Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Režisierė Gabrielė Tuminaitė: apie tai, kaip geniali klasika atliepia šiandienos aktualijas

 
2018 03 26 12:27
Gabrielė Tuminaitė./
Gabrielė Tuminaitė./ Asmeninio albumo nuotrauka

Kovo 20 dieną Valstybinis Vilniaus mažasis teatras publiką pakvietė į neeilinį vakarą – prancūzų klasiko, XVII a. dramaturgo Žano Rasino pjesės „Faidra“ skaitymą, kuriuo prasidėjo ciklas „Pjesių skaitymas Vilniaus mažajame teatre“. Šio ciklo metu teatro kūrėjai supažindins smalsiausius žiūrovus su spektaklių repeticijomis ir išankstiniam publikos teismui pateiks režisūros bei vaidmenų juodraščius.

„Ne visada gali suplanuoti įkvėpimo momentą ar medžiagos atradimą, aktoriaus atneštą idėją. Todėl buvo nuspręsta padaryti skaitymų ciklą ir jau susidarė eilė kūrinių – nuo šiuolaikinės jaunų lietuvių autorių dramaturgijos iki klasikos. Pastarąja ir pradedami šie skaitymai. Tai Ž. Rasino „Faidros“ naujasis vertimas,“ – radijo laidos „Avanscena“ kūrėjai Karinai Metrikytei teigė režisierė Gabrielė Tuminaitė. Atėjusieji į pirmą ciklo skaitymą, turėjo galimybę išgirsti ir pamatyti kaip aktoriai Gabija Jaraminaitė, Gintarė Latvėnaitė, Mantas Zemleckas, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Miglė Polikevičiūtė, Jūratė Brogaitė ir Tomas Stirna praskleidžia spektaklio kūrimo užkulisius ir skaito, anot režisierės, genialią klasikinę pjesę.

Spontaniškumas ir pirminiai kūrybiniai asociatyvūs įkvėpimai

G. Tuminaitė pasakoja, kad sezono eigoje dažnai nutinka taip, kad atsiranda dramaturginė medžiaga, kuri nėra suplanuota teatro biudžete.

„Skaitymai, kaip žanras, yra plačiai naudojami teatro praktikoje,“ – sako režisierė. – „Bet dažniausiai tai vyksta „viduje“ – skaitymai yra nevieši.“ G. Tuminaitė pasakoja, kad sezono eigoje dažnai nutinka taip, kad atsiranda dramaturginė medžiaga, kuri nėra suplanuota teatro biudžete. „Tačiau ji būna labai aktuali arba kyla stiprus jausmas, kad jos reikia neatidėliojant imtis čia ir dabar. Nes praeina tam tinkamas laikas, o su juo – ir konkrečios temos,“ – teigia pašnekovė.

„Tokiuose skaitymuose įdomu apsilankyti dėl jų spontaniškumo – tai yra gyvo, vykstančio proceso dalis: mes imame medžiagą, kuri šviežiai parašyta ar netgi teberašoma ir viešai išbandome jos potencialą. Be abejo, tai ir nuostabi proga žiūrovams susipažinti su režisieriumi, aktoriais,“ – skaitymų privalumus dėsto G. Tuminaitė. – „Kadangi tai yra nedidelio biudžeto dalykas, skaitymai pristatomi taip, kaip sugalvoja potencialus režisierius: galima atsiduoti tik pačiam skaitymo žanrui, kitaip tariant, literatūrai, galima į medžiagą gilintis konceptualiai. Tai išties labai įdomus ir gyvas žanras. Skaitymas įprastai trunka neilgai, čia nebūna dekoracijų, specialių tam sukurtų kostiumų ar muzikos. Tai yra pirminiai kūrybiniai asociatyvūs įkvėpimai, publika turi puikią progą pamatyti lyg tam tikras kūrėjų paraiškas – vaidmeniui, spektakliui, temoms. Norime, kad tai taptų repertuaro „kraujotakos“ dalimi, vienu iš įvykių, į kurį kviečiame žiūrovus – išvysti, įvertinti, priartėti prie spektaklio kūrimo proceso.“

Klasikos aktualumas

XVII a. sukurta pjesė „Faidra“ (senesniajame lietuviškame vertime – „Fedra“ – red.) iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip keistas ir neaktualus pasirinkimas šiandienos teatro scenai, ypač kai sostinės teatruose dominuoja šiuolaikinė dramaturgija, dokumentinis teatras, pjesės kuriamos vadinamuoju „Verbatim“ metodu, kuomet į sceną perkeliama tai, kas vyksta kone čia pat, gatvėje, o kalba scenoje nesiskiria nuo kasdien vartojamos.

Pirminės užuomazgos ketinimui imtis šios pjesės užsimezgė Gabrielei Tuminaitei susipažinus su vertėja Genovaite Dručkute, kuri išsitarė, kad tuo metu su Vladu Braziūnu dirbo ties vienu genialiausių tekstų pasaulinėje dramaturgijos istorijoje – Žano Rasino tragedija „Faidra“, be to, vertėja pasakė norinti šią pjesę atnešti į teatrą. (Pernai vasarą šį naująjį klasikinio veikalo vertimą išleido leidykla „Žara“.)

„Džiaugiuosi, kad dabar į teatrą „atsinešama“ ir išbandoma šiandienos kalba – stengiamasi išmokti ją valdyti, perteikti, rašyti ja pjeses, dialogus, paverčiant juos dar gyvesniais, neliteratūriškais,“ – sako „Faidros“ skaitymų režisierė. – „Visgi net ir kalbą „iš gatvės“ perkeliant į sceną reikia pastangų, kad ji skambėtų tikrai. O skaitant jambais parašytą tekstą iš pradžių pasijutome lyg, to nesuvokdami, atėję į bažnyčią ir kepantys ten šašlykus. Vėliau ateina supratimas, kad per tekstą esi kitoje vietoje, kitame pasaulyje, kuriame galioja kitokios taisyklės.“ Kūrybinė komanda po kelių savaičių nuo darbo su pjese „Faidra“ pradžios pasikvietė į pagalbą scenos kalbos specialistę Olgą Polevikovą – kad ši padėtų labiau įsigilinti į eiliuotą tekstą, padėtų tinkamai jį perskaityti.

„Pririšantis“ tekstas ir aktualus siužetas

„Kartais tam, kad susigrąžintum norą dirbti teatre, reikia imti gerą, genialią klasiką – jos dėka prisiminsi, ką čia apskritai veiki,“ – teigia „Faidros“ režisierė. – „Šioje pjesėje kiekvienas veikėjas yra tikras vaidmuo, ne vien „atėjo, pasakė repliką ir išėjo“. Kiekvienas šių vaidmenų turi tris, keturias ar net daugiau, jei tik „neša“ jūsų fantazija, temų, ir visos jos jaudinančios, esminės – apie prasmę, apie mūsų prigimtį, norus, nelaimes, prakeiksmus, apie tėvų ir vaikų santykius, negalimą meilę. Ir visa tai telpa vienoje glaustai parašytoje pjesėje – nepaisant to, kad ją sudaro penki veiksmai, ji greitai perskaitoma.“ G. Tuminaitė neslepia, kad „Faidra“ pavergė visą kūrybinę grupę nuo pat pirmos akimirkos: „Aiškūs įvykiai, detektyvinis planas, vaidybinės, komiškos situacijos. Ši tragedija, šis genialus tekstas mus tiesiog „pririšo“. Galėjome jį tiesiog pristatyti kokiam siauram kolegų ratui ar kokioje bibliotekoje ir eiti sau toliau ieškoti labiau jaudinančių, šiandieną atliepiančių kūrinių. Bet ši pjesė mūsų tiesiog nepaleidžia. Tad nepaisant to, kad jos nėra nei biudžete, nei teatro planuose, mes vis tiek jos imamės ir sieksime, kad ji virstų spektakliu.“

Kalbėdama apie pjesės siužetą, režisierė teigia, jog šis atliepiąs ir vieną karščiausių pastarųjų mėnesių aktualiją, suteikia galimybę prabilti apie #metoo situaciją iš filosofinės pozicijos. „Paralelės „piešiasi“ pačios. Paviršinis siužetas būtų toks: valdovė Faidra turi vyrą Tesėją ir kone akla aistra yra įsimylėjusi jo sūnų Hipolitą iš pirmos santuokos. Žinodama, kad mirs be šio jaunesnio vyro dėmesio ir meilės, bando jį suvilioti, prisipažįsta meilėje ir aistroje jam. O Hipolitas ją grubiai atstumia. Tesėjui grįžus iš klajonių, Faidra su savo tarnaite apkaltina jo sūnų – neva šis ją prievartavęs. Tėvas atkeršija Hipolitui, pasmerkdamas jį kankinio mirčiai. Galiausiai tiesa visgi išaiškėja, Faidra nusižudo, tą patį padaro ir jos tarnaitė, visa ta nelemta žemė aplaistoma krauju, o Tesėjas išvyksta,“ – trumpai kūrinio esmę atpasakoja G. Tuminaitė. Pašnekovė prisipažįsta, kad ją visuomet dominusios aistros pasekmės. „Nelendu ir nelįsiu į diskusijas, ką du žmonės kažkur veikia ir kokios priežastys pastūmėjo vieną ar kitą situaciją. Visgi kultūros žmonės turėtų pažvelgti į pačius reiškinius – ne teisti, o bandyti ieškoti suvokimo, tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės perspektyvų,“ – sako laidos viešnia. „Juk kūrėjas negali prisiimti vienos kurios pozicijos: pavyzdžiui, aktorius gali vaidinti ir velnią, ir angelą, bet turi suvokti, suprasti juos abu.“

Sužavėti ir pakerėti žiūrovą temomis

Pašnekovė prisipažįsta, kad ją visuomet dominusios aistros pasekmės.

„Rasinas savo dramose kalba ne tiek apie konkretų žmogų, o apie reiškinį – pavyzdžiui, šiuo atveju apie akinančią aistrą. Ji užvaldo žmogų, jis jau jai pasidavęs, ir kaip ištroškusysis vandens, lyg apsėstas, šis žmogus ieško savo aistros objekto,“ – pasakoja režisierė. – „Apskritai, paralelių, atliepiančių šiandienos aktualijas, Rasino pjesėse yra daug. Mes tiesiog labai įdomiai leidžiama laiką su aktoriais, dirbdami su šiuo kūriniu, nes visuomet yra apie ką pašnekėti – kiekvienas monologas, kiekviena situacija kažką atliepia. Rasinas mus praturtina.“

Pasakodama apie tai, kas pirmiausia ir labiausiai patraukė ją pačią skaitant šią klasikinę dramą pirmą kartą, Gabrielė Tuminaitė nedvejodama teigia: „Man labiausiai patiko ir suviliojo toks moters – Faidros – portretas: be galo atviros, tiesios, sąžiningos prieš save. Net vėlesnis kaltės permetimas savo aistros objektui Hipolitui nėra kažkokia „pletkų“ lygmens „dvaro intriga“ – visa tai kyla iš kitų motyvacijų. Man patiko Faidros stoiškumas, nuodėmės suvokimas ir likimas joje, pačios veikėjos stebėjimas, ką su ja ši aistra daro. Ši moteris sąžininga pati prieš save. Apskritai, visi Rasino personažai yra labai sąžiningi prieš save, net besielgiantys blogai, visi jie turi savo tvirtą filosofiją, vidinę, nepajudinamą savo tiesą. To labai trūksta mūsų pliuraliame pasaulyje. Be to, stiprių, gerų moterų vaidmenų, kaip žinome, nėra labai daug, ir tame kontekste Faidros personažas – tikrai išskirtinis.“

G. Tuminaitė pastebi, kad ir šis, ir būsimieji skaitymai – ne spektakliai: kūrybinę grupę riboja laikas, skaitymams neruošiamos dekoracijos, kostiumai. „Mūsų užduotis – ne bandyti suvaidinti, o sužavėti ir pakerėti žiūrovą perteikiamomis temomis.“

Visą Karinos Metrikytės pokalbį su režisiere Gabriele Tuminaite galite pasiklausyti ČIA

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"