Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Rūta Lipinaitytė prakalbins „Raudonąjį smuiką“

 
2018 10 13 12:00
Meno daktarės laipsnį turinti Rūta Lipinaitytė imasi įvairiapusės veiklos: atlikėjos, pedagogės, organizatorės.
Meno daktarės laipsnį turinti Rūta Lipinaitytė imasi įvairiapusės veiklos: atlikėjos, pedagogės, organizatorės. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Spalio 20-ąją Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje vyks simfoninės muzikos vakaras „Raudonasis smuikas“. Solistės amplua patikėtas lietuvių smuikininkei Rūtai Lipinaitytei-Savickienei.

Smuiku R. Lipinaitytė pradėjo groti, kai jai tebuvo vos penkeri metukai. Instrumentas ją lydėdavo visur. Kur tik nėra grojusi: ir miške, ir naktį prie ežero, autobuse, kalnuose, laive, oro uoste… Rūta prisipažino neprisimenanti to gyvenimo tarpsnio, kai smuiko nebuvo šalia.

Reikiama linkme

Iš pradžių tai buvo mamos, šeimos pasirinkimas. Daugelis iš mamos giminaičių buvo muzikai, taip pat – ir smuikininkai. Tad visai nenuostabu, kad Rūtai instrumentas tiesiog jų parinktas, o ne pasirinktas. „Tačiau parinkimas tikrai buvo tinkamas. Manau, kiekvienas būtų be galo dėkingas turėdamas profesiją, kurią gali vadinti hobiu“, – šypsojosi pašnekovė ir pridūrė, jog tėvai visada buvo kelrodis.

Mama – labiau specialybės, meno, smuiko srityje. Undinė Jagėlaitė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) profesorė. Tėtis išmokė gyvenimo principų, racionalaus mąstymo ir dar daug daug ko. „Iki dabar dauguma idėjų ateina kalbantis, diskutuojant su tėvais įvairiausiomis temomis“, – nuoširdžiai prisipažino R. Lipinaitytė.

Vaikystė puiki, spalvinga. „Tuo metu kiekviena smulkmena buvo vertinama visai kitaip. Dabartiniai vaikai net įsivaizduoti negalėtų, kad kekės bananų kas nors lauktų eilėje tris ar keturias valandas. Užtat kokį neišmatuojamą džiaugsmą tas pusžalis bananas suteikdavo“, – leidosi į prisiminimus pašnekovė.

Lietuvoje, Švedijoje, Estijoje, Prancūzijoje studijavusi R. Lipinaitytė lygindama specialybės studijų ypatumus svetur ir Lietuvoje tikino, kad seniau egzistavusi labai aiški atskirtis tarp skirtingų smuiko mokyklų. O šiais laikais mokyklų apraiškas esą darosi vis sunkiau susieti su konkrečia šalimi. Pedagogai migruoja, studentai klauso garso, žiūri vaizdo įrašus, viskas susipina, niveliuojasi. „Tad kalbėti turbūt reikėtų ne apie profesinius, o apie mentaliteto, kultūrų skirtumus, kurie itin ryškūs, – aiškino smuikininkė. – Tačiau dažnai būtent tie žmonės, daug laiko praleidžiantys svetur ir patys patiriantys tuos skirtumus, ypač vertina ryšį su savo tauta, šaknimis, kalba, kultūra.“

Nors pasisemti patirties svetimose žemėse naudinga, R. Lipinaitytė liūdnai žvelgia į svajojantį išvažiuoti jaunimą – ne visada suvokiama, kad kitoje šalyje visuomet liksi svetimas, kad ir kaip gerai sektųsi. „Nors gyventi mūsų šalyje ne visiems ir ne visada lengva – skaudu klausytis pesimistinių kalbų. Ir užsienyje egzistuoja problemos, tik galbūt jos kitokios, su jomis nesusiduriame“, – svarstė pašnekovė.

Minučių tikslumu

Meno daktarės laipsnį turinti specialistė imasi įvairiapusės veiklos. Kiekviena diena suplanuota minučių tikslumu. R. Lipinaitytė tikino, kad tai nieko neįprasto, ji jau vaikystėje iš vakaro į knygutę rašydavosi visos dienos planą, į kurį buvo įtraukiama absoliučiai viskas: kėlimasis, valgymas, pamokų ruošimo laikas, grojimas, net pokalbiai su draugėmis telefonu. „Dabar skamba juokingai, tačiau greičiausiai būtent tai išugdė organizuotumą, be kurio tiek veiklos nepavyktų įgyvendinti“, – įsitikinusi smuikininkė.

Kūrybą, anot jos, galima traktuoti įvairiai. Suplanuoti, kad viską spėtum, taip pat yra kūryba, reikia daug išmonės, vaizduotės, loginių dėlionių įgūdžių.

Smuiku Rūta Lipinaitytė pradėjo groti, kai jai tebuvo vos penkeri metukai./Asmeninio archyvo nuotrauka
Smuiku Rūta Lipinaitytė pradėjo groti, kai jai tebuvo vos penkeri metukai./Asmeninio archyvo nuotrauka

Paklausta, kuris vaidmuo leidžia atsiskleisti geriausiai – atlikėjos, pedagogės ar organizatorės, R. Lipinaitytė svarstė, jog turbūt atlikėjos veikla plačiausiai apimanti. Aštuoniolika metų dirbo kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“, grojo daug kamerinės bei solinės muzikos. Tuo pat metu visada jautė malonumą dėstyti studentams. Pedagoginė veikla prasidėjo Estijoje, tęsiasi iki pat dabar, ji yra LMTA docentė.

Ne vienus metus yra dirbusi organizacinį darbą, buvo „Kremerata Baltica“ gastrolių vadybininkė. Organizavo pirmąjį Lietuvoje orkestrinių partijų konkursą, nemažai įvairių meistriškumo kursų, seminarų. Kai tapo Styginių instrumentų katedros vedėja, panašios veiklos dar padaugėjo. Vadovavo kultūrinės plėtros projektui („Atlikėjo polifunkcionalumas muzikiniuose, kultūriniuose ir socialiniuose procesuose“). „Kartu su kolegėmis nemažai nuveikėme, rašiau straipsnius, važiavau skaityti savo pranešimų į keletą konferencijų užsienyje, – pasakojo R. Lipinaitytė. – Deja, visko suspėti neįmanoma.“

Apvažiavo pusę pasaulio

Šiuo metu smuikininkė daugiausia laiko skiria pedagoginiam darbui, savo veiklą sieja su LMTA. „Jei studentui grojant jauti visą įdėto darbo rezultatą, tai gali sujaudinti ir pakylėti ne mažiau nei pačios atliekama muzika. Studentams skirti aplodismentai, jų apdovanojimai teikia ne mažiau džiaugsmo nei pačios gauti“, – kalbėjo ji.

„Jei studentui grojant jauti visą įdėto darbo rezultatą, tai gali sujaudinti ir pakylėti ne mažiau nei pačios atliekama muzika.“

O smuikininkės R. Lipinaitytės sceniniame gyvenime yra buvę be galo daug įsimintinų akimirkų. Grojant su orkestru „Kremerata Baltica“, muzikuojant su kolegomis... „Ypač kai scenoje įvyksta kažkas naujo, neplanuoto, nerepetuoto, kai muzikavimas tampa nenuspėjamas, gyvas. Apsiverkti scenoje taip pat yra nepakartojamas pojūtis, yra taip nutikę“, – atvirai pasakojo muzikė.

Su tarptautiniu kameriniu orkestru „Kremerata Baltica“ smuikininkė yra aplankiusi per 60 šalių, grojusi apie 1000 koncertų visame pasaulyje. Išleista daugiau kaip 20 kompaktinių plokštelių. Koncertuota žymiuose festivaliuose, garsiose pasaulio salėse.

R. Lipinaitytė turėjo galimybę bendrauti ir kartu groti su vienu iškiliausių šių laikų smuikininkų Gidonu Kremeriu. „Tai buvo neįkainojama, visapusiška patirtis. Tai ir grojimo orkestre patirtis, ir gyvenimiška mokykla, – konstatavo ji. – Nėra lengva praleisti dienas, rytus ir vakarus su tais pačiais žmonėmis. Mokaisi ne tik smuikuoti, bet ir bendravimo, kompromisų, tolerancijos meno.“

Rūta Lipinaitytė koncertuoja su LNSO (dir. Aleksandras Markovičius)./Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Rūta Lipinaitytė koncertuoja su LNSO (dir. Aleksandras Markovičius)./Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Muzikė nė kiek neabejoja – G. Kremeris visų pirma perdavė pomėgį šiuolaikinei muzikai. Ją atlikėja geriau suprantanti, geriau jaučiasi ją atlikdama. Be to, maestro išmokė vieno svarbaus dalyko: atskirti nuoširdų muzikos atlikimą, tikrą meną nuo dirbtinio teatrališkumo, tarnavimo sau, savo ego.

R. Lipinaitytė tikino mėgstanti pasirinkti nežinomus kūrinius – atlikdama tokią muziką įžvelgia gilią prasmę. Klausytojai esą kartais kiek prisibijo negirdėtos muzikos, ne visada yra pasiruošę rizikuoti išgirsti nežinomą kūrinį, ausiai dažnai yra malonesni girdėti sąskambiai. Tačiau klausydamiesi tokių kūrinių jie šviečiasi, sužino, nustemba. „Manau, šios emocijos yra ne mažiau vertingos nei malonumas klausantis žinomų melodijų. Nors pripažįstu, kad tiesiogiai išgirsti gerą, kad ir daug kartų girdėtą kūrinį kartais išties malonu“, – tikino pašnekovė.

Be to, anot jos, grodamas šių dienų muziką atlikėjas tiesia ranką kompozitoriams. Todėl atliekanti ir daug lietuviškos muzikos. „Iš dalies tai patriotizmas. Visais laikais kompozitoriui parašius kūrinį dažniausiai pirmaisiais atlikėjais būdavo jo tautiečiai. Kas, jei ne atlikėjas, gali atverti kelią naujai kūrybai į klausytojų širdis. Grodama lietuvišką muziką ją gerai jaučiu, žinau, ką noriu pasakyti, tai tiesiog mano muzika, ją mėgstu, ji yra mano pačios kaip muzikantės dalis“, – apie kūrybą kalbėjo R. Lipinaitytė.

Sielą turintis smuikas

Spalio 20-ąją smuikininkė su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru koncertuos Nacionalinėje filharmonijoje. Koncerto pavadinimas neatsitiktinis, susijęs su kanadiečių ir prancūzų režisieriaus François Girardo juosta „Raudonasis smuikas“ („The Red Violin“,1998). Amerikiečių kompozitorius Johnas Corigliano gavo „Oskaro“ apdovanojimą už geriausią muziką, buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui. „Galima daug šnekėti ir nieko nepasakyti. Muzika, kaip ir kalba. J. Corigliano koncertas „Raudonasis smuikas“ pasakoja tikrai nuostabią istoriją. Tai filmas apie žmogaus sielą turintį Stradivarijaus smuiką, kuris kelis amžius buvo perduodamas iš rankų į rankas, pergyveno komunistines represijas, čigonų taboro keliones, jį turėjusių ir juo grojusių žmonių aistras, ligas, mirtį. Visa tai įkūnyta koncerte, – sumanymo prasmę aiškino smuiko meistrė. – Viliuosi, kad pavyks perteikt šiuos pojūčius ir klausytojams.“

Šių laikų muzika kartais pasuka technikos, logikos, apskaičiavimo keliu. Smuikininkei daug artimesė ta muzika, kurioje vyrauja emocijos ir jausmai. „Juk būtent jie leidžia mums pasijusti gyvais, būtent jie lemia mūsų nuotaiką, būseną, formuoja žmogų kaip asmenybę. Dalindamiesi jausmais, emocijomis, galime atsiverti kitiems, papasakoti, pasidalinti“, – kalbėjo R. Lipinaitytė.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"