Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Naujieji klezmeriai įrašė debiutinį albumą

 
2018 08 24 12:36
„Rakija Klezmer Orkestar": (iš kairės) Haroldas Parulis, Darius Bagdonavičius, Skirmantas Rumševičius, Povilas Jurkša, Mikas Kurtinaitis, Simonas Kaupinis. /
„Rakija Klezmer Orkestar": (iš kairės) Haroldas Parulis, Darius Bagdonavičius, Skirmantas Rumševičius, Povilas Jurkša, Mikas Kurtinaitis, Simonas Kaupinis. / Manto Jankaus nuotrauka

Prieš penkerius metus įsikūrusi tradicinę Rytų Europos žydų muziką grojanti vilniečių grupė „Rakija Klezmer Orkestar“ jau įrašė savo debiutinį albumą, kuris pasirodys šį rudenį, o rugpjūčio 25 dieną grupė koncertuos „Šiauliai Jazz“ renginyje.

Šeši vaikinai – Haroldas Parulis, Darius Bagdonavičius, Skirmantas Rumševičius, Povilas Jurkša, Mikas Kurtinaitis, Simonas Kaupinis – dažnai sulaukia klausimo, kodėl groja būtent žydų melodijas, nors patys neturi žydiškų šaknų. Vaikinams ji tiesiog patinka – kaip kitiems patinka džiazas ar rokas. Be to, jautė, kad Vilniuje yra būtent tokios muzikos spraga.

Klezmer (tradicinę Rytų Europos žydų) muziką maišydama su balkaniškais ir šiuolaikiniais ritmais grupė „Rakija Klezmer Orkestar“ puikiai sutinkama ir jaunimo klubuose. Pagal ją kojos tiesiog pačios kilnojasi. Todėl atrinkę gražiausias melodijas muzikantai jau įrašė albumą. Beliko apipavidalinimo darbai. Žodis „klezmer“ sudarytas iš dviejų hebrajų kalbos žodžių (kli– įrankis, zemer– groti muziką), kartu sudėjus reiškiančių „muzikos instrumentas“.

Žydų dainų melodijos puikiai priimamos jaunimo klubuose. / Manto Jankaus nuotrauka
Žydų dainų melodijos puikiai priimamos jaunimo klubuose. / Manto Jankaus nuotrauka

Nutilusi ir vėl atgaivinta

Kaip pasakojo grupės įkūrėjas akordeonininkas D.Bagdonavičius, klezmeriais buvo vadinami tradicinėse žydų šventėse grodavę muzikantai. Nuo 1880 iki 1920 metų iš Rytų Europos į JAV atvykę žydų muzikantai susipažino su džiazu ir pradėjo „kryžminti“ ją su klezmer – tai buvo sparčiausias šio muzikos stiliaus vystymosi laikotarpis. Iliustruodami kaip klezmer dera su džiazu, „Rakija Klezmer Orkestar“ rugpjūčio 25 dieną koncertuos „Šiauliai Jazz“ renginyje.

Po Antrojo pasaulinio karo klezmerių muzika Europoje nutilo, atgaivinta buvo tik 7 dešimtmetyje. Ši muzika tarpukariu buvo kuriama bei grojama ir Lietuvoje gyvenančių žydų. Todėl „Rakija Klezmer Orkestar“ dabar puikiai įsilieja į šventes, kur skamba Lietuvoje gyvenančių tautų melodijos. Rugsėjo 1 dieną muzikantai gros Sostinės dienose – kaip vieni iš įvairiaspalvio Vilniaus muzikinio gyvenimo dalyvių. Prieš tai rugpjūčio 31 dieną gros Užupyje, renginyje „Open Kitchen“.

Lietuviai muzikantai, grojantys žydiškas melodijas šiemet jau koncertavo ir kaimyninėje Lenkijoje, Gdansko mieste. Rugsėjį ten pakviesti groti antrą kartą.

„Rakija Klezmer Orkestar“ muzikantai žydiškomis melodijomis mėgsta palinksminti ir gatvių praeivius. / Manto Jankaus nuotrauka
„Rakija Klezmer Orkestar“ muzikantai žydiškomis melodijomis mėgsta palinksminti ir gatvių praeivius. / Manto Jankaus nuotrauka

Skambėjusi buvusiose LDK žemėse

Kaip pasakojo grupės muzikantas ir etnomuzikologas D. Bagdonavičius, jų grojamos melodijos buvo būdingos tik Rytų Europai. „Ji skambėjo buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse. Tai mūsų kraštų muzika, tik pamiršta. Izraelyje šio stiliaus neišgirsite, ten ji žinoma tik siauram žmonių ratui“, – sakė pašnekovas.

Klezmer muzika būdinga tik Rytų Europai. Ji skambėjo buvusiose LDK žemėse. Tai mūsų kraštų muzika, tik pamiršta.

Paklaustas, iš kur jų repertuare atsiranda nauji kūriniai, etnomuzikologas pasakojo, kad melodijų ieško įvairiuose archyvuose. „Deja, daug ką sunaikino karas, – teigė jis. – Be to, klezmer muzika gimininga romų muzikai, todėl skambesio semiamės ir iš Lietuvos romų bendruomenės atliekamų melodijų. Internetas daug informacijos suteikia. Patys esame skirtingos stilistikos atlikėjai, tad papildome savo interpretacijomis. Klezmer autentikos, melodijų pateikėjų ieškojome ir per Lietuvos žydų bendruomenę. Pavyzdžiui, su vienu jų bendruomenės muzikantu – smuikininku Borisu Kirzneriu – albume įrašėme vieną kūrinį“. Kaip sakė D. Bagdonavičius, iš vienuolikos albume įrašytų kūrinių pusė yra autentiškos klezmer melodijos, pusė – su jų pačių interpretacijomis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"