Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Teatro siekis – prilygti Milano „La Scalai“

 
2018 06 15 15:00
"Aš manau, kad anksčiau ši scena nebuvo pakankamai atvira mūsų kūrėjams", - sakė Jonas Sakalauskas.
"Aš manau, kad anksčiau ši scena nebuvo pakankamai atvira mūsų kūrėjams", - sakė Jonas Sakalauskas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ant Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) pastato stogo surengtoje spaudos konferencijoje teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas, pristatydamas būsimą sezoną ir ateities planus, įvardijo pagrindines savo penkerių metų kadencijos kryptis: siekti didesnio matomumo Europoje, lyderystės Lietuvos kultūroje, sudaryti sąlygas geriausiems mūsų meistrams dirbti čia, Lietuvoje.

„1920 metais įkurtas teatras buvo orientuotas į savus kūrėjus, taip jį reikia vystyti ir toliau. Atkreipkite dėmesį – jo pavadinime yra žodis „nacionalinis“. Savo identiteto nesukursime vien dalyvaudami bendruose pastatymuose su žymiaisiais pasaulio teatrais. Nenoriu detalizuoti, tačiau pastaruosius penkiolika metų su solistais buvo labai negerai elgiamasi, – teigė J. Sakalauskas. – Jei dainininkas per metus turi 2–3 spektaklius, tai yra nenormalu, tai gresia degradacija. O buvo prieita prie tokių sąlygų.“

Pasak teatro vadovo, solistai turi būti iškelti ant pjedestalo, teatras turi potencialo tapti ne žemesnio lygio nei Milano „La Scala“, gali rasti kuo būti unikalus ir matomas Europoje. J. Sakalauskas pabrėžė sieksiąs, kad po teatro stogu rastų vietos žymiausi mūsų šalies ir pasaulio meistrų pastatymai. „Tai vienas kitam neprieštarauja, – sakė jis. – Tačiau manau, jog anksčiau ši scena nebuvo pakankamai atvira mūsų kūrėjams. Lietuvių solistų skaičius buvo labai sumažintas, iš užsienio kviečiami dažnai ne paties aukščiausio lygio solistai, už borto paliekant savus. Prioritetas turi būti – geriausi mūsų atlikėjai. Seniau prioritetas buvo kitas.“

Jonas Sakalauskas: „LNOBT gali rasti kuo būti unikalus ir matomas Europoje, gali lyderiauti Lietuvos kultūroje.“

Išvažiuoja ne dėl pinigų

Kaip teigė nuo ateinančio sezono vokalo konsultantu teatre pradedantis dirbti Vladimiras Prudnikovas, daugelis iš Lietuvos išvažiuoja ne dėl pinigų, o dėl sąlygų – nėra jų balsams tinkamo repertuaro. „Žinau, kad daug gerų solistų, dabar dainuojančių užsienyje, nuolat domisi galimybėmis dainuoti čia. Kai teatrui vadovavo Virgilijus Noreika ir dirigentas Jonas Aleksa, gyvenome auksinį teatro amžių. Turėjome fantastiškai gerą repertuarą, daug solistų, galėjome tapti lygūs su Vokietijos teatrais ar Milano teatru „La Scala“. Reikia atgaivinti ankstesnes tradicijas“, – kalbėjo V. Prudnikovas.

Pasak jo, anksčiau teatro režisieriai, vadovai, spektaklių statytojai nuolat sėdėdavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų egzaminuose, tik išgirsdavo talentingą, gabų atlikėją, iškart imdavo. „Ir dabar yra tokių balsų, kokių Europoje nerasi, bet niekas iš teatro neina, nesidomi, todėl jauni žmonės ir išvažiuoja, – teigė V. Prudnikovas. – Prisiminkime, kaip kurdavo Giuseppe Verdi: jei būdavo geras sopranas, kompozitorius parašydavo operą specialiai jam.“

J. Sakalauskas žadėjo: „Jei, pavyzdžiui, Asmik Grigiorian sutiktų dainuoti pas mus, mes specialiai jai pastatytume operą. Mačiau jos pasaulinį triumfą, ji dabar pačios geriausios formos. Deja, jos planai sudėlioti 2–3 metams į priekį.“

Kasmet – po keturias premjeras

Kaip pasakojo J. Sakalauskas, teatras yra pajėgus kasmet pastatyti po keturias premjeras (dvi operas ir du baletus). Tad per būsimus penkerius metus žiūrovai sulauks 10 operų ir 10 baletų premjerų.

Ateinančio, 99-ojo, sezono repertuare išvysime ir neeilinių spektaklių. Teatro gerbėjų kovo mėnesį laukia įspūdinga operos premjera, kurios pastatymui jėgas suvienijo Madrido „Teatro Real“, Toronto „Canadian Opera Company“ ir LNOBT. Matysime legendinio amerikiečių režisieriaus Roberto Wilsono interpretuojamą Giacomo Puccini operą „Turandot“. R. Wilsonas prieš 11 metų Lietuvoje pastatė Johanno Sebastiano Bacho oratoriją „Pasija pagal Joną“.

Dėl etapais nuo 2007 metų vykstančių didžiosios scenos modernizavimo darbų naujasis sezonas prasidės rugsėjo pabaigoje. Jį atidarys vengrų kompozitoriaus Bélos Bartóko vienaveiksmių kūrinių diptikas: baletas „Stebuklingas mandarinas“ ir opera „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“. Baletą statys teatro baleto meno vadovas Krzysztofas Pastoras, operą – vengras Csaba Káelis, anksčiau Vilniuje režisavęs spektaklį „Aleksandro puota“. Pagrindinę Hercogo Mėlynbarzdžio partiją B. Bartóko operoje dainuos Kostas Smoriginas.

Trečioji ateinančio sezono premjera balandžio pabaigoje užbaigs 99-ąjį LNOBT sezoną. Tai bus lietuviškų vienaveiksmių baletų triptikas, kuriame savo naujus darbus pristatys „Kūrybiniuose impulsuose“ subrandinti lietuvių choreografai Živilė Baikštytė, Edita Stundytė ir dviejų „Auksinių scenos kryžių“ laureatas Martynas Rimeikis.

Vincentas Boussard‘as, anksčiau Vilniuje pastatęs operas „Manon“ bei „Kapulečiai ir Montekiai“, 2019 metais statys Leonardo Bernsteino operetę „Kandidas".Martyno Aleksos nuotrauka
Vincentas Boussard‘as, anksčiau Vilniuje pastatęs operas „Manon“ bei „Kapulečiai ir Montekiai“, 2019 metais statys Leonardo Bernsteino operetę „Kandidas".Martyno Aleksos nuotrauka

Girdėsime žymiuosius solistus

Kitą sezoną teatre dažniau girdėsime dainuojant žymius lietuvių solistus. Kristianas Benediktas (Lietuvoje žinomas kaip Vaidas Vyšniauskas) debiutuos Giuseppe Verdi operos „Don Karlas“ pagrindiniu vaidmeniu, Edgaras Montvidas pirmąkart atliks Rudolfo partiją LNOBT repertuaro „Bohemoje“, o Vokietijos miesto Sarbriukeno teatre jau du dešimtmečius dirbantį tenorą Algirdą Drevinską išgirsime „Traviatoje“ ir „Idomenėjuje“. Figaro vaidmeniu operoje „Sevilijos kirpėjas“ LNOBT debiutuos pirmojo tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso laureatas baritonas Modestas Sedlevičius, baigęs Milano „La Scalos“ teatro akademijos stažuotę. Justina Gringytė sugrįš į operą „Kapulečiai ir Montekiai“, o Merūnas Vitulskis – į operą „Madam Baterflai“.

Prie dirigento pulto LNOBT spektakliuose išvysime daugiau naujų veidų. Šalia Roberto Šerveniko, Martyno Staškaus ir Juliaus Geniušo orkestrinėje dažniau stovės Modestas Barkauskas, Ričardas Šumila, Modestas Pitrėnas. „Gaila, kad dėl didelio užimtumo kol kas nepavyko susitarti su Gintaru Rinkevičiumi“, – pasakojo J. Sakalauskas.

Jubiliejui – „Traviata“

Formuojant repertuarą, pasak J. Sakalausko, pirmiausia reikia, kad jame būtų žymiųjų ir populiariųjų operos ir baleto spektaklių, be kurių neįsivaizduojamas teatras. Viena iš tokių yra opera „Traviata“.

„LNOBT savo šimtmetį (2020 metų gruodžio 31 dieną) planuoja švęsti su nauju G. Verdi „Traviatos“ pastatymu, – žadėjo teatro vadovas. – Kol kas negaliu pasakyti, kas ją statys, tačiau bus pasirinktas tas autorius, kuris orientuojasi į klasikinį romantinį stilių.“ Šia premjera bus simboliškai pagerbtas 1920 metais Kaune su „Traviatos“ spektakliu savo veiklą pradėjusios Lietuvių operos, kurios tradicijas šiandien tęsia LNOBT, įsteigimo šimtmetis.

Tarp planuojamų ateities repertuaro naujienų J. Sakalauskas minėjo kompozitorės Ritos Mačiliūnaitės kartu su Izraelio choreografu Itziku Galili kuriamą baletą „For Every Day“, naują Adolphe‘o Adamo baleto „Žizel“ pastatymą. „Taip pat vyksta derybos dėl Johno Adamso operos „Doctor Atomic“, koncertinio Stanislovo Moniuškos operos „Halka“ atlikimo ir dėl originaliai operos ir baleto žanrus siejusio baroko epochos kompozitoriaus Jeano-Phillippe‘o Rameau kurio nors veikalo inscenizavimo. Iš lietuviškų mus dominančių kūrinių minėčiau Eduardo Balsio „Kelionę į Tilžę“, Juliaus Juzeliūno „Žaidimą“ ir Felikso Bajoro „Dievo avinėlį“ (inscenizuodamas pastarąjį teatras žada prisijungti prie Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro inicijuojamo projekto). Savo pirmąją kadenciją vadovo poste norėčiau baigti išleisdamas į sceną Albano Bergo operą „Vocekas“, kuri yra kietas riešutėlis bet kuriai pasaulio trupei. Tikiuosi, po penkerių metų tapsime pakankamai stiprūs tą riešutėlį perkąsti“, – vylėsi J. Sakalauskas.

"Daugelis iš Lietuvos išvažiuoja ne dėl pinigų, o dėl sąlygų - nėra jų balsams tinkamo repertuaro", - pastebėjo Vladimiras Prudnikovas.Martyno Aleksos nuotrauka
"Daugelis iš Lietuvos išvažiuoja ne dėl pinigų, o dėl sąlygų - nėra jų balsams tinkamo repertuaro", - pastebėjo Vladimiras Prudnikovas.Martyno Aleksos nuotrauka

Kelias tobulėti

Siekiant pritraukti jaunuosius kūrėjus, ateinantį sezoną teatre pradės veikti dvimetė Operos studija, kuri pakeis dabar teatre veikiančią Operos stažuotojų programą. Šioje studijoje savo gebėjimus toliau lavins aukštojo mokslo diplomus jau įgiję profesionalūs operos solistai. Kartu bus sudarytos galimybės tobulėti pradedantiems pianistams bei dirigentams, siekiantiems iš arčiau pažinti darbo teatre specifiką.

Operų ir baletų kūrėjams (kompozitoriams, libretininkams, režisieriams ir scenografams) bus skirtas Operos ir baleto inkubatorius, kurio veikla apims specialius mokymus, eskizų kūrimą ir pačių geriausių eskizų išplėtojimą iki spektaklių.

Šiuo metu teatre vyksta solistų, pretenduojančių dainuoti Leonardo Bernsteino operetėje „Kandidas“, perklausa. „Kandidą“ 2019 metų rudenį LNOBT ketina statyti prancūzų režisierius Vincentas Boussard‘as, anksčiau čia sukūręs operų „Manon“ bei „Kapulečiai ir Montekiai“ pastatymus. Šiam režisieriui kitą vasarą patikėta vesti ir operos vaidybos meistriškumo pamokas, kuriose galės dalyvauti pageidaujantys operos solistai.

Spektaklių blokai

Dar viena sezono naujiena – bilietai jau platinami pasitelkiant išmaniąją elektroninę sistemą. Jų kainas pati sistema koreguos atsižvelgdama į spektaklių populiarumą. Bilietai į didžiausio auditorijos susidomėjimo sulauksiančius renginius, artėjant spektaklio datai, darysis vis brangesni. „Džiaugiamės, kad Vilniaus miesto savivaldybė vasarą ketina sutvarkyti teatro pastato aplinką: bus rekonstruojamas šalia esantis fontanas, klojamos naujos plytelės“, – sakė J. Sakalauskas.

Sezono naujiena – judėjimas link vakarietiškos repertuaro formavimo tradicijos, kuri operos pasaulyje neretai vadinama itališku terminu teatro stagione. Kaip pasakojo teatro vadovas, jo esmė ta, kad repertuaro pagrindą sudaro didesni vieno pastatymo spektaklių blokai, o ne kasdien keičiami skirtingų pavadinimų spektakliai. Taip sutaupoma lėšų dekoracijoms keisti, mažiau reikia repeticijų, atlikėjai labiau susikoncentruoja, gali įtaigiau atlikti. „Žinoma, Vilnius nėra toks didmiestis, kuriame būtų galima rodyti 10–15 tų pačių vaidinimų iš eilės, tad mūsų blokai bus smulkesni – vos po keletą spektaklių“, – sakė J. Sakalauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"