Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Onutės Narbutaitės kūrinys – pasaulinio sumanymo dalis

 
2018 06 27 14:00
„Kronos“ kvartetas kompozitoriams yra užsakęs daugiau nei 850 kūrinių, tačiau pastarasis projektas – didžiausio užmojo.
„Kronos“ kvartetas kompozitoriams yra užsakęs daugiau nei 850 kūrinių, tačiau pastarasis projektas – didžiausio užmojo. "Kronos" kvarteto archyvo nuotrauka

Bene garsiausio pasaulyje „Kronos“ kvarteto repertuare – lietuvių kompozitorės Onutės Narbutaitės kūrinys. „tik stygos ir lengvas vėjas virš jų“ premjerą San Fransiske įsikūrusi ketveriukė neseniai griežė didingoje Elbės filharmonijoje per tarptautinį Hamburgo muzikos festivalį.

2015 metais amerikiečių kolektyvas sumanė išskirtinį edukacinį projektą „Penkiasdešimt ateičiai“ (Fifty for the Future): penkiasdešimčiai žinomų ir perspektyvių muzikos kūrėjų – 25 moterims ir 25 vyrams – užsakė sukurti kompozicijas styginių kvartetui.

Taip pradėtas kaupti mėgėjų ir profesionalų kvartetams skirtas mokomasis repertuaras, kurį atlieka ir pats „Kronos“. Penkerių metų trukmės sumanyme greta tokių garsenybių kaip Laurie Anderson, Philipas Glassas ar Terry Riley atsidūrė ir viena iškiliausių šių dienų Lietuvos kūrėjų O. Narbutaitė.

Jai pavyko atrasti nepakartojamą Vilniaus dvasią, kylančią iš turtingos ir neretai sudėtingos daugiatautės istorijos, architektūros grožio.

Styginių kvartetas – lyg roko žvaigždė

Per gastroles Vilniuje 2016-ųjų lapkritį „Kronos“ lyderis Davidas Harringtonas žurnalistui atskleidė norįs kvarteto repertuarą praturtinti lietuvių kompozitoriaus ar kompozitorės kūriniu. Galiausiai kolektyvas dėmesį sutelkė į O. Narbutaitę. Jos pavardė (ir kūrinys) dabar puikuojasi trečiaisiais projekto metais suburtų kūrėjų dešimtuke.

Nuo 1973 metų, kai Sietle susibūrė „Kronos“, kvartetas yra užsakęs daugiau nei 850 kūrinių, tačiau pastarasis projektas – didžiausio masto. D. Harringtonas niekada neslėpė noro ištrūkti iš akademinės muzikos ribų, neslėpė ir populiarumo troškimo – kvartetą plačiąja prasme laikęs muzikos grupe.

Nuo pat veiklos pradžios klasikinės sudėties ansamblis norėjo prilygti garsiausioms roko ar džiazo grupėms. Per daugiau nei keturis dešimtmečius „Kronos“ rengė pasirodymus su tokiomis žvaigždėmis kaip Davidas Bowie, Tomas Waitsas, Paulas McCartney, Nelly Furtado.

Įsivaizduojamo peizažo virpesiai

Apibūdindama 2017 metais parašytą kvartetą „tik stygos ir lengvas vėjas virš jų“ (just strings and a light wind above them) O. Narbutaitė pasitelkė peizažo fotografijos įvaizdį, kūrinį vadino „laiko fragmentu“.

„Beveik dešimties minučių trukmės laiko fragmentas – tarsi betikslis tuščio peizažo stebėjimas. Ko gero, įsivaizduojamo peizažo, kuriame nieko nevyksta – tik kintančios šviesos virpesiai ir lengvas vėjas judina įtemptas stygas, moduliuoja jų atspalvius“, – Lietuvos muzikos informacijos centrui teigė O. Narbutaitė. Kūrinį galima išgirsti ČIA.

Operos „Kornetas“ ir kitų didesnės apimties opusų autorė 2016-aisiais parašė kūrinį fortepijonui „Tuštumoje“. Ilgus metus kaupus įvairialypę patirtį atėjo akimirka įprasminti ištuštėjimo, stabtelėjimo, paprastumo poreikį. Naujasis kūrinys styginių kvartetui tarsi tęsia tokį estetinį kelią. „Jis savitai pažymi dabartinį mano laiką“, – teigė kūrėja.

Kompozitorei Onutei Narbutaitei pasiūlymas įsitraukti į projektą „Penkiasdešimt ateičiai“ buvo netikėtas.Martyno Aleksos nuotrauka
Kompozitorei Onutei Narbutaitei pasiūlymas įsitraukti į projektą „Penkiasdešimt ateičiai“ buvo netikėtas.Martyno Aleksos nuotrauka

Kitame gyvenimo taške

Pirmąjį styginių kvartetą O. Narbutaitė sukūrė septyniolikos, dar prieš studijas Valstybinėje muzikos konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija). „Tai apskritai buvo pirmas mano mėginimas parašyti didesnės apimties kūrinį“, – prisiminė kompozitorė.

„Kronos“ kvartetą, ko gero, ji pirmą kartą išgirdo dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai klausėsi Steve‘o Reicho „Different Trains“ ir kitų amerikiečių minimalistų – Ph. Glasso, T. Riley – įrašų.

Kolektyvo pasiūlymas įsitraukti į projektą „Penkiasdešimt ateičiai“ jai buvo gana netikėtas. Spėjo, kad lemiamos reikšmės turėjo muzikinė simpatija. Turbūt D. Harringtonui patikęs jos Antrasis kvartetas, išsiskiriantis autentiškumu ir priešybių vienove, individualizuotais, bet niekaip neatsiejamais balsais.

Kvartete „just strings and a light wind above them“ tokių bruožų jau neaptiksi – jis pagrįstas visai kita estetika. „Viena vertus, tai atrodo paradoksalu, tačiau ir savaime suprantama – esu jau gerokai kitame gyvenimo taške. Vis dėlto svarbiausia kūrinio ypatybė, viliuosi, išliko, tai – autentika“, – šypsojosi kompozitorė.

Stebėjo ir stebėjosi

Užsieniečių klausytojams adresuotame interviu O. Narbutaitė minėjo depresyvią, įtampos ir melo kupiną sovietmečio atmosferą. Tačiau jai pavyko atrasti nepakartojamą Vilniaus dvasią, kylančią iš turtingos ir neretai sudėtingos daugiatautės istorijos, architektūros grožio. „Šie dalykai, jei sugebi juos „sugaudyti“, labai įkvepia“, – prisipažino projekto „Penkiasdešimt ateičiai“ dalyvė.

O. Narbutaitė teigė nuo vaikystės gyvenusi tarp dviejų muzikos laukų. Ją veikė Europos klasika ir lietuvių kompozitoriai – XX amžiaus pradžios ir naujausia muzika. Taip pat, netiesiogiai, poveikį darė ir autentiškos liaudies muzikos derminis pasaulis.

Paauglystės metais stebėjusi muzikos atsinaujinimo procesus, kai pro spragas geležinėje uždangoje nepaliaujamai sruvo informacija iš Vakarų, greta vyko „Varšuvos rudens“ festivaliai. Stebėjo ir ryškias lietuvių kūrėjų asmenybes, žavėjosi jomis.

„Tas šiuolaikinis čia ir dabar rašomos muzikos pasaulis nepastebimai priartėjo prie manęs mamos nuopelnu“, – teigė muzikologės Onos Narbutienės (1930–2007) dukra.

Brendo neišsakoma mintis

Rašyti mažus etiudus pradėjo dar vaikystėje. Po ilgokos pertraukos, sukakus penkiolikai, noras komponuoti vėl grįžo. Pagrindinis O. Narbutaitės kūrybos instrumentas – fortepijonas. Juo skambino nuo 5–6 metų, įgijo profesionalų parengimą.

Vyresnėse klasėse ėmė lankyti kompozicijos fakultatyvą. Jai dėstė jaunas, tuo metu savo iškiliųjų kūrinių dar neparašęs Bronius Kutavičius. „Žinojau jo muziką, labai ja žavėjausi“, – teigė O. Narbutaitė. Pamažu brendo garsiai neišsakoma mintis studijuoti kompoziciją.

Tėvų namai buvo labai atviri, juos lankęs draugų ratas platus – literatai, dailininkai, architektai, muzikai. „Laisvos dvasios žmonės“, – apibendrino kompozitorė. Viešasis gyvenimas sovietmečiu labiau priminė farsą, todėl svarbiausi dvasinio gyvenimo įvykiai telkėsi namų aplinkoje, mažuose sambūriuose. „Ir kūryba, ypač muzikos, leido susikurti savąją laisvės erdvę“, – sakė O. Narbutaitė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"