Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Technologijos – ne priešas menininkui

 
2018 08 24 15:00
"Technologijos neįpareigoja kurti kitokio meno, tiesiog reikia kurti šiek tiek kitaip", - sakė Kaune gyvenantis estų menininkas Reiu Tüüras.
"Technologijos neįpareigoja kurti kitokio meno, tiesiog reikia kurti šiek tiek kitaip", - sakė Kaune gyvenantis estų menininkas Reiu Tüüras. Asmeninio albumo nuotrauka

Estas Reiu Tüüras jau aštuonerius metus gyvena ir kuria Lietuvoje. Menininkas, Estijos meno akademijoje baigęs grafikos studijas, Londone apsigynęs meno vadybos magistrą, ilgus metus vadovavo pagrindinei Talino meno galerijai, buvo sukūręs nepriklausomą meno akademiją „Academia Non Grata“. Ateinančiais mokslo metais R. Tüüras dėstys Kauno technologijos universitete pagal Skaitmeninės kultūros magistro programą.

„Kompiuteriu dabar moka naudotis visi. Daug kas menu užsiima ir savo mobiliuosiuose telefonuose. Visi skaitmeninėje erdvėje jaučiasi kaip kūrėjai, tačiau matau, kad žmonėms reikia informacijos apie vizualinę estetiką, žinių, kaip naudotis įvairiomis programomis menui kurti. Apie tai ir bus mano paskaitos“, – sakė Lietuvoje kuriantis estas R. Tüüras.

Jo žodžiais, skaitmeninio turinio sraute vis sunkiau būti pastebėtam. Tai ypač jaučia menininkai. Instagramo poetai, dailininkai ar dizaineriai džiugina didelius sekėjų būrius savo darbais, tačiau ilgainiui jie gali atsibosti dėl tos pačios platformos ir vienodumo. Kartu dėl tokio srauto nukenčia ir vartotojai – iš gausybės kūrinių nelengva atsirinkti vertingus.

Menininkai skaitmeninėje erdvėje

Dailininkas įsitikinęs, kad šiais laikais nebūti įsiliejusiam į skaitmeninę erdvę tiesiog neįmanoma. Nors nuolat esame persekiojami įvairaus turinio informacijos, neturėtume technologijų vertinti kaip priešo, žlugdančio kūrybiškumą. Jo nuomone, skaitmeninėje erdvėje reikia daugiau dėmesio kreipti į estetiką. Šia tema menininkas skaitė paskaitas Talino, Tartu, Pernu universitetuose. „Anksčiau teko dirbti meno, humanitarinių mokslų universitetuose. Per ateinančio pavasario sesiją dėstysiu Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete. Gyvenimas rodo, kad menas skverbiasi visur, ir į išmaniąsias technologijas. Naudodamiesi skaitmeninėmis galimybėmis žmonės nori kurti meną, bet neretai stokoja žinių“, – kalbėjo R. Tüüras.

Kaip pasakojo dailininkas, anksčiau menininkai žvelgė į technologijas kaip į įrankį, galintį pakeisti estetinį požiūrį. Jie tarsi tikėjosi, kad meno darbai bus futuristiniai, abstraktesni ar net mažiau suprantami. Tačiau technologijos, jo teigimu, tiesiog suteikia kūrėjams kitokių įrankių. „Technologijos neįpareigoja kurti kitokio meno, tiesiog reikia tai daryti šiek tiek kitaip. Nauji įrankiai leidžia kurti greičiau, įvairesnį turinį, eksperimentuoti. Internetinėje erdvėje galima tiesiog ieškoti įkvėpimo. Dalis kūrybos yra panašaus turinio paieškos“, – tikino dailininkas.

Programos menui kurti

Anksčiau menininkai, pasak R. Tüüro, turėjo mažiau galimybių – brangios priemonės, erdvės ar pasirodymas visuomenei buvo sunkiau prieinami dalykai. Šiandien užtenka kompiuterio ir noro kurti. Įvairios programos, socialiniai tinklai leidžia greitai, pigiai įgyvendinti idėjas ir iškart jas parodyti. „Dabar pilna visokių įrankių, kurie gali praversti įgyvendinant kūrybines idėjas. To ir mokysiu savo studentus – naudotis įvairiomis programomis, įrankiais, padedančiais įgyti įgūdžių, būtinų menui kurti. Dar labai svarbu pajusti estetiką“, – aiškino R. Tüüras. Pašnekovas pabrėžė, kad didžiulis kūrybos pasiekiamumas kelia ir problemų. Dailininkas perdėtą turinio srautą skaitmeninėje erdvėje vadina tiesiog triukšmu, kuris trukdo rasti tikrai gerų kūrinių arba ieškoti įkvėpimo.

„Dabar kiekvienas esame kūrėjas, bet gerų kūrėjų negali būti per daug. Jų ir nėra. Tačiau internetinėje erdvėje geri kūriniai apsupti triukšmo, trukdančio atskirti, kas yra kas, – teigė jis. – Tikriausiai ir patys pastebime, kad nesamdome profesionalių fotografų, jei yra pažįstamų, kurie fotografuoja, pagaliau – turime kišenėje išmanųjį telefoną. Taip internetinę erdvę užplūsta įvairus ne itin kokybiškas turinys. O profesionalams lieka vis mažiau galimybių būti išskirtiniams vien dėl to, kad dabar kiekvienas šiuolaikinis žmogus bando kurti. Mėgėjai sparčiai vejasi tuos, kurie į savo išsilavinimą ir kūrybą įdeda daug pastangų.“ Tačiau skirtumas, anot dailininko, vis dėlto egzistuoja. Todėl verta mokytis daugiau ir gilintis į vizualinę kultūrą, kad gebėtume kurti ir rasti kokybišką, vertingą turinį.

Menininko nuomone, geriausius darbus išskiria idėjos. Tuomet nesvarbu, kur pamatome tokį kūrinį, – gatvėje ant sienos, galerijoje ar instagramo paskyroje. „Meninio darbo vertė yra jo idėja. Tada ir jaučiama kūrinio įtaka, vaidmuo visuomenėje“, – tvirtino R. Tüüras.

Kaune – lyg namie

Visuomenei įtaką darančių idėjų estų menininkas regi ir Kauno mieste. Jis darosi daug aktyvesnis rengdamasis tapti 2022 metų Europos kultūros sostine. „Toks suaktyvėjimas primena cirką, kuris atvykęs pažadina miestą, pasiūlo naujos veiklos, įkvepia. Talinas buvo Europos kultūros sostinė 2011-aisiais. Pats organizavau keletą renginių ir mačiau visą veiksmą. Matau ir tai, kaip Talinas atrodo dabar. Statistika nemeluoja – kultūrinių renginių, meno ir kūrybos suaktyvėjimas daro teigiamą įtaką miesto žmonėms. Kaunui dabartinė veikla tikrai naudinga“, – įsitikinęs pašnekovas.

Reiu Tüüras. "Gedimino pilis".
Reiu Tüüras. "Gedimino pilis".

Paklaustas, kaip ir kodėl pasirinko gyventi Lietuvoje, menininkas paaiškino: „Dabar žmonės gyvena judriai. Vieni renkasi Didžiąją Britaniją, daug estų važiuoja į Suomiją. Man, kaip dailininkui, nėra didelio skirtumo, ar gyventi Estijoje, ar Lietuvoje. Tai kultūriškai artimos šalys. Pavyzdžiui, kur nors toliau emigravę estai dažniausiai ilgisi juodos duonos ar glaistytų varškės sūrelių. Lietuvoje net ir to yra. Čia jaučiuosi kaip namie.“

Lietuviškai R. Tüüras supranta viską. „Kai lankiau lietuvių kalbos pamokas, įsitikinau, kad tai tikrai nelengva kalba, tačiau suprantu, kas sakoma, galiu kalbėti. Vis dėlto man lengviau bendrauti angliškai, suomiškai arba prancūziškai“, – prisipažino dailininkas. Mokytis kalbos jam padeda ir kaunietė žmona, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto kūrybinio rašymo lektorė Aldona Tüür.

Reiu Tüüras rugpjūčio 1 dieną Estijoje, Tartu mieste, atidarė parodą. Ji skirta meno grupės „Kursi Koolkond“, kuriai priklauso menininkas, kūrybos 30-mečiui paminėti. Šiuo metu dailininkas rengiasi Vilniuje rugsėjo 13 dieną atidaromai parodai „Manuscriptum“. Ji skiriama JAV draugystės su Baltijos šalimis šimtmečiui. Pacų rūmuose (Didžioji g. 7) rengiamoje parodoje dalyvaus 20 menininkų iš JAV, Latvijos, Estijos, Lietuvos, Lenkijos ir Suomijos.

Reiu Tüüras. "Vilniaus rotušė".
Reiu Tüüras. "Vilniaus rotušė".
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"