Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Silikoninės Kaukių Diedo pasakos. Suaugusiesiems

 
2018 03 29 15:34
Arūno A. Daugėlos paroda./ Organizatorių nuotrauka

Kauno senamiesčio galerijoje „Balta“ veikia Arūno A. Daugėlos paroda „Žvilgsnis nuo Rambyno kalno, arba Istorijos vėdarai“. Žymus stiklo menininkas šįkart supažindina žiūrovą su nauja medžiaga lietuviškame mene – silikonu. Ir jo galimybėmis. Visos naujienos įneša šiokios tokios sumaišties, maloniai arba nemaloniai sukrečia. Ši – ne išimtis, tad pasiruoškite.

Neseniai skaičiau Aido Jurašiaus pasaką vaikams ne vaikams „Pasakojimas apie trečiąją akį“, kur mįslingų sumetimų vedamas Kaukių Diedas vagia žmonių veidus ir jais puošia begalinės menės sienas. Veido netekusi ir kaukę vietoje jo gavusi nelaimingoji klaidžioja po menę, kol randa savąjį atvaizdą, liečia jį ir negali atskirti, kur jos veidas, o kur tik kaukė, nes jie vienodi – ta pati oda, ta pati kraujo šiluma po ja.

Oksimoronas kvadratu

Galerijos „Balta“ menėje pakliūvu į tą patį siužetą. Esu apsupta gyvų veidų. Gyvų, nes drėgnomis akimis, nes ilgomis tikro plauko blakstienomis, ir net nosies plaukais. Nes per odos aksomą persišviečia kraujagyslės, nes kakta blizga nuo prakaito. O juk prakaituoja tik gyvieji. Tačiau veidai ne ant kūnų, o ant sienų, stikliniuose gaubtuose, paukščių narvuose, paveikslų rėmuose.

Panašu, kad A. A. Daugėla ir bus tas Kaukių Diedas, veidų ir kitų kūno dalių vagis, besipuikuojantis savo surinktais trofėjais. Tik kas tie apvogtieji? Ne visi pavidalai žmogiški. Kiti teturi žmogiškų užuominų, gamtiškojo ir antgamtiškojo pasaulių mišrūnai. Raguoti, šeriuoti ar visai pliki, gyvuliškais žandikauliais ir priešistorinių padarų kaukolėmis, kanelių akimis ir ilčių antakiais. Patraukliai šlykštūs ir atstumiančiai mieli. Oksimoronas kvadratu. Sunku su tokiais prieštaringais jausmais dorotis, bet aišku viena – joks įprastų bruožų portretas taip neprikaustys žvilgsnio.

Viskas kitaip

Ilgai tvardau rankas. Erdvinių meno objektų parodose man dažnai norisi paliesti eksponatus, tačiau stiklas, keramika ar kitos panašios medžiagos gąsdina savo trapumu, be to, pirštų pagalvėlės jau turi išsaugotą informaciją, žino – bus šalta, standu, glotnu, tad čiupinėti nėra prasmės.

Šįkart viskas kitaip. Medicininio silikono faktūra dar „nenuskaityta“, be to, vizualiai labai primena žmogišką odą, neįmanoma atsispirti... Mums kalbantis, autorius drąsiai liečia savo kūrinius, taip, kaip savo ar artimojo kūną – nubraukia nuo skruosto iškritusią blakstieną, mygteli nosį, kepšteli per ausį. Šiek tiek bijau, kad jei prisiliesiu, kepštels ir man, bet ryžtuosi. Vos vos, vardan žurnalistinio įsijautimo. Gyvybinės šilumos įspūdis akimirksniu nuslopsta, smegenys suvokia apgaulę. Gaila tos prarastos iliuzijos, tad nekartokit mano klaidos, palikit vizualųjį meną jo teisėtam šeimininkui – regai.

Nuogumas arčiausia mūsų

Mano aliuzija į pasaką, pasirodo, neatsitiktinė. A. A. Daugėla pripažįsta eksponatų pasakišką prigimtį – kiekvienas jų, įgydamas pavidalą, atsinešė ir savo priešistorę. Menininkas lyg ir svarstė tuos siužetus pateikti drauge su objektais, tačiau galiausiai su galerijos lankytojais pasidalijo tik dviem. Tokį sprendimą vertinčiau kaip pagarbą individualiai vaizduotei. Pastaruoju metu parodų anotacijos ir kūrinių pavadinimai dažnai pernelyg sugromuliuoti ir nepalieka vietos savoms interpretacijoms.

Tiesa, opesnė vaizduotė gali nejučia nunešti taip toli, kad paroda pasirodys esanti nešvanki ir vulgari. Iš tolo viskas atrodo gerokai kitaip. Kita vertus, mes linkę šlykštėtis ir savo kūnais, savo pačių nuogumu, nors jis arčiau kaip niekas kitas.

Arūnas A. Daugėla su tikru, ne silikoniniu, augintiniu.
Arūnas A. Daugėla su tikru, ne silikoniniu, augintiniu.

Šlykšti mums yra ir mirtis. Ją lydintis kraujas, akių apsiblausimas, odos pamėlimas ir kiti natūralūs procesai. Jei tai, kas natūralu, gąsdina, tai gal tai, kas nenatūralu arba hipernatūralu, guodžia – spėju, pamanė sau A. A. Daugėla ir išvirė silikoninį ausyčių kompotą bei sriubos su viena didele frikadele. Dar cepelinų, bet jie jau ne baimei malšinti, veikiau desertui.

Iš Antikos sekso reikmenų parduotuvės

Kad menininkas linkęs ne šiurpinti, o priešingai – apžaisti, sutramdyti mūsų baimes, įrodo ir gorgonės Medūzos galvos iškamša, matyt, įsigyta antikiniame turguje iš paties Persėjo ir amžiams užčiaupta burnos kamščiu iš sekso reikmenų parduotuvės. Turite unikalią galimybę pažvelgti jai į akis ir nevirsti akmeniu.

Nuo Helados iki lietuviškojo Olimpo – Rambyno – ranka paduoti, nes mūsų ir jų fantazijos kadais turėjo nemaža panašumų. Atrodo, tai autorius ir norėjo pabrėžti tokiu gana įmantriu pavadinimu. O kodėl iš visos istorijos mėsos A. A. Daugėla išsirinko vėdarus, pakontempliuokime kiekvienas sau.

Paroda stipriai disonuoja su tyra galerijos spalva ir jos pavadinimo semantika. Bet įtariu, kad menininkas to ir siekė – kontrastas tik paaštrina ekspozicijos kampus. Kaip kraujo balutė ant šviežio sniego – matyti iš tolo ir labai aiškiai.

Paroda „Žvilgsnis nuo Rambyno kalno, arba Istorijos vėdarai“ veiks iki balandžio 26 dienos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"