mašidlauskaitės „Pjesė pianinui“.

Antrame dvaro aukšte įrengta biblioteka – pagal Joną Juozapą Tiškevičių, „nuostabus žmogaus atminties ir minties pasaulis“. Nuo dulkių knygos buvo saugomos įstiklintose lentynose. Apšviestoje vietoje įrengtas skaitymo kampas – stovėjo krėslas atverčiama plokšte, ant kurios skaitydamas galėjai užsirašinėti. Dvarą ir jo šeimininkų gyvenimo būdą plačiau aprašė istorikė Liliana Narkowicz, išleidusi knygą „Vokės dvarvietės istorija“.

„Tiškevičiaus žmonai Izabelei buvo nuobodu gyventi dideliame dvare Ukrainos miškuose, todėl ji įkalbėjo vyrą Joną Vitoldą persikelti čia.“

Dvaro parką suprojektavo garsieji prancūzai Andre – kraštovaizdžio architektas Edouard'as Andre ir jo sūnus Rene. Kadaise ant dvaro stogo stovėjo aštuonios skulptūros. Jos atlaikė du pasaulinius karus, vėliau pradingo. Dauguma dabar dvare esančių papuošimų – butaforiniai, juos sukūrė kino rekvizitininkai. Pavyzdžiui, po filmavimo paliko netikrą židinį grafo kabinete. Nežinomas autorius rūsio sienas padailino freskomis.

Grafienės buduaras - antrame aukšte.
Grafienės buduaras - antrame aukšte.

Trakų Vokėje nufilmuotos juostos „Ana Karenina“, „Karas ir taika“. Liepos pabaigoje dvaras užsidarys, nes dirbti vėl atvyks kino kūrėjai. Bus filmuojama iki spalio. „Pats filmavimas vyksta dvi savaites, tačiau pasiruošimas jam užtrunka kur kas ilgiau.

Rūsyje – angliškų plytelių likučiai.
Rūsyje – angliškų plytelių likučiai.

Anksčiau „Netflix“ užsakymu filmą kūrė britų režisierius, vokiečių dailininkas ir prodiuseris, vaidino ir lietuvių aktoriai. Dailininkas atstatė caro rūmus, atkūrė interjerus. Mums paliko užuolaidas oranžerijoje, – kalbėjo R. Stankevičius. – Kol filmavimo aikštelė statoma, galime stebėti darbus, vėliau, kai reikia tylos bei ramybės, pasitraukiame.“

Kultūros inžinierius

Netikrų freskų autorius nežinomas.
Netikrų freskų autorius nežinomas.

Prieš pusantrų metų vėl pradėjus šildyti dvarą R. Stankevičius sumanė čia rengti ekskursijas. Jis taip pat organizuoja parodas, ekspozicijos įvairiose salėse keičiamos kiekvieną mėnesį. „Susigalvojau pareigas – „kultūros inžinierius“.

Rūmų rūsiuose vyksta plenerai, parodos, naktiniai skaitymai, ten bus įrengti pabėgimo kambariai.
Rūmų rūsiuose vyksta plenerai, parodos, naktiniai skaitymai, ten bus įrengti pabėgimo kambariai.

Pasiskaičiau šaltinių, mokslininkų ir grafų prisiminimų. Jų yra ir prieštaringų, išsiskiria autorių nuomonės. Ar buvo durys iš grafo miegamojo į jo kabinetą, ar nebuvo? Atrinkau tą informaciją, kuri atrodė arčiausiai tiesos“, – pasakojo gidas.

Rūsiuose, kur anksčiau laikyti gėrimai, dabar menininkai organizuoja plenerus ir parodas, vyksta naktiniai skaitymai.

Dailininkės Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės paroda „Grįžti ten“.
Dailininkės Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės paroda „Grįžti ten“.

Ten pat ketinama įrengti pabėgimo kambarius. Rudenį, kai išvyks kinematografai, planuojama sutvarkyti aplinką, atsodinti rožyną ir vėl pastatyti avilių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"