Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Švedų rašytoja Lena Andersson apie savo pagrindinę veikėją: ji vis dar tokia pati

 
2018 02 16 20:48
Lena Andersson.kennethbokhallaren.blogspot.lt nuotrauka
Lena Andersson.kennethbokhallaren.blogspot.lt nuotrauka

Vilniaus knygų mugėje skaitytojai turės galimybę susitikti su viena žymiausių šiuolaikinių Švedijos rašytojų Lena Andersson. Gimtojoje šalyje garsėjanti talentinga žurnalistė po savo romanų pasirodymo dažnai apibūdinama ir kaip geriausia Švedijos moters psichologijos, meilės temos ekspertė.

Garsiausi jos kūriniai – romanai apie Esterą Nilson, moterį, kuri myli per stipriai, išgarsino Europoje, o Vilniaus knygų mugėje rašytoja pristatys du romanus, išleistus lietuviškai – „Estera. Romanas apie meilę“ ir „Be įsipareigojimų“.

Estera Nilsson grįžta naujajame romane. Ar ji išliko tokia pati?

Taip. Ji vis dar tokia pati, gyvenanti viltimi, ilgesiu, euforija ir besiremianti logiškomis išvadomis, kurios kartu ir teisingos, ir klaidingos.

Ar ji jums dar patinka?

Estera yra kieta, kaip pareiškė romano veikėjas Olofas Stenas, jos meilužis. Taip pat jis teigia, kad jos neparankiai uždaras būdas yra teigiama savybė. Aš sutinku su juo. Jis gerai charakterizuoja Esterą. Aš ją labai mėgstu. Ji niekad nepasiduoda ir laiko dorumą vertybe.

Sakoma, kad sėkmingo kūrinio tęsinys yra blogiausia, ką autorius gali sugalvoti. Kaip sekėsi jums?

Tai buvo rizikinga ir ši mintis man slėgė, bet kadangi knygą rašiau nuo 2010 metų, kai šis pasakojimas buvo mano pagrindinis užsiėmimas, jau prieš metus buvo aišku, kad tai nepaveikė mano rašymo. Praėjusius metus paskyriau romano užbaigimui, jį tvarkiau, gludinau, taisiau, papildžiau, formavau. Bet viskas jau buvo savo vietose anksčiau. Per pusantrų metų, 2011–2012 metais, lygiagrečiai rašiau „Estera. Romanas apie meilę“ ir „Be įsipareigojimų“.

Apie jūsų romaną buvo parašyta daug tekstų, jūs ir jūsų pagrindinė veikėja buvote išnarstytos visais įmanomais atžvilgiais. Kaip tai išgyvenote?

Susidomėjimas ir žavėjimasis knyga man buvo tik malonus. Tiesa, mažiau, kai lietė mano pačios asmenį. Bet pati per daug nesigilinau, dėl to nežinau, kiek apie tai yra parašyta.

Jei paklausčiau to paties, ko klausiau apie Esterą: Ar jūs išlikote tokia pati? Kas pasikeitė jūsų gyvenime 2014 metais, kai gavote literatūrinę Augusto premiją?

Aš pati jaučiuosi taip pat, bet to, kaip mane mato kiti, kontroliuoti negaliu. Nežmoniškai daug keliavau dėl knygos ir dalyvavau susitikimuose visoje Švedijoje. Kelionių traukiniu metu užbaigiau naują knygą. Esu šiek tiek pavargusi, bet patenkinta, kad užbaigiau šį tikrai didelį projektą, kurį jau senokai buvau nusprendusi įgyvendinti. Vėliau laukiau drąsos, stiprybės, jėgų ir gebėjimų pateikti medžiagą teisingai. Pasiruošimas užtruko iki 2010 metų, nors buvau viską sugalvojusi jau 2006 metais ar anksčiau.

Lenos Andersson knygos viršelis.
Lenos Andersson knygos viršelis.

Ar jūsų asmens viešumas jums trukdo?

Tai priklauso nuo to, kaip tai išreiškiama. Bet visuomet apsidžiaugiu, kai prieina skaitytojas ir padėkoja. Fantastiška, kai kūrinys, į kurį įdėjai tiek daug vargo, giliai sujaudina žmones. Viešumą daugiausia vertinu kaip laikiną.

Persikėlėte į Stokholmo priemiestį Tensta, kur užaugote. Kas suviliojo grįžti namo?

Kaina būsto, kurį nusipirkau. Man buvo nusibodę gyventi ankštai ir nuomotis būstą. Tenstoje galėjau įpirkti erdvesnį butą. Be to, man atrodo priimtiniau gyventi vidury mišrios ir šiuolaikinės migracijos prisisunkusios Švedijos. Tensta dar nėra kosmopolitiška, bet gyventojai – jau yra, todėl tai laiko klausimas.

Estera yra poetė – bet knygos apie ją rašomos griežta proza. Ar yra poezijos, kurią vertinate kaip rašytoja, nors ir nerašote lyrikos?

Esteros Nilsson poezija yra nelyriška ir griežta. Poezija yra mano pagrindinis įkvėpimas kalbos ir tikslaus, kūrybingo ir efektyvaus pasakojimo klausimais. Tai tam tikra rūšis dalykiškos, tikros, nuogos, suprantamos poezijos, kuriai atstovauja Gunnaras Ekelöfas, Werneris Aspenströmas, Kristina Lugn, Charles Reznikoffas, Ulfas Karlas Olovas Nilssonas, Tua Forsström, Claes Anderssonas, Emily Dickinson, Stigas Sjödinas, Sonja Åkesson, Majken Johanssonas, Jacques Prévertas, Larsas Norénas, Päras Thörnas.

Dalyvausite Knygos dienoje Malmėje ir turėsite dar vieną progą pasikalbėti su skaitytojais ir atsakyti į jų klausimus. Apie ką dažniausiai jūsų skaitytojai nori diskutuoti su jumis?

Lenos Andersson knygos viršelis.
Lenos Andersson knygos viršelis.

Kodėl Estera „is so clever and yet so stupid“, kaip suformulavo suomių žurnalistė; kaip gali būti, kad žmogus gali būti ir kvailas, ir protingas, ir kodėl ji elgiasi būtent taip, kaip ji elgiasi. Išskirtinai mažai žmonių domisi, kodėl galima taip nesirūpinti kitais žmonėmis ir savo santykiais, kaip elgiasi Hugo Raskas, pagrindinis romano „Estera. Romanas apie meilę“ veikėjas. Regis, kad dauguma tai laiko savaime suprantamu dalyku.

Kalbino Andreas Ekström

Pagal užsienio spaudą parengė Viltautė Zarembaitė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"