Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Nacionalinė filharmonija: kitąmet labai praturtėsime

 
2017 12 29 17:00
Nacionalinės filharmonijos vadovės Rūtos Prusevičienės teigimu, ateinantiems metams labai intensyviai rengiamasi, todėl tikimasi sukurti didelį džiaugsmą ir klausytojams, ir atlikėjams /
Nacionalinės filharmonijos vadovės Rūtos Prusevičienės teigimu, ateinantiems metams labai intensyviai rengiamasi, todėl tikimasi sukurti didelį džiaugsmą ir klausytojams, ir atlikėjams / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Išskirtinis klausytojų dėmesys, augantis šiuolaikinės muzikos populiarumas, įdomias koncertines programas mokantys parengti jaunieji muzikai – niekas neprasprūsta pro Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) vadovės Rūtos Prusevičienės akis. Metų sandūra – gera proga apmąstyti, ko išmokome ir ko galime tikėtis ateityje.

Artėja Naujieji, visame pasaulyje jie vėl iškels tūkstančius naujų muzikos talentų. Tačiau kodėl skverbiasi nostalgija ir ilgesys, kai prisimename vyriausiąją muzikų kartą?

Tikrai – Lietuvos kultūros, meno, muzikos žydėjimas: turime tokių fenomenų, kurie kaip lygiaverčiai dalyvauja pasaulio kultūros procesuose.

Regi kultūros žydėjimą

– Kol kas dar nenusigręžkime nuo šių metų, sakykite, kas jums labiausia įsiminė praėjusį pusmetį? –“Lietuvos žinių“ žurnalistas klausė LNF vadovės Rūtos Prusevičienės.

– Fenomenalus klausytojų dėmesys. Nuo atidarymo koncerto rugsėjį – vokiečių violončelininko Johanneso Moserio ir dirigento Modesto Pitrėno vadovaujamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) pasirodymo.

Koncertinių įstaigų, festivalių pastangomis subrendo publika, mielai klausanti ir šiuolaikinės muzikos, norinti gyventi dabarties muzikinėje aplinkoje. Nacionalinė filharmonija daugelyje sričių buvome pirmeiviai, o dabar drauge su kitais skiname saldžius vaisius.

Puikus bendradarbiavimas sieja su neprilygstama pianiste prof. Mūza Rubackyte. Nuskambėjo jau penktasis jos rengiamas Vilniaus fortepijono festivalis – labai įspūdingas. Įsiminė ir bendri koncertai su „Gaidos“ festivaliu. Ir maestro Juozas Domarkas vis dar demonstruoja didžiulę dirigento jėgą (kompozitoriaus Johno Adamso jubiliejui skirtas vakaras, – aut .)

Tad prašosi išsakomas palyginimas su Romualdo Rakausko garsiuoju fotografijų ciklu „Žydėjimas“. Tikrai – Lietuvos kultūros, meno, muzikos žydėjimas: turime tokių fenomenų, kurie kaip lygiaverčiai dalyvauja pasaulio kultūros procesuose.

Muzikinės kultūros veidas – Mirga

– Dabar jau galime leistis į Naujuosius. Kokie LNF veiklos akcentai bus svarbiausi?

– Pasikartosiu: kitą pusmetį norime akcentuoti tą mūsų muzikos žydėjimą. Kone kiekvienas filharmonijos ar kviestinis kolektyvas, iškiliausi kamerinės muzikos atlikėjai prisilies prie lietuviškos tematikos. Skambės labai daug atgaivintų ar specialiai įvairiems ansambliams dedikuotų kūrinių.

Jau prieš dvejus trejus metus pradėjome bendrauti su savo partneriais, artimiausiais kaimynais, su kuriais pažymime valstybių šimtmetį. Tai „Latvijos koncertai“ ir „Estijos koncertai“. Parengėme daug mainų programų, taip pat trijų valstybių prisistatymo užsienyje programų ir festivalių.

Sausį LNSO ir maestro M. Pitrėnas išvyksta į Rygą. Per vieną kasmetinio „Didžiojo latvių muzikos koncerto“ dalį orkestras grieš iškiliausių Latvijos kompozitorių kūrinius.

Mėnesio pabaigoje Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) koncertuos su Estijos nacionaliniu vyrų choru. Šiam susitikimui rengėmės labai ilgai. Lietuvoje įvyks trys pasirodymai, Estijoje, balandį, – keturi. Programoje bus atliekama Nacionalinės premijos laureatės Justės Janulytės kūrinio „Here at the quiet limit“ pasaulinė premjera.

Rūta Prusevičienė / Romo Jurgaičio nuotrauka
Rūta Prusevičienė / Romo Jurgaičio nuotrauka

Užsienyje Lietuvai daugiausia atstovaus LKO. Vienas svarbiausių koncertų laukia kovo 8-ąją Paryžiaus „Gaveau“ salėje su pianiste M. Rubackyte ir dirigentu Robertu Šerveniku.

Pagrindiniu Lietuvos muzikinės kultūros veidu 2018-aisiais taps dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla. Vasario 28-ąją Varšuvos filharmonijoje ir kovo 2 dieną „Konzerthaus“ salėje Berlyne ji diriguos mūsų Nacionaliniam orkestrui.

Šimtmečio proga skambės labai įdomi programa. Osvaldo Balakausko „Penkias dainas pagal Vinco Mykolaičio-Putino žodžius“ atliks Katovicų miesto choro „Camerata Silesia“ moterų grupė, pasirodys pianistė Onutė Gražinytė ir slovakų altininkas Milo Radičius. Programą sieja brolybės, taikos ir jaunosios kartos muzikų bendradarbiavimo tema.

M. Gražinytę-Tylą išvysime diriguojančią ir Vasario 16 – ąją Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) per valstybės šimtmečio minėjimo koncertą „Gloria Lietuvai“.

Jungtinis orkestras ir choras, vedami penkių dirigentų, atliks Mindaugo Urbaičio, Vaclovo Augustino, Lino Rimšos, Anatolijaus Šenderovo, Kipro Mašanausko specialiai šiai progai rašytus kūrinius. Grandiozinį koncerto užmojį susies Lietuvos bažnyčių varpų tema.

Lietuviškosios muzikos pusmetį vainikuos XXII Vilniaus festivalis. Sulauksime skambių vardų, svarbių lietuvių atlikėjų, įdomių kūrinių.

Kol kas paminėsiu, kad ketina atvykti operos primadona Violeta Urmana. Vėl lankysis M. Gražinytė-Tyla su programa, kurioje nuskambės Ramintos Šerkšnytės oratorija „Saulėlydžio ir aušros giesmės“. Ši programa bus atlikta ir rugpjūtį Stokholmo salėje „Berwaldhallen“.

M. Rubackytė koncertuos su styginių kvartetu „Mettis“. Lietuvių išeivijos kompozitorių programą kuruos pianistas Gabrielius Alekna. Tad tikrai turėsime progų pasididžiuoti savuoju muzikos lobynu.

Vilniaus festivalį iškilmingai užbaigs Vienos filharmonijos orkestras. Jam diriguos nauja batutos žvaigždė – venesuelietis Rafaelio Payare, unikalios mokymo metodikos „El Sistema“ auklėtinis. Nemariąsias Gustavo Mahlerio „Rückerto dainas“ atliks bene ryškiausia latvių operos primadona Elīna Garanča.

Atvyksta garsiojo lenko orkestras

– Balandį Vilniuje lankysis lenkų kompozitoriaus Krzysztofo Pendereckio globojamas orkestras „Sinfonia Varsovia“. Su svečiais grieš smuikininkė Dalia Kuznecovaitė.

– Programa bus tikrai graži ir įspūdinga. Skambės Grażynos Bacewicz, Vytauto Bacevičiaus sesers, ir Henryko Wieniawskio kūriniai. Taip pat Ludwigo van Beethoveno Septintoji simfonija.

Varšuvos orkestras susibūrė įkvėptas legendinio muziko – lordo Yehudi Menuhino. Jo diriguojamas daug kartų gastroliavo po visą pasaulį.

Akcentų su mūsų artimiausiais kaimynais bus ir daugiau. Rugsėjį apsilankys Berlyno „Konzerthaus“ orkestras ir bene ryškiausia Europos vargonininkė latvė Iveta Apkalna, kadaise triumfavusia per M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursą.

Atgaivindami nuostabiausius lietuvių ir kaimynų muzikos opusus labai praturtėsime.

Scena persikels į virtualią realybę

– Gana sėkmingai įgyvendinamas virtualios koncertų salės projektas. Svetainėje nationalphilharmonic.tv jau rodomi du įrašai: „Ezio Bosso sugrįžta“ ir „Vidurnakčio saulė“. O kada galime tikėtis tiesioginės koncerto transliacijos?

– Šiuo metu redaguojami dar du koncertai, įrašyti šį sezoną. Aleksandra ir Vilius Kerai, „Baltic Mobile Recordings“ savininkai, – nepaprastai paklausūs įrašų inžinieriai. Juos „medžiojame“ ne tik mes, bet ir Gidono Kremerio vadovaujama „Kremerata Baltica“, Kauno miesto simfoninis orkestras su iškiliais vokalo meistrais.

Mūsų tvarkaraštis kiek vėluoja ir dėl Kerų šeimos pagausėjimo.

Per 2018 metus skaitmeninėje salėje žadame sukaupti keliolikos koncertų įrašus. 2019-aisiais mūsų laukia nemenkas iššūkis – beveik 10 mėnesių filharmonijos salė bus uždaryta renovacijai. Tad galėsime tais įrašais kiek „prisidengti“.

O tiesioginės transliacijos nuolat mūsų mintyse, tačiau užtrunka derybos su atlikėjais. Dauguma vis dėlto pirmiau nori pamatyti įrašą.

Rizikuoti gyvu koncertu būtų galima tik turint brandžią, kruopščiai surepetuotą programą. Gastroliuojantys atlikėjai dažniausiai atsisako tiesioginės transliacijos. O užsienio svečiai – dirigentai arba solistai – pasirodo beveik kiekvienoje mūsų programoje.

Norėtų išsivežti visą Vilniaus miestą

– Kokia bus Didžiosios salės renovacija?

– Ji planuota jau nuo 2014 metų. Ilgai užtruko europinių lėšų įsisavinimo sutarčių derinimas. Bus įrengtas naujas apšvietimo „piešinys“. Scenos ir orkestro apšvietimo problema likusi nuo seno, papildomi prožektoriai jos neišsprendžia.

Kita įsisenėjusi bėda – žiūrovų kėdės ir salės vėdinimas. Keisdami tiek daug segmentų turime maksimaliai išsaugoti autentiką, kad nė kiek nepasikeistų vaizdas ir akustika.

Iš esmės ir klausytojai, ir atlikėjai sale labai patenkinti. Tarkime, visi Vilniaus fortepijono festivalio solistai sakė, kad nori išsivežti mūsų salę, klausytojus, „Steinway & Sons“ fortepijoną, kurį M. Rubackytė kadaise išrinko būstinėje Hamburge. Na, ir apskritai visą Vilniaus miestą. (Nusijuokia.)

O vokiečių dirigentas Kai Bumannas gal dešimt kartų klausė orkestro: „Ar jūs suprantate, kokiame nuostabiame mieste gyvenate?!“

Kas sudaro solisto vertybių trejetuką

– Muzikus laikome nepaprastai inteligentiškais žmonėmis. O kokie jie būna už kulisų – jūsų, palaikančios nuolatinį ryšį, akimis?

– Pasitaiko labai įtemptų situacijų, kadangi dirbame su itin kūrybiškais, unikalios asmeninės charakteristikos žmonėmis. Kai kurie visiški intravertai, dar gerą valandą po koncerto vengia bendrauti. Jie lyg tiltas, jungtis, per kurią perduodama muzikinė mintis iš aukštesnių sferų.

Kiti, dabartinė trisdešimtmečių karta, globalaus muzikos pasaulio atstovai, priešingai – yra hiperaktyvūs, hiperkūrybingi ir hipersumanūs. Daug ką gali atlikti patys, žino, kaip veikia rinka, kurios jų savybės labiau patrauklios klausytojams.

Jie turi labai įdomių sumanymų ir labai gerai parengia koncertines programas. Būtent programa, atlikimo meistriškumas ir savitumas sudaro didžiausių solisto vertybių trejetuką.

– O įžūlėlių pasitaiko?

– Būna. Tačiau dabar visi turi prisitaikyti prie bendros vadybinės tendencijos – takto. Bent jau stengtis būti malonūs, kolegiškai komunikuoti.

Antraip nieko nepasieksi. Pasiūla milžiniška, kasmet iškyla tūkstančiai naujų talentų, konkursų laureatų. Jie įdomūs, veržlūs. Todėl bendravimo etika, standartai yra globalūs ir šioje srityje labai svarbūs.

Negali nė kartelio leisti sau ką nors apgauti. Dabar informacijos daug, per „YuoTube“ ar „Spotify“ lengvai patikrinsi, kaip iš tiesų groja tas ar kitas solistas. Prieš 15 metų tokių apgaulių dar pasitaikydavo.

Kodėl nuolat minime legendinę Lietuvos ir užsienio muzikų kartą – J. Domarką, šviesaus atminimo Saulių Sondeckį, Y. Menuhiną, Mstislavą Rostropovičių ir daugelį kitų? Absoliutūs eruditai ir intelektualai, kasdien kaupę profesijos žinias ir nuolat dalijęsi jomis su kolegomis, auklėtiniais, klausytojais...

Kiek nuogąstauju, kad tas lygis yra nuseklėjęs. Vadybiniu požiūriu, gana aukštas, tačiau skaitytų knygų skaičiumi – gerokai per žemas. Arba per siauras repertuaras. O jis šiais laikais ypač svarbus, turi būti kuo platesnis.

Užpildyti baltas dėmes

– Kas dar jūsų gyvenime yra be filharmonijos?

– (Juokiasi.) Suprantama, įkvėpimo šaltiniai yra knygos, teatras, filmai. Per ramesnes kalėdines dienas noriu pažiūrėti Luchino Visconti.

Šiemet nepavyko stebėti visų kolegų veiklos. Tačiau labai didelį įspūdį paliko Oskaro Koršunovo „Tartiufas“, nepaprastai patiko Martyno Rimeikio ir M. Urbaičio „Procesas“. Eičiau ir eičiau. (Juokiasi.)

Patiko Eimunto Nekrošiaus „Cinkas“. Po spektaklio dar kelias dienas apie jį mąsčiau. Be abejo, eisiu dar ne kartą, gilinsiuosi.

Na, aišku, ir įspūdingos parodos, kitų kolektyvų koncertai – jei nespėju pamatyti gyvai, žiūriu įrašus LRT „Kultūros“ kanale.

Be abejo, knygos. Baltas dėmes reikia užpildyti informacija, kurios nebuvo studijų laikais. Tai – modernios Lietuvos valstybės kūrimasis, tremtys, rezistencija, išeivija, jos palikimą labai svarbu susigrąžinti. Tą ir darysime.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"