Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Muzikus pagavo abiejose vandenyno pusėse

 
2018 05 11 12:00
Ramintos Šerkšnytės (nuotraukoje) kantatą-oratoriją „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ autorei nežinant prikėlė dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla.
Ramintos Šerkšnytės (nuotraukoje) kantatą-oratoriją „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ autorei nežinant prikėlė dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vilniaus festivalis šiemet vyks birželio 3–19 dienomis. Jam parengtos aštuonios originalios programos, kurias sieja viena tema – „Lietuva pasaulyje ir pasaulis Lietuvoje“.

Nacionalinės filharmonijos vadovė, festivalio vykdomoji direktorė Rūta Prusevičienė sakė, kad šiemet rengiant programas akcentuotas Lietuvos muzikinės kultūros gyvybingumas, tradicijų ir naujovių sinergija, veržlumas siekiant lygiaverčio dalyvavimo globalios muzikos industrijoje.

„Visi metai nuo „Kino pavasario“ iki „Vilnius Mama Jazz“, vykstančio lapkritį, kupini įdomių kultūrinių renginių, – pristatydama festivalį kalbėjo R. Prusevičienė. – Ne vien mes atkreipėme dėmesį į proginius valstybės atkūrimo šimtmečio renginius, mūsų partneriai irgi susidomėjo Baltijos šalių menu ir muzika. Vis dėlto kultūra labiausiai mus vienija. Sugrįžtantys ryškūs atlikėjai svariai prisidėjo prie Lietuvos garsinimo pasaulyje. Jų vardai net labiau pažįstami nei politikų ar verslininkų, to neįmanoma pervertinti.“

„Vis dėlto kultūra labiausiai mus vienija. Sugrįžtantys ryškūs atlikėjai labiau pažįstami nei politikai ar verslininkai, ir jų misijos neįmanoma pervertinti.“

Ypač prabangus projektas

Per festivalio atidarymo koncertą prancūzų baroko muzikos orkestras „Les accents“ atliks programą „Du genijai Italijoje“. Dainuos solistė Vivica Genaux. Šios Italijoje gyvenančios amerikietės balsas – koloratūrinis mecosopranas – retas ir pasižymi virtuoziškumu.

„V. Genaux, kuri šiuo metu atlieka mažiau žinomų italų ir prancūzų baroko kompozitorių operas, gaudoma visose pasaulio muzikos salėse. O mes ją pagavome tarp Ženevos ir Paryžiaus. Dainininkė dažnai lyginama su Cecilia Bartoli, nors, turiu pripažinti, bet kam sunku su ja lygintis“, – kalbėjo R. Prusevičienė.

Pernai Lietuvoje pirmąkart viešėjo žymi latvių solistė mecosopranas Elina Garanča. Šiemet ji grįžta su Vienos filharmonijos orkestru, kuriam diriguos venesuelietis Rafaelis Payare'as. Ši programa pavadinta „Vienos filharmonijos orkestras sveikina Lietuvą“.

Festivalio organizatoriai ilgai lauktą austrų orkestrą vadina pagrindiniu renginio akcentu. „Baltijos valstybėse jis koncertuos pirmą kartą per šimtą metų ir, kaip juokaujame su kolegomis, turbūt paskutinį per ateinantį šimtmetį. Šios gastrolės – ypač sudėtingas ir prabangus projektas. Tai žino ir mūsų klausytojai, greitai išpirkę bilietus į koncertą“, – užsiminė R. Prusevičienė.

Lietuviški tiltai

„Šimtmečio rečitalyje“ dainuos mecosopranas Violeta Urmana. Operos primadonai scenoje talkins pianistė Gaiva Bandzinaitė, ilgą laiką bendradarbiavusi su dainininke Beatriče Grincevičiūte, o pastaruosius dešimtmečius gyvenanti ir dėstanti Zalcburge.

Birželio 7 dieną Nacionalinėje filharmonijoje rengiamas lietuvių išeivių kamerinės muzikos vakaras „Abi vandenyno pusės“. Programos autoriai – pianistas Gabrielius Alekna ir muzikologas Linas Paulauskis – surinko Vlado Jakubėno ir Kazimiero Viktoro Banaičio kompozicijas pagal Kazio Binkio žodžius. Klausytojai taip pat išgirs Juliaus Gaidelio opusą „Be tėvynės“, Vytauto Bacevičiaus „Poeme“, „Dance Fantastic“, „Septieme mot“ dviem fortepijonams ir kitus. JAV gyvenantis pianistas G. Alekna daug dėmesio skiria lietuvių kompozitorių kūrybai skleisti ir išsaugoti.

„Išeivių kompozitoriai priverstinai nutiesė tiltą tarp Vakarų ir Lietuvos. Mūsų intelektinio potencialo nutekėjimas buvo milžiniškas, jo masto iki šiol nesuvokiame. Žvelgiant į Juozo Žilevičiaus sudarytą Lietuvos muzikų vardyną matyti, kiek daug praradome. Norisi sugrąžinti didžiuosius aktualios muzikos autorius – mūsų pažangos variklį. Jų kūrinius dabar prikelia jauni atlikėjai, gyvenantys ar studijuojantys užsienyje ir puoselėjantys tradicijas“, – pabrėžė festivalio direktorė.

Prikėlė giesmes

Pernai Justės Janulytės opusas „Vidurnakčio saulė“ buvo itin sėkminga premjera. Ramintos Šerkšnytės kantata-oratorija „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ solistų kvartetui, chorui ir simfoniniam orkestrui pagal Rabindranatho Tagore's tekstus, taip pat parašyta Vilniaus festivalio užsakymu (2007). Ji skambės birželio 14 dieną.

„Prieš porą metų dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla manęs paklausė, kokius kūrinius labiausiai mėgstu. Atsakiau, kad didžiuosius, į kuriuos įdėjau daugiausia darbo, – prisiminė kompozitorė R. Šerkšnytė, tada paminėjusi ir oratoriją. – Dirigentė nieko neatsakė, o vėliau sužinojau, kad jos dėka šis kūrinys atsidūrė Vilniaus festivalyje ir rugpjūtį bus pakartotas Švedijoje, Baltijos jūros festivalyje.“

M. Gražinytė-Tyla pati negalės diriguoti, bet batutą ji perdavė kitai talentingai dirigentei Giedrei Šlekytei. „Šiemet festivalyje kaip niekada stipri moteriškoji linija. Klausytojams bus įdomu tai išgirsti ir pamatyti, – įsitikinusi Raminta. – Šįkart norėjau kitokio atlikimo, todėl jį papildys Rimo Sakalausko vaizdo projekcijos. Kaip nusako pavadinimas, muzika skirta paslaptingai nakčiai ir amžinam šviesos rytui.“

Laisvos premjeros

Sakraliosios muzikos koncertas šiemet vyks Šv. Kazimiero bažnyčioje. Ansamblio „Graces & Voices“ vadovės Adrija Čepaitė ir Antanina Kalechyts sukūrė programą, kurioje skambės grigališkasis choralas ir šiuolaikinės sakralinės polifonijos kūriniai. Tarp jų – austrų kompozitoriaus Wolframo Wagnerio „In praeteritis“ ir Vytauto Miškinio „When I consider“ premjeros. Įėjimas bus laisvas.

Į festivalį šiemet sugrįš styginių kvartetas „Mettis“ – grieš su pianiste Mūza Rubackyte ir kontrabosininku Donatu Bagursku.

Programą „Muzikinė brolystė“ atliks smuikininkas Sergejus Krylovas ir fortepijoninis duetas iš Olandijos Lucasas ir Arthuras Jussenai. Broliai pianistai kartu skambina nuo ankstyvos vaikystės. Jie gimė ir užaugo muzikų šeimoje: mama – fleitininkė, o perkusininkas tėtis groja timpanu. Broliai atliks Wolfgango Amadeuso Mozarto koncertą, kurį kompozitorius dedikavo seseriai.

Svarbūs svečiai

Šiemet į sostinę atvyksta svarbių svečių iš užsienio. Vilniuje lankysis 22-ojo tarptautinio Šanchajaus menų festivalio delegacija, vadovaujama jo prezidentės. Vėliau į Šanchajų skris Lietuvos kamerinis orkestras, pakviestas surengti keturis koncertus.

Ne pirmą kartą atvyks Vilniaus festivalio gerbėjų delegacija iš Pekino. Knygą apie Baltijos šalių muzikinę kultūrą rašys belgų žurnalistas ir laidų vedėjas Kurtas van Eeghemas. R. Šerkšnytės oratorijos repeticiją filmuos muzikinių filmų prodiuseriai iš Leipcigo.

Vilniaus festivalis šiemet rengiamas taip pat 22-ą kartą. Jį 1997 metais įkūrė Lietuvos nacionalinė filharmonija. Per festivalį kasmet pristatomos žymių Lietuvos ir užsienio atlikėjų simfoninių bei kamerinių veikalų programos, šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių premjeros. Artėjant Vilniaus miesto 700-osioms metinėms (2023 metais) tikimasi, kad ant Tauro kalno bus pastatyta nacionalinė koncertų salė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"