Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Premjera Insbruke: Viktorija Miškūnaitė – spindintis deimantas

 
2018 08 31 15:00
„Apleistosios Didonės“ muzikinę stilistiką dainininkė apibūdino tarsi tiltą tarp barokinių operų ir melodingo itališkojo bel canto.
„Apleistosios Didonės“ muzikinę stilistiką dainininkė apibūdino tarsi tiltą tarp barokinių operų ir melodingo itališkojo bel canto. Ruperto Larlo nuotraukos

Trečiadienį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) primadona Viktorija Miškūnaitė išskrido į Italiją – šį sekmadienį ji dainuos Toblacho muzikos festivalyje, kuriame bus atliekama lenkų kompozitoriaus Henryko Goreckio „Raudų simfonija“. O visai neseniai Viktorija viešėjo Insbruko ankstyvosios muzikos festivalyje ir atliko pagrindinį vaidmenį Giuseppe‘s Severio Mercadante‘s operoje „Apleistoji Didonė“.

„Ji – ne žvaigždė. Ji – spindintis deimantas, kuriuo gali džiaugtis iš arti“, – šiuos žodžius po „Apleistosios Didonės“ premjeros duodamas interviu Austrijos televizijai ORF kartojo buvęs Zalcburgo festivalio meno vadovas ir buvęs Berlyno valstybinės operos direktorius, gyva Vokietijos teatro legenda vadinamas režisierius Juergenas Flimmas. Po spektaklio jis, emocingai kartodamas „Mein schatz!“ (liet. mano brangenybė), nepaliaudamas bučiavo lietuvės rankas...

Galima drąsiai teigti, kad Viktorija Miškūnaitė šiuo metu yra vienintelė solistė pasaulyje, savo repertuare turinti Didonės partiją.

Rugpjūčio pradžioje LNOBT solistės V. Miškūnaitės balsą tiesiogiai girdėjusių Europos miestų sąrašą papildė Austrijos Alpių sostinė Insbrukas. Ankstyvosios muzikos festivalyje lietuvių solistė atliko pagrindinį tragiškosios Kartaginos karalienės Didonės vaidmenį trijuose „Apleistosios Didonės“ spektakliuose.

Šios operos pasaulinė premjera 1823 metais įvyko Italijoje, Turino „Teatro Regio“. Tačiau po G. S. Mercadante‘s mirties 1870 metais jo kūrinys, kurio natos netgi nebuvo išleistos (išliko tik kompozitoriaus rankraštis), buvo pasmerktas beveik pusantro amžiaus trukusiai užmarščiai. Visą šį laiką iki pat Insbruko ankstyvosios muzikos festivalio „Apleistosios Didonės“ atlikimas nepaminėtas jokiuose teatrų registruose, savaime suprantama, nebūta ir operos įrašų: tik po premjerinių spektaklių festivalio organizatoriai pasinaudojo istorine proga pirmąkart ją įrašyti studijoje. Tad galima drąsiai teigti, kad V. Miškūnaitė šiuo metu yra vienintelė solistė pasaulyje, savo repertuare turinti minėtos operos Didonės partiją.

Paisė kompozitoriaus rankraščio nuorodų

„Turbūt dar niekada gyvenime nebuvau taip intensyviai dirbusi, kaip ruošdamasi šiam festivaliui: ištisus du mėnesius netaupant balso tekdavo dainuoti po 6–8 valandas per parą. Ypatingas iššūkis buvo premjeros dirigento Alessandro De Marchi, puikiai išmanančio baroko epochos muziką, pasirinkimas operą atlikti „senoviniu“ 430 Hz dažniu – taip italų maestro siekė sodresnės muzikos spalvos. Tai reiškia, kad kiekvienas garsas operoje skambėjo maždaug ketvirčiu tono žemiau, nei esame įpratę skaityti iš partitūros: juk standartiniai kamertonai, pagal kuriuos šiandien derinami muzikos instrumentai, pritaikyti 440 Hz muzikos dažniui“, – aiškino V. Miškūnaitė.

Antra vertus, visi „Apleistosios Didonės“ atlikėjų komandos nariai dirbo ne mažiau intensyviai ir negailėdami savęs. „Jaučiau, kad žmonės vaikšto į operos repeticijas kaip į šventę, o ne kaip į darbą: nebuvo jokios vidinės įtampos, visi vienas kitam šypsojosi ir juokavo. Drauge mums, iš įvairių šalių teatrų suvažiavusiems solistams, dirbti buvo tiesiog smagu. Netgi Alpėse tvyroję kankinantys karščiai nepajėgė įveikti tos darbingos nuotaikos“, – pažymėjo solistė.

„Apleistosios Didonės“ muzikinę stilistiką dainininkė apibūdino tarsi tiltą tarp barokinių operų ir melodingo itališkojo bel canto: „Ji gerokai primena bel canto epochos kompozitorių Gaetano Donizetti, Gioacchino Rossini, taip pat ir ankstyvąsias Giuseppe‘s Verdi operas. Todėl po premjeros buvo įsiplieskusi muzikologų diskusija, ar galėjo toks kūrinys nuskambėti Insbruko ankstyvosios muzikos festivalyje, nes jis tarsi atstovauja vėlesniam operos žanro raidos etapui. Tuomet festivalio muzikos direktorius A. De Marchi pateikė argumentus, kad jo vadovaujamas orkestras „Academia Montis Regalis“ atliko operos muziką autentiškais senoviniais instrumentais, kruopščiai laikydamasis kompozitoriaus rankraštyje pateiktų nuorodų. Solistai dainuodami taip pat paisė G. S. Mercadante‘s nurodymų“, – sakė V. Miškūnaitė.

Po premjeros – kritikų liaupsės

Nors Insbruko ankstyvosios muzikos festivalio keliami kokybiniai reikalavimai išties dideli (į festivalio pasirodymus kasmet suvažiuoja gausus būrys profesionalių senosios muzikos žinovų), V. Miškūnaitės pastangos Austrijoje kritikų neliko nepastebėtos.

„Jauna lietuvių solistė Viktorija Miškūnaitė, apsiėmusi atlikti pragariškai sunkią partiją nepaisydama beprotiškos rizikos, įveikė ją stulbinamai įspūdingai. Jos dainavimas buvo vertas aukščiausios prabos“, – konstatavo vietos dienraštis „Tiroler Tageszeitung“.

„Didonė, gražioji Viktorija Miškūnaitė, svajingu po paralelinius pasaulius klajojančiu žvilgsniu užkariavo sceną dar prieš pasigirstant jos balsui, pakerėjusiam publiką išgryninta vokaline technika. Vėliau solistė savo galingu balsu bei užtikrinta stipraus personažo plastika painų, bet intensyvų siužetą gebėjo perteikti su ypatinga menine jėga“, – tinklalapyje „Bluarte.it“ pažymėjo italų kritikė Antonella Iozzo.

"Kurdama beprotiškai įsimylėjusios ir aistringai pavydžios Didonės personažą, ji švytėjo ne tik balsu, bet ir savo įtikinama vaidyba”, - komplimentų lietuvių sopranui Viktorijai Miškūnaitei negailėjo kritikai.
"Kurdama beprotiškai įsimylėjusios ir aistringai pavydžios Didonės personažą, ji švytėjo ne tik balsu, bet ir savo įtikinama vaidyba”, - komplimentų lietuvių sopranui Viktorijai Miškūnaitei negailėjo kritikai.

„Nežinomos G. S. Mercadante‘s operos sėkmę nulėmė tobulai surinktas solistų ansamblis, o labiausiai – lietuvių sopranas Viktorija Miškūnaitė, atlikusi pagrindinį vaidmenį. Kurdama beprotiškai įsimylėjusios ir aistringai pavydžios Didonės personažą, ji švytėjo ne tik balsu, bet ir savo įtikinama vaidyba. Nepriekaištingai atlikta finalinė Didonės arija karališkai vainikavo operos finalą“, – vokiečių klasikinės muzikos naujienų tinklalapyje „Klassik-begeistert.de“ rašė garsus kritikas iš Vienos Udo Pacoltas.

Vilnius Europai dovanoja sopranus

Tačiau ne visiems spektaklio kūrybinės komandos nariams taip pasisekė. Daugiausia kritikos po „Apleistosios Didonės“ premjeros sulaukė patyręs vokiečių režisierius J. Flimmas, kurį Insbruko žiūrovai negailestingai nušvilpė.

„Pats režisierius tik juokėsi, bet aš pasijutau nejaukiai, nes pirmąkart teatro salėje mačiau tokį akivaizdų publikos nepasitenkinimą. Spėju, kad konservatyvius Austrijos žiūrovus papiktino šio pastatymo brutalumo perteklius: finalinėje operos scenoje buvo surengtos tikros skerdynės... Kaip solistė galiu pasakyti, kad režisierius ne itin padėdavo tvarkytis su operos tekstu, kartais būdavo nelengva priimti jo siūlomas keistokas siužeto interpretacijas. J. Flimmas, Vokietijoje išgarsėjęs dramų pastatymais, Didonę norėjo regėti kaip moterį ties psichinio pamišimo riba: aikštingą, isterišką ir neadekvačiai užsiplieskiančią. Kartais susidarydavo įspūdis, kad kompozitoriaus išdailintos kantilenos kantrybės stokojančiam ir nuolat veiksmo scenoje pasigendančiam režisieriui paprasčiausiai trukdo“, – pasakojo dainininkė. O ją J. Flimmas po pasirodymų apipylė pagyromis.

Pagrindinį tragiškosios Kartaginos karalienės Didonės vaidmenį Viktorija Miškūnaitė atliko trijuose „Apleistosios Didonės“ spektakliuose.
Pagrindinį tragiškosios Kartaginos karalienės Didonės vaidmenį Viktorija Miškūnaitė atliko trijuose „Apleistosios Didonės“ spektakliuose.

„Panašu, kad Vilnius pradėjo tiekti pasauliui fantastiškus sopranus: iš pradžių buvo Asmik Grigorian Zalcburge, o dabar – Ji. Ponai, susipažinkite, priešais jus Viktorija Miškūnaitė – dar viena Asmik, dar viena Anna Netrebko“, – neslėpdamas susižavėjimo kalbėjo austrų televizijos kultūros laidos vedėjas, buvęs žymus operos solistas Ioanas Holenderis.

Rugsėjį pasitinka Italijoje

Nejaugi V. Miškūnaitės Insbruke pelnytas triumfas taip ir pasibaigs su trimis festivalyje rodytais operos spektakliais? Pasirodo, ne: pastatymą į savo repertuarą ateityje planuoja įtraukti Tirolio žemės teatras (Tiroler Landestheater), kurio scenoje festivalio metu ir buvo rodoma „Apleistoji Didonė“. Taigi į kerinčiais Alpių peizažais žavėjusį Insbruką lietuvei netrukus gali tekti sugrįžti.

„Laisvo nuo repeticijų laiko neturėjau daug, o sulaukę poilsio dienų drauge su mane lydėjusiomis atžalomis – sūnumi Darijumi ir dukra Adrija – skubėdavome išvysti ką nors įdomaus: kopėme į kalnus, aplankėme netoli Insbruko veikiantį įspūdingos architektūros Swarovskio kristalų muziejų. O atlikę visas festivalio užduotis dar užsukome trumpų atostogų pas senus draugus į Šveicariją“, – pasakojo V. Miškūnaitė, šiuo metu jau išvykusi į Italiją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"