Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Martynas Staškus: įkvepi, iškvepi ir eini

 
2018 04 08 12:00
Dirigentas Martynas Staškus prisipažino norįs neišsitaškyti ir neišsiblaškyti per visas mokymo įstaigas, veiklą koordinuoti taip, kad liktų laiko ir sau. /
Dirigentas Martynas Staškus prisipažino norįs neišsitaškyti ir neišsiblaškyti per visas mokymo įstaigas, veiklą koordinuoti taip, kad liktų laiko ir sau. / Alinos Ožič nuotrauka

„Koncertai ir spektakliai – lyg mano veidas. Jų skambesys, muzika... Viską išsakau savo darbu. Jei klausytojas atskiria savitas interpretacijas, vadinasi, esame šiek tiek pažįstami“, – „Lietuvos žinioms“ sakė choro, orkestro ir operos dirigentas bei pedagogas Martynas Staškus.

Ateinantį trečiadienį, balandžio 11-ąją, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) pirmą kartą Lietuvoje pristatys komiškąją Giuseppe Verdi operą „Falstafas“. LMTA simfoniniam orkestrui vadovaujantis M. Staškus pasidžiaugė, kad išsipildė sena jo svajonė – išlaukė savo laiko ir kolektyvo.

Lietuvoje pagal G. Verdi muziką sukurta bene daugiausia pastatymų. Tačiau paskutinė kompozitoriaus opera „Falstafas“, kurią parašė būdamas 78-erių, bus rodoma pirmą kartą. G. Verdi peržengė įprastas žanro ribas – opera komiška. Tad, pasak M. Staškaus, LMTA studentai gavo puikią progą ne tik parodyti save, bet ir atskleisti šį kūrinį.

Batutos meistras Martynas Staškus visai nesupyktų ant likimo, jei bent viena iš trijų jo atžalų pasirinktų muziko kelią.

„Mano svajonę perėmė ir kolektyvas, tai atsispindi jo narių akyse. Lieku šešėlyje, bet nesijaučiu dėl to nuskriaustas, nes matau – svajonė pildosi“, – tikino dirigentas.

M. Staškus suvaldo skirtingo lygio orkestrus. Kuria pastatymus drauge ir su scenos profesionalais, ir su studentais bei moksleiviais. Jo nusiteikimas dirbti yra vienodas, ar tai būtų Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai, ar LMTA studentai, ar Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro muzikantai, ar Operos ir baleto teatro kolektyvas. Visiems taiko tuos pačius metodus, išsako tokias pat pastabas, neskirsto – čia vaikai, čia suaugusieji, su vienais žais, o su kitais kalbės labai rimtai. Tačiau atsižvelgia į moksleivių ir studentų išsilavinimą, galimybes. Parinkdamas kūrinius svarsto, ką galėtų kartu kuo geriau perteikti, kokios yra pajėgos. „Jei moksleivis ar studentas pajus, kad su juo kalbama kaip nors kitaip, bus nekas. Prisimenu pats – net vaikas būdamas jaučiausi esąs didelis. Gal yra kitaip manančiųjų, bet aš vadovaujuosi tokiu principu“, – apie edukacinę darbo prasmę kalbėjo maestro.

Kur žydi tvoros

M. Staškaus ankstyvoji vaikystė prabėgo Širvintose – šviesaus atminimo mamos gimtinėje. Į atmintį įsirėžusios nuo mažumės girdėtos senelio ir prosenelio istorijos apie gimtąsias vietas, šaknis. Nenuostabu, kad šiandien Martynas kunkuliuoja noru atstatyti tėviškės sodybą. „Ten tvoros žydi“, – poetiškai tarė jis.

Kai tėvai persikėlė dirbti į Vilnių, į sostinę atvyko ir būsimasis muzikas. Čia baigė mokyklą, vėliau – studijas. Dirigentas prisipažino, kad į muzikos pasaulį jį pastūmėjo tėvai. „Nebuvo muzikai, bet labai muzikalūs. Ir mano seneliai, ir proseneliai vienaip ar kitaip susiję su muzika. Štai mano senelis iš tėvo pusės grojo cirko orkestre...“ – reikšmingai pridūrė M. Staškus. Jo mamos tėtis taip pat buvęs balsingas. „Pasakojo, kad vaikystėje norėjo, kaip ir aš, mokytis dainavimo, bet situacijai pasikeitus turėjo rinktis kitą profesiją. Matyt, muzikalumas perduodamas iš kartos į kartą“, – svarstė dirigentas.

Staškų namuose nuolat skambėjo muzika. Martyno tėvas puikiai valdė saksofoną, studentavimo laikais grojo ansamblyje, šokiuose, o mama dainavo. „Kartu koncertuodavo. Atlikdavo įvairias estradines dainas, kurios tuo metu buvo labai populiarios. Tėvas grojo ir džiazą... Taip, buvo tokie laikai“, – paniro į prisiminimus maestro.

Tiesa, dirigento profesiją M. Staškus pasirinko ne iškart. Kaip ir daugelis paauglių, mėgo roką. Dar ketvirtokas pradėjo vesti vadinamuosius klasės žiburėlius, parūpindavo muzikos. Nuo mažumės šoko pramoginius šokius, dainavo chore, grojo lamzdeliu dainų ir šokių ansamblyje „Liepsnelė“. „Prieš mėnesį vyko kolektyvo susitikimas – visi taip džiaugėmės susirinkę po šitiek metų... Tame ansamblyje, galima sakyti, užaugau, čia formavosi mano muzikinis skonis. Beje, buvau linkęs į estradą“, – linksmai dėstė dirigentas ir prisipažino paauglystėje netgi kūręs muziką.

Kai jaunatviškos ambicijos aprimo, nutarė rimtai kibti į mokslus. Ketino studijuoti estrados meną, tačiau paaiškėjo, kad trūksta muzikinių žinių. 1984-aisiais įstojo į Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, pasirinko choro dirigavimo specialybę – čia nebuvo didelio konkurso. Kiek vėliau vylėsi pereisiąs į estrados skyrių. Stengėsi daug mokytis – skambinti fortepijonu, gilintis į muzikos teorijos disciplinas.

Kadaise estrados meną ketinęs studijuoti Martynas Staškus dabar diriguoja orkestrams. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Kadaise estrados meną ketinęs studijuoti Martynas Staškus dabar diriguoja orkestrams. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Atrado save

Tačiau taip atsitiko, kad M. Staškui dėstęs pedagogas Vytautas Žvirblis sugebėjo įkvėpti susidomėjimą choriniu dirigavimu. „Esu be galo jam dėkingas už visas pamokas, ypač – pirmąsias. Tarsi praregėjau, kad yra ne vien estrada, bet ir rimtoji, chorinė muzika, kad galiu gilintis būtent į šią sritį“, – gražių žodžių ugdytojui negailėjo dirigentas.

Studijuodamas kompoziciją pas Teisutį Makačiną jis toliau kūrė estradines dainas, vedė diskotekas. Tai truko tol, kol baigė Muzikos akademiją... „Bet estrada po truputį tolo. Kuo toliau, tuo vis mažiau skirdavau tam laiko“, – sakė M. Staškus. Dirigento manymu, neatsisakyti rimtos muzikos jį paakino 1986-aisiais pelnytas respublikinio jaunųjų atlikėjų (chorvedžių dirigentų) konkurso laureato vardas. „Matyt, tai buvo tarsi savęs atradimas, padidinęs pasitikėjimą savo jėgomis ir tuo, ką darau“, – teigė pašnekovas.

1988-aisiais įstojęs į LMTA M. Staškus pasirinko dvi specialybes: simfoninį ir choro dirigavimą. „Tai visiškai nubloškė mane nuo estrados“, – neslėpė jis.

Būdamas LMTA ketvirtakursis, vos dvidešimt trejų, Martynas pats pradėjo dėstytojauti, vadovauti chorams. „LMTA Kauno fakultetų Choro dirigavimo katedroje dėsčiau dirigavimą chorvedžiams, muzikos pedagogams. Tapti mokytoju nebuvo labai paprasta, bet įdomu. Dariau tai su dideliu užsidegimu. Dirigentas ir pedagogas – šiek tiek susijusi veikla. Kas yra maestro? – Mokytojas“, – šypsodamasis pasakojo muzikas. Tačiau dirigento profesija, jo žodžiais, yra ir amžinas mokymasis, nes visą laiką studijuoji, pleti žinias, negali apsiriboti vien partitūros analize.

Gastrolės, koncertai, tarptautiniai konkursai su Vilniaus mokytojų namų kameriniu mišriuoju choru „Salutaris“, kurio meno vadovu ir dirigentu buvo M. Staškus, atimdavo vis daugiau laiko. Per metus kolektyvas surengdavo apie 70 koncertų Lietuvoje ir užsienyje. 1995-aisiais, gavęs kvietimą dirbti Lietuvos operos ir baleto teatre, muzikas apsisprendė galutinai atsisveikinti su kauniečiais studentais. „Man buvo nepatogu ir gaila tų jaunuolių, nes skyriau jiems vis mažiau laiko“, – aiškino pedagogas.

Šiandien 48-erių dirigentas prisipažįsta norįs „neišsitaškyti ir neišsiblaškyti per visas mokymo įstaigas“, veiklą koordinuoti taip, kad liktų laiko ir sau. „Daug syvų ištraukia pedagoginis darbas, turi atiduoti jam nemažai energijos. Kartais klausiu savęs: o kada pats tobulėsiu, pabūsiu su savimi?“ – mąstė maestro.

Diriguoja Martynas Staškus. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Diriguoja Martynas Staškus. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Švaria siela

Be abejo, yra tokių salelių, į kurias nukakęs atitrūksti nuo bendros aplinkos ar kokios nors situacijos, net nuo artimųjų. „Vienatvė mane įkrauna“, – tikino muzikas.

Svarbiausia, kad joks procesas netaptų rutina. Kad diriguojant 165-ąjį „Spragtuką“ pavyktų rasti naujų idėjų, įkvėpimo, pozityvios nuotaikos. Į klausimą, ar tai nėra pernelyg sunku, dirigentas atsakė šypsodamasis: „Įkvepi, iškvepi ir eini. Kaupi patirtį.“

Kai dar buvo visai vaikas, per vieną šeimos susiėjimų Martynas užsiminė ateityje norįs studijuoti muziką. Niekada neužmiršo, ką tada jam pasakė teta medikė. Esą pasirinkęs muziką taps laimingu žmogumi – siela visą laiką būsianti švari. „Tie žodžiai man nuolat skamba ausyse. Tuo metu nelabai supratau, ką ji turėjo galvoje, bet dabar žinau – kūrybinis darbas suteikia palaimą“, – pabrėžė dirigentas.

Todėl M. Staškus visai nesupyktų ant likimo, jei bent viena iš trijų jo atžalų pasirinktų muziko kelią. „Būtų smagu, jei taip nutiktų. Tačiau ne mažiau svarbu, kad mano vaikai atrastų save, savo profesiją, interesą“, – tvirtino jis ir pridūrė, jog galimybę rinktis privalo turėti visi. M. Staškaus vyresnėlis jau apsisprendęs – operą lanko laisvalaikiu, o kasdienybėje paniręs į automobilizmą (galima sakyti, įgyvendino tėčio vaikystės pomėgį – Martyną žavėjo automobiliai, kartai. Dirigentas ir šiandien stebi „Formulės-1“ lenktynes). Na, o jaunėliai – šešiolikmetis sūnus ir dvylikametė dukra – dar nežino, kokią profesiją rinksis. „Virsmas kada nors įvyks... Turi įvykti“, – filosofiškai tarė batutos meistras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"