Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Marcelijus Martinaitis: dabar Kukutis turės ir savo rezidenciją Londone

 
2018 02 20 13:13
Marcelijus Martinaitis.Sigito Gudaičio nuotrauka
Marcelijus Martinaitis.Sigito Gudaičio nuotrauka

Pasirodė Marcelijaus Martinaičio užrašų knyga „Viskas taip ir liks. 1988–2013 metų užrašai“. Ji turi savo atsiradimo istoriją. Po poeto mirties žmona Gražina Martinaitienė sukaupė visus poeto bloknotus bei pabirus užrašus, atrinko nespausdintus kūrinius, surinko juos kompiuteriu, nes M. Martinaičio rašysena nelengvai perskaitoma. Tekstų atspaudus, susegtus kartu su poeto rankraščiais, ji perdavė literatūros tyrinėtojui Valentinui Sventickui, kuris ir sudarė šią knygą, parengė spaudai. Paskaitykime.

Kukutis

Pirmasis nepriklausomas pasiuntinys.

ge – ge, ku – kū, gu – gū. Kū – kū, hud – hud.

Kū – kū – daugeliui tautų žinomas panašus šaukinys. Taip atsiliepia kas nors pasislėpęs, nematomas.

Tai ir gegutės šaukinys. Praneša pavasarį. Pirmoji žaluma. Atidaro.

KUKUTIS – PAUKŠTIS. Rytų mitologijoj: Saliamonas – Sabos karalienė.

KUKIS – įrankis: KUKIS, KRIUKIS, LAZDA.

Kukis – lenktas daiktas. Seno žmogaus, neregio lazda, kuri veda, žino kelią. Susijęs su ypatingu žinojimu.

KUKIS – žmogus, sulinkęs, dažnai luošas, bet apdovanotas ypatingu žinojimu. Elgeta, nešiojantis žinias.

Iš kažkur ateinantis ir vėl išeinantis, išnykstantis PASIUNTINYS.

Nėra jam ribų: tarp gyvenimo-mirties, gyvas ir miręs.

Sakysim, žino, kad jis miręs.

PARODIJA – sovietmečiu tik toks žmogus galėjo būti absoliučiai laisvas. Jis buvo pasitraukęs iš totalinės sistemos.

Pirmasis neoficialus lietuvis (ambasadorius, pasiuntinys) kitose šalyse.

Dabar Kukutis turės ir savo rezidenciją Londone.

Kalbėdamas apie ANTRINĮ!!! primityvizmo bei jo stilistikos panaudojimą šiuolaikinėje lietuvių kultūroje ir mene, vieną nuo kito griežtai atskirčiau autentiškų kūrėjų intuityvių išraiškų profesionalizaciją ir jų imitaciją. Tiesa, šiandien sunku atskirti intuityvistų ir profesionalų meną, nes postmodernizmas nutrina ribas tarp vieno ir kito, kūryba daug kuo primena pirmapradį, neartikuliuotą, griežtų kanonų nekontroliuojamą žaidimą.

Tuo tarpu imitacijos, kartodamos tariamai autentiškas išraiškas, vaizdus, reiškiasi kaip pseudofolklorizmas, kičas, įgydamas vadinamosios masinės kultūros paklausą.

O ką daugiau apie šią savaitę galiu pasakyti, jei nežinau, ko verti mano pinigai, jei nesuprantu įstatymų ir kas yra akcijos. Vienas pagėręs poetas man šaukia: „Durniau, ne akcijos, o akacijos! „Mergaite, papuoški mano kapą baltais akacijų žiedais.“ Tai suprantu. [...] O akacijos tai tikrai akacijos, kurios vis dar žydi ir žydi, matyt, kol deputatai [? – GMM] išeis atostogauti.

Tokia ši vasara. Nusijuokim... Padarykim viską, kad juoktųsi vienas, nes nėra iš ko juoktis. Iš ko? Iš pinigų? Iš savo portretų? Susitelkime, suremkime pečius, užstokime besijuokiantį, ypač kad negirdėtų „Moskva“! KGB tebėra didžiausias autoritetas – kaip vengė tada rašyti valdžios vyrai.

Suprantamiau pasakyta: sėdi, kalbi, o akacijos žydi.

Daugiau jau neberašysiu apžvalgų.

Lyg kas iš žmogaus išsuko saugiklį ir jį krečia srovė.

Ne kartą esu pastebėjęs tokį keistą paradoksą: skaitai gerą poeziją (apskritai literatūrą), įsijauti į tekstą, ir nematai žodžių, frazių, skyrybos ženklų, tekstu tampa kažkas kita nei gramatika, sintaksė, pavienių žodžių žodyninės reikšmės. Kaip ir įsimintinas žmogaus veidas, kuriame yra kas kita nei kraujagyslės, ląstelės, kaulai, kremzlės, smegenys ir pan.

Tekstas ir teksto anatomija (analizė), kuri gali patvirtinti įspūdžio neklaidingumą. Juk veido išraiška priklauso nuo vidinės sandaros, kraujo apytakos ir pan.

Eilėraštis yra tam tikri SKIRTINGI KALBINIAI PAVIDALAI.

Eilėraštis panašiai kaip pinigai, kurių vertė yra didesnė nei popieriaus, spaudos ženklų vertė...

Taip atsiranda ženklų, [popieriaus] KOMUNIKACINĖ VERTĖ, darant tam tikrus kultūrinius, psichologinius įnašus į šiuos ženklus bei ženklų sistemas.

Tas balsas nuaidėjo tarp

kolonų, sukėlęs man siaubą, tas

balsas galėjo sklist iš šventųjų skulptūrų arba iš... /Ten buvo palaidoti – /

Matyt būsiu įkvėpęs ką negero

iš laidojimo rūsių. / – žiurkės!!! /

šaukiantys be garso, be burnos

Kaime inteligentas „ištirpsta“. Į jį reikia žiūrėti visai kitaip. Tai nėra tas „magikas“, kuris žino.

Inteligento požymis buvo tik tai, kad jis išsimokslinęs.

Inteligentų vaikai.

Paskui stebisi – toks įdomus daiktas muziejuje, o pačiupinėti ir neleido. Ir stebisi. Jei gražus daiktas, tai būtinai jį reikia paliesti. Kaip kitaip atsiminsi visam gyvenimui.

Gelsva šventadieniška saulė.

Pilkalnis – daug dykžemio. Paskui gelbėti Parštakai, Palend-rės, kalvoti Žuveliškiai. Dovainynė – Dovainava.

„Atlikę nuo darbų“ imasi knygos.

Kultūra yra individualus dalykas, negalima jos išreikšti bend-rai.

„Ar eisi į vakarėlį?“ Taip būdavo vadinamos vakaronės. Pasirodymas – ne prie širdies. Kaimietis nemėgsta pasirodyti.

Girtuoklystė. Reikėtų mūsų dienų Valančiaus.

Galima kai ką pasakyti apie kultūros priemonių bei reiškinių paplitimą, o apie kultūros gilumą – nieko. Vėl reikia spėlioti.

Pasikeitė kaimo inteligento supratimas. Anksčiau – jis turi žinių, kurios neprieinamos. Šitas dalykas atpuola. Inteligentas, specialistas ir kaimo žmogus apytikriai žino tuos pačius įvykius. Tuo pagrindu bendrauja. Kaimietis neiškrenta iš inteligento draugijos, iš kokio nors „subuvimo“. Dar įdomiau – negalvoja „kaip visi“.

Apsiliuobti užtenka pusės valandos. Supaprastėjo namų ūkis. Mieste vaiką reikia nuolat „ganyti“, kol jis paauga. Kaime – „pats auga“, kai tik paeina – durys jam atviros: kiemas, laukas, jis pats susiranda ką ten veikti.

„Akys bijo“ ar „sunku išsiruošti“, ir apskritai – tie lakstymai – jaunesniems. Atsipūsti.

Domėjimosi objektu tampa tai, kas vidutiniška. Iškreipia kultūros supratimą.

Svarbiausi elementai, darantys įtaką reiškiniai anketoje „išnyksta“.

Skaitymas buvo kultūros požymis.

Dabar kultūros požymis – koks skaitymas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"