Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Sibiro Madona bus perkelta į katedrą

 
2018 01 05 8:00
Taip atrodė ekspedicijos į Sibirą dalyvių aptiktos Korbiko kapinės su Švč. Mergelės Marijos skulptūra./Gintauto Aleknos nuotrauka
Taip atrodė ekspedicijos į Sibirą dalyvių aptiktos Korbiko kapinės su Švč. Mergelės Marijos skulptūra./Gintauto Aleknos nuotrauka

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, arkivyskupas Gintaras Grušas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje aukos šv. Mišias, o po jų palaimins atnaujintą Tremtinių koplyčią, kurioje nuo šiol stovės iš Sibiro, Korbiko gyvenvietės, lietuvių tremtinių kapinių parvežta Švč. Mergelės Marijos skulptūra.

Kaip „Lietuvos žinios“ jau rašė (2017 06 14, Nr. 114), ši Sibiro, arba kitaip – Korbiko, Madona į Lietuvą parvežta prieš daugiau kaip septynerius metus. Ji buvo restauruota iki šiol saugoma Nacionalinio muziejaus fonduose. Tremtiniai, ilgai puoselėję viltį šią jiems brangią skulptūrą matyti Vilniaus arkikatedros bazilikos Tremtinių koplyčioje, dabar džiaugiasi pagaliau to sulaukę.

Iki šiol Tremtinių koplyčioje buvo pagerbti tik aukštieji dvasininkai, patyrę tremties dalią.

Gelbėjo, kad nesunyktų

Beveik 2 metrų aukščio skulptūrą pagal Švč. Mergelės Marijos atviruką 1955 metais išdrožė ir Krasnojarsko krašte, nuošaliose Mansko rajono Korbiko gyvenvietės kapinaitėse, pastatė tremtinys Jonas Maldutis. Kadangi tremtiniai savo bažnyčios neturėjo, Sibiro Madona jiems buvo tapusi savitu altorėliu, maldų vieta. „Tai unikalus atvejis, lietuvių tikėjimo Sibire išraiška“, – pasakojo tremtinys, skulptūros parvežimo į Lietuvą iniciatorius Rimvydas Racėnas.

Kai 1989 metais per ekspedicijas į Sibirą, į lietuvių tremčių vietas, ši medinė Madona buvo rasta, ji jau tada atrodė prastokai. Lietaus ir sniego naikinama skulptūra galėjo bet kada nugriūti. Tada R. Racėnui ir kilo mintis pargabenti ją į Lietuvą. Tačiau skulptūra jau buvo tapusi brangi ir Sibiro gyventojams (vietiniai stengdavosi savo artimuosius net iš kitų gyvenviečių laidoti Korbiko kapinėse, kuo arčiau Madonos), todėl Lietuvoje nuspręsta pagaminti jos kopiją ir nuvežti į Korbiką. Autentiška Madona, tarpininkaujant tuomečiam Lietuvos ambasadoriui Rusijoje Antanui Vinkui, 2010 metų rudenį parkeliavo į mūsų šalį.

Apie Tremtinių koplyčią

Tremtinių koplyčia, į kurią bus perkelta Sibiro Madona, yra funduota vyskupo Andriaus Taboro dar 1495 metais. Iš pradžių ji buvo vadinama Senąja vyskupų koplyčia, vėliau turėjo Švč. Mergelės Marijos, Čenstakavos, Šv. Jono Nepomuko vardus. Koplyčios sienų nišose stovi aštuonios šventųjų skulptūros, virš jų – aštuoni Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslai, kuriuose vaizduojami angelai, laikantys rankose krikščioniškų dorybių simbolius. 1989 metais koplyčia pašvęsta tremtiniams. Nuo tada jos centre kabo didelis XVIII amžiaus pirmos pusės kryžius su masyvia medine nukryžiuoto Kristaus figūra.

1989 metų birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, koplyčioje buvo atidengti dedikaciniai raštai. Juose sakoma, kad amžinai dėkinga atbundanti Lietuvos katalikiškoji visuomenė šią kankinių ir tremtinių koplyčią skiria garbingiems ganytojams, mylimiems broliams ir seserims Lietuvos kankiniams. Rašte minimi arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884–1953), vyskupas Vincentas Borisevičius (1887–1946), arkivyskupas Teofilius Matulionis (1873–1962), vyskupas Pranciškus Ramanauskas (1893–1959).

Sovietinio režimo persekiotas ir ištremtas M. Reinys mirė Vladimiro kalėjime, Rusijoje. Palaimintasis Teofilius, nors ir ilgai buvo kalinamas, grįžo į Lietuvą. Čia jį KGB persekiojo iki pat mirties. Antisovietine veikla apkaltintas P. Ramanauskas įvairiuose lageriuose kalėjo 10 metų.

Tremtinių koplyčioje yra trys epitafijos Vilniaus vyskupams: Jonui Nepomukui Korvinui Kosakovskiui (1755–1808), M. Reiniui ir Julijonui Steponavičiui (1911–1991). J. Steponavičius už antisovietinę veikla buvo nušalintas nuo vyskupo pareigų, 27 metams ištremtas į Žagarę ir nuolat sekamas saugumo.

Prašymas išgirstas

Tokia restauravimo pradžioje buvo Sibiro Madonos skulptūra.Romo Jurgaičio nuotrauka
Tokia restauravimo pradžioje buvo Sibiro Madonos skulptūra.Romo Jurgaičio nuotrauka

Kaip „Lietuvos žinioms“ yra pasakojęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas Vidmantas Samys, Korbiko Madonos perkėlimas į katedrą tremtiniams svarbus ir dėl to, kad skulptūra tarsi simbolizuoja paprastus tremtinius.

Iki šiol Tremtinių koplyčioje buvo pagerbti tik aukštieji dvasininkai, patyrę tremties dalią.

„Mes, tremtiniai, norėjome matyti šią skulptūrą Tremtinių koplyčioje, į kurią Gedulo ir vilties dieną renkamės melstis, uždegti žvakutę tremtyje mirusiems ir iš ten negrįžusiems tautiečiams. Todėl dabar džiaugiamės, kad mūsų prašymas buvo išgirstas“, – neslėpė V. Samys.

51 ekspedicijos į Sibirą dalyvis (daugiau kaip 30 jų ir organizavo), „Lemties“ bendrijos narys Gintautas Alekna mano, jog Sibiro Madona turėjo būti restauruota ir palikta tose pačiose Korbiko kapinėse – kad lietuvių tremtinių kapai būtų autentiški.

„Nors artimųjų palaikai išvežti, kapinės vis tiek lieka, niekas jų nenaikina. Kryžiai, skulptūros, vartai, tvora – visa tai mūsų tautos kultūrinis paveldas.

Mano nuomone, tos kapinės su Korbiko Madona turėjo likti kaip memorialinės tremtinių kapinės. Joms buvo galima suteikti kultūros paveldo statusą. Dabar ten stovi kopija, bet autentiškumo jau nėra“, – kalbėjo G. Alekna.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"