Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Po trejų metų „Kornetas“ grįžta užkariauti širdžių

 
2018 10 09 16:17
Scena iš spektaklio "Kornetas"./ Martyno Aleksos nuotraukos
Scena iš spektaklio "Kornetas"./ Martyno Aleksos nuotraukos

Treji metai – tiek laiko prabėgo nuo pastarojo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje rodyto Onutės Narbutaitės „Korneto“ spektaklio. Ir štai „Kornetas“ grįžta: žiūrovų pamėgta šiuolaikinė lietuviška opera po pertraukos suskambės teatre trečiadienį, spalio 10 dieną.

Sugrįžimo data, kaip ir operos premjeros data, turi simbolinės logikos. „Korneto“ premjera pasirodė 2014 metais, kai buvo minimos 100-osios Pirmojo pasaulinio karo pradžios metinės. O sugrįžta į sceną 2018 metų rudenį, pasauliui pasitinkant Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį.

„Onutės Narbutaitės muzika išraiškinga, daugiau nei romantiška. Ji neleidžia išlikti abejingam.“

Apie meilę ir mirtį

Atidesnis skaitytojas prisimintų, kad operos libreto literatūriniu pagrindu tapusi Rainerio Marios Rilke's „Sakmė apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį“ pasirodė 1906-aisiais, bet pats autorius savo „poemą proza“ liudijo parašęs per vieną 1899-ųjų naktį, taigi likus 15 metų iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios.

Opera "Kornetas" kompozitorei Onutei Narbutaitei pelnė "Auksinį scenos kryžių".Martyno Aleksos nuotrauka
Opera "Kornetas" kompozitorei Onutei Narbutaitei pelnė "Auksinį scenos kryžių".Martyno Aleksos nuotrauka

Tikrasis kornetas Kristupas Rilke von Langenau gyveno dar pustrečio amžiaus anksčiau ir 1663 metais, būdamas aštuoniolikos, žuvo Vengrijos karalystės teritorijoje, turkams otomanams apsupus Habsburgų monarchijos kariuomenės kuopą. Visgi 1663–1664 metais vykusį ketvirtąjį Austrijos-Turkijos karą laimėjo imperatoriaus Leopoldo I vedama Austrijos kariuomenė.

Gali kilti klausimas, kuo čia dėtas 12 mln. žmonių gyvybių nusinešęs Pirmasis pasaulinis karas? Ogi tuo, kad nemažai kareivių, 1914–1918 metais kovojusių abiejose Vakarų fronto pusėse, savo kuprinėse nešiojosi tą pačią, tuo metu jau tarptautinio populiarumo sulaukusią R. M. Rilke's „Sakmę apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį“. Jie irgi buvo jauni, ilgėjosi mylimųjų, bet buvo priversti kasdien žvelgti mirčiai į akis.

„Jojam, jojam, jojam. Ir dvasia jau visai pavargo, ir ilgesys toks bekraštis“, – argi galėjo poemos pradžios eilutės neatliepti jų pačių kareiviško ilgesio? Jos keliskart kartojamos ir kompozitorės O. Narbutaitės operoje „Kornetas“, kurią kritikai vadino originalia, lietuviškus rėmus peraugusia.

Neleidžia likti abejingam

„Onutės Narbutaitės kūrinys atspindi kompozitorės susidomėjimą poezija ir istorija, jis nėra į nieką panašus ir sukelia įspūdį, kurį turbūt tik opera pajėgi sukelti. O. Narbutaitė sujungia sapnų atmosferą su hipnotizuojančia muzika. Rezultato negalėtume priskirti nei neoromantikai, nei rėksmingam postmodernizmui, o tik jam pačiam, ir didinga jo tėkmė neabejotinai pareikalavo milžiniškų LNOBT muzikos vadovo Roberto Šerveniko pastangų“, – teigė britų žurnalo „Opera“ redaktorius Johnas Allisonas.

„Kompozitorė teksto originalo skiautinį apipynė kitų poetinių pasaulių (Baudelaire’o, Homere’o, Goethe’s, Kokoschkos, Oscaro Miloszo) karpiniais. Rezultatas – sunkiai aprašomas. Narbutaitės muzika išraiškinga, daugiau nei romantiška. Ji nėra akivaizdžiai tonali arba atonali; ji neleidžia išlikti abejingam. Išėjom sukrėsti šio spektaklio“, – tvirtino operą „Kornetas“ 2015 metais išklausęs prancūzų operos kritikas Maxas Yvetot.

„Nesu iš tų kompozitorių, kurie visą gyvenimą plėtoja „vieną kūrinį“. Tad „Korneto“ upė jau nutekėjo, aš į ją nebegaliu įbristi, bet nesigailiu, kad tuomet įbridau. Juolab su tokia statytojų komanda... Bet jei vėl rašyčiau ką nors, ką būtų galima apibrėžti kaip operą, tai vėl būtų nauja rizika ir visiškai kitokia upė, nes būtų kita idėja ir kitas mano laikas“, – pasitikdama sugrįžtantį „Kornetą“ sakė O. Narbutaitė.

Trys „kryžiai“

Opera „Kornetas“ tapo daugiausia „Auksinių scenos kryžių“ susižėrusia 2014 metų Lietuvos teatrų premjera. O. Narbutaitei ji pelnė Metų kompozitorės, Gintarui Varnui – Metų režisieriaus, o Medilei Šiaulytytei – Metų scenografės apdovanojimą.

Baigiami išpirkti į sceną grįžtančios operos bilietai liudija, jog „Korneto“ pasiilgo ir publika. Spalio 10-osios spektaklyje pagrindinį vaidmenį atliks būtent šiame pastatyme pirmąkart ryškiai sužibėjęs tenoras Tomas Pavilionis. Taip pat dainuos Jovita Vaškevičiūtė, Gunta Gelgotė, Liudas Norvaišas, Eugenijus Chrebtovas, Regina Šilinskaitė, Vilija Mikštaitė, Mindaugas Jankauskas, Egidijus Dauskurdis. LNOBT simfoniniam orkestrui diriguos maestro R. Šervenikas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"