Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Senojo ir naujojo Vilniaus akistata

 
2018 03 28 10:00
Vilniaus gatvė dabar./Indrės Šernaitės nuotrauka
Vilniaus gatvė dabar./Indrės Šernaitės nuotrauka

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje iki balandžio 12 dienos rodoma fotografijų paroda „Senasis ir naujasis Vilnius“. Parodoje pristatomi fotografų Jano Bulhako ir Mečislovo Sakalausko užfiksuoti vaizdai, leidžiantys lankytojams paklaidžioti po XX amžiaus Vilnių ir pažvelgti į miestą, dar nepatyrusį karo nuostolių ir prisikėlusį pokariu.

Istorija keičia miesto veidą, o praeitį įamžinanti fotografija kviečia prisiminti istorinį Vilnių bei susieti jį su dabartimi, todėl šalia istorinių nuotraukų eksponuojamos fotografijos specialybės studentų Marinos Filistovič, Gintarės Grigėnaitės, Mariušo Pyžo, Indrės Šernaitės, Laimos Viršilaitės ir mokytojos Jogailės Butrimaitės senamiesčio nuotraukos.

Jos ragina susimąstyti, ar XX amžiaus pradžioje iškilusi paveldosaugos kryptis išsaugoti miesto visumą yra tęsiama iki šiol ir kokia ateitis laukia mūsų sostinės istorinės dalies. Parodos kuratorės – Anželika Vėžienė ir Jogailė Butrimaitė.

Vilniaus istorinis centras, šiandienos visuomenei pasakojantis daugybę skirtingų istorijų, vis dar žengia savitumo paieškų keliu. Kiekvienai kartai ypač aktualu išsaugoti miesto savitumą, atskleisti jo tapatumą ir suvokti savąjį santykį su juo.

Išsaugojęs viduramžių miestui būdingą planinę struktūrą ir UNESCO pelnytai įvertintas dėl savo reikšmės Vidurio ir Rytų Europai, jo senamiestis patyrė daugybę pokyčių ir iki šiol yra veikiamas besikeičiančių urbanistikos paveldo apsaugos tendencijų.

Vilniaus architektūros paveldo praradimai siejami su sovietine miestų atstatymo ideologija bei praktika. 1944 metais sovietams įsitvirtinus Vilniuje, pradėta skaičiuoti karo metu miestui padaryta materialinė žala.

Skaičiuojant nuostolius, fiksuojant išlikusią Vilniaus architektūrą, tapo akivaizdu, jog senasis miestas buvo prarastas ne karo, o pokario metais.

„Sovietinio Vilniaus“ kūrimo versija rėmėsi modernistine sveiko ir patogaus gyventi miesto ideologija. Pagal senamiesčių sanacijos koncepciją, istorinės miesto dalies higienos, gyventojų tankio ir transporto problemos buvo sprendžiamos griaunant techniškai susidėvėjusius pastatus, mažinant užstatymą, platinant gatves, o istorinius pastatus keičiant šiuolaikiškais.

Mečislovo Sakalausko užfiksuota senoji Vilniaus gatvė.
Mečislovo Sakalausko užfiksuota senoji Vilniaus gatvė.

Šie Vilniaus senamiesčio tvarkybos pokariu bruožai akivaizdūs todėl, kad sanacija buvo ypač sėkmingai pritaikyta sovietinėje urbanistikoje ir tapo ideologiniu pagrindu po karo pertvarkant daugelį SSRS miestų.

Istorija keičia miesto vaizdą, o praeitį įamžinanti fotografija kviečia prisiminti istorinį Vilnių bei susieti jį su dabarties realijomis.

1948 metais pradėti pirmieji miesto tvarkymo darbai. Visgi daugelio žmonių sąmonėje pokario senamiestis iš tiesų buvo panašus į griuvėsius, tad jo valymas, o ne restauravimas buvo priimtiniausias greito ir patogaus atstatymo būdas.

1959 metais buvo patvirtintas Senamiesčio rekonstrukcijos planas – pirmasis kompleksinis Sovietų Sąjungoje paveldosauginis dokumentas, sustabdęs senojo Vilniaus rekonstravimą ir leidęs naujame mieste išsaugoti senąją architektūrą.

Istorija keičia miesto vaizdą, o praeitį įamžinanti fotografija kviečia prisiminti istorinį Vilnių bei susieti jį su dabarties realijomis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"