Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Mirė kino operatorius Audrius Kemežys

 
2018 02 05 15:36
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pirmadienį mirė kino operatorius Audrius Kemežys, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Lietuvos kinematografininkų sąjunga.

44-erių menininkas mirė po sunkios ligos.

Audrius Kemežys gimė 1973 m. spalio 5 d. Birštone. 1998 m. baigė Lietuvos muzikos akademiją, Teatro ir kino fakultetą, Kino ir televizijos katedroje įgijo operatoriaus specialybės bakalauro laipsnį.

Kino operatorius Audrius Kemežys – kūrėjas, pelnęs daugybę Lietuvos ir užsienio apdovanojimų, be jo šiandieninis lietuvių (ypač dokumentinis) kinas ir jo nuolatiniai tarptautiniai pasiekimai sunkiai įsivaizduojami. A. Kemežys – operatorius, kurį kiekvienas režisierius ar prodiuseris, kviesdamas kartu dirbti, vertino pirmiausia kaip bendraautorį. Jo atsidavimas profesijai, nuolatinis ieškojimas, kaip įgyvendinti įdomiausius vizualinius uždavinius, gerai žinomas ir kino kūrėjams, ir kritikams.

„Kenotafas“, „Raminas“, „Aš perėjau ugnį, tu buvai su manimi“, „Moteris ir ledynas“ (rež. Audrius Stonys), „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, „Meistras ir Tatjana“ (rež. Giedrė Žickytė), „Pokalbiai rimtomis temomis“, „Specialistė“, „Balkonas“ (rež. Giedrė Beinoriūtė), „Radviliada“ (rež. Ramunė Rakauskaitė), „Prieš parskrendant į Žemę“ (rež. Arūnas Matelis), „Senekos diena“ (rež. Kristijonas Vildžiūnas) – tai toli gražu ne visas sąrašas pastaraisiais metais sukurtų juostų, kurių sėkmė tarptautinėje erdvėje ar savo šalies ekranuose labai priklausė nuo A. Kemežio kūrybiškumo.

A. Kemežio, bene vienintelio keturiasdešimtmečių operatorių kartos, kūryba pratęsia geriausias Lietuvos kino operatorių mokyklos tradicijas gebėjimu filmuojamą objektą, subjektą, temą apibendrinti, kartu su režisieriais suteikti visuotinumo pojūtį. Operatorius buvo labai jautrus šiuolaikinėms tendencijoms, reikalaujančioms gebėjimo paveikiai perteikti realybę. Šia prasme A. Kemežys unikalus – jo gebėjimas pamatyti, užfiksuoti, parodyti žiūrovams smulkiausias kasdienybės detales, akimirkas, smulkmenas sukurdavo ir savitą paties operatoriaus pasaulį.

Būdamas įdėmus operatorius, jis niekada nėra įžeidęs žmogaus, gyvio ar gyvenimo. A. Kemežio kantrybė (be šios savybės sunkiai galimas realybės „priartinimas“) buvo skirta sulaukti atsivėrimo, o ne šokiruojančio kadro. Tai ypač etiškas operatorius. Šis jo bruožas atsiskleidžia visuose filmuose, tačiau gal labiausiai – ypatingo jautrumo ir supratimo iš visos kūrybinės grupės reikalavusioje G. Beinoriūtės juostoje apie socialiai pažeidžiamus vaikus „Pokalbiai rimtomis temomis“.

Lietuvos kinematografininkai liūdi netekę brangaus kolegos ir nuostabaus draugo. Nuoširdžiai užjaučia A. Kemežio šeimą, artimuosius ir bendražygius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"