Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Manuelis Legris: dėl baleto ir esu šioje žemėje

 
2018 04 27 15:00
Spektaklio repeticija. „Korsaro“ libretas garsėja sudėtingumu, tačiau choreografas visą dėmesį sutelkė į pagrindinius personažus, tris įsimylėjėlių poras. / 
Spektaklio repeticija. „Korsaro“ libretas garsėja sudėtingumu, tačiau choreografas visą dėmesį sutelkė į pagrindinius personažus, tris įsimylėjėlių poras. /  Martyno Aleksos nuotrauka

Šiandien, balandžio 27, ir rytoj, taip pat gegužės 18 dieną Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto (LNOBT) teatre bus rodoma Adolphe‘o Adamo baleto „Korsaras“ premjera. Koks bręsta įvykis, kol kas žino tik teatro bendruomenė, tačiau daugelis požymių atskleidžia, kad žiūrovai išvys itin savitą spektaklį.

Pastatymo ėmėsi neseniai choreografo kelią pradėjęs prancūzų baleto virtuozas, danseur étoile kavalierius, Rudolfo Nurejevo auklėtinis, o dabar – Vienos valstybinio baleto direktorius ir Vienos valstybinės operos Baleto akademijos meno vadovas Manuelis Legris.

Baletas „Korsaras“ Lietuvoje buvo pastatytas vienintelį kartą – 1964 metais. Kaip tik tada Paryžiuje gimė būsimasis šokėjas ir choreografas Manuelis Legris.

Bebaimiai korsarai arba Viduržemio jūros piratai, turkų pašos, gražuolės vergės, triukšmingos rytiečių prekyvietės, prašmatnūs rūmai, skęstantis laivas – pagrobimais, persekiojimais, išdavystėmis ir, suprantama, meile grįstą istoriją prancūzų choreografas žada papasakoti dar neregėtu būdu.

Tarptautinės „Korasaro“ komandos nariai atkreipė dėmesį į begalinę energiją, kuria trykšta M. Legris. „Nes myliu baleto meną. Norisi šokėjams perduoti visą savo patirtį, meilę ir aistrą. Baletas – dėl jo ir esu šioje žemėje“, – pabrėžė choreografas. Jis prisipažino per savo karjerą sutikęs labai daug talentingų žmonių. Tarkime, jo mokytojas ir vadovas Paryžiaus operoje R. Nurejevas buvo ne tik ryški šokio figūra, bet ir puikus vadybininkas – į teatrą kvietė pačius geriausius choreografus.

„Jų požiūris į darbą skyrėsi, tačiau mokiausi iš jų pasiimti, kas geriausia. Būtent dėl tų kūrybinių mainų ir darbas Vilniuje teikia didžiulį malonumą“, – teigė M. Legris.

Prancūzų baleto virtuozas Manuelis Legris (kairėje), apie kurį LNOBT baleto trupės meno vadovas Krzysztofas Pastoras sakė: "Jo darbo metodai, repeticijų atmosfera tiesiog neprilygstami." / Martyno Aleksos nuotrauka
Prancūzų baleto virtuozas Manuelis Legris (kairėje), apie kurį LNOBT baleto trupės meno vadovas Krzysztofas Pastoras sakė: "Jo darbo metodai, repeticijų atmosfera tiesiog neprilygstami." / Martyno Aleksos nuotrauka

Garbė ir pareiga

Kompozitorius A. Adamas, XIX amžiaus romantinio baleto muzikos pradininkas, bene geriausiai žinomas kaip „Žizel“ autorius. Jo „Korsaras“, paremtas laisva lordo George‘o Gordono Byrono poemos traktuote, nuo premjeros 1856-aisiais patyrė daugybę transformacijų.

Per pusantro šimto metų kiekvienas garsesnis pasaulio teatras ar baleto mokykla laikė garbe ir pareiga pateikti savą prancūziškojo šedevro interpretaciją. Poeto romantiko kūrinys, išleistas 1814 metais, įkvėpė ir Giuseppe Verdi parašyti operą.

M. Legris savąją „Korsaro“ versiją pirmiausia sukūrė Vienoje, ja debiutavo kaip choreografas. Pastatymas susilaukė puikių atsiliepimų. Imtis A. Adamo baleto ką tik artisto karjerą baigusį prancūzą padrąsino garsi italų scenografė Luisa Spinatelli. Juodu kalbėjosi, kai dailininkė atvažiavo į Vieną statyti „Gulbių ežerą“. Dabar L. Spinatelli – vilnietiškojo „Korsaro“ scenovaizdžio ir kostiumų kūrėja.

Galima džiūgauti iš anksto

Kad ir kaip būtų, LNOBT pastatymas tikrai netaps Vienos kopija. Choreografas M. Legris tikino sukūręs visiškai naują veikalą. Pirmiausia žiūrovams siūlė atkreipti dėmesį į muziką.

Drauge su koncertmeisteriu iš Vienos baleto Igoriu Zapravdinu jis įterpė Leo Delibes, Peterio Oldenburgo ir paties A. Adamo rečiau atliekamų ištraukų. „Skambės kita „Korsaro“ versija. Tokios muzikos jums dar neteko klausytis“, – tikino prancūzas.

„Korsaro“ libretas garsėja sudėtingumu. Tačiau M. Legris pasistengė ir čia – visą dėmesį sutelkė į pagrindinius personažus, tris įsimylėjėlių poras. „Mano matytuose pastatymuose buvo daug painiavos, neaišku, kur ir kas vyksta. Todėl stengiausi sukurti kuo aiškesnį pasakojimą, kad publikai nekiltų klausimų“, – sakė choreografas. Patikino tęsiantis ir R. Nurejevo spektaklių tradiciją – jo šokėjai niekada nebuvo tik pasyvūs balerinų „kilnotojai“.

Per premjerinius spektaklius scenoje pasirodys Genadijus Žukovskis (Konradas), Kristina Gudžiūnaitė (Medora), Olesia Šaitanova (Medora, Gulnara), Jonas Laucius (Lankadamas). Šiam teko antagonisto, „blogiuko“ vaidmuo. „Tikiuosi, mano personažas neliks Konrado užnugaryje. Vergių pirklys Lankadamas – guvus ir apsukrus, moka įžvelgti lobį“, – teigė J. Laucius.

Premjeriniuose spektakliuose šoks Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius. / Alinos Ožič nuotrauka
Premjeriniuose spektakliuose šoks Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius. / Alinos Ožič nuotrauka

Pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas Valerijus Ovsianikovas tikino, esą Lietuvos baleto gerbėjai gali džiūgauti iš anksto. „Turėsite retą progą pamatyti klasikinį kūrinį, perteiktą modernia forma. Pastatymas visiškai išskirtinis“, – pabrėžė muzikas iš Sankt Peterburgo.

Sušvito naujomis spalvomis

Baletas „Korsaras“ Lietuvoje buvo pastatytas vienintelį kartą – 1964 metais. Kaip tik tada Paryžiuje gimė būsimasis šokėjas ir choreografas M. Legris.

„Korsaras“ yra klasikos kanonas, keista, kad LNOBT repertuare jo taip ilgai nepasigedome“, – svarstė LNOBT baleto trupės meno vadovas Krzysztofas Pastoras.

Šis sezonas teatro šokėjų trupei buvo itin palankus. „Po „Proceso“ sėkmės „Korsaro“ atsiradimas rodo, kad repertuare būtina pusiausvyra – turi teisę egzistuoti ir modernūs pastatymai, ir klasikiniai“, – teigė K. Pastoras.

Jį ypač džiugino baleto trupei nušvitusi proga padirbėti su patyrusiu scenos profesionalu, prodiuseriu ir puikiu choreografu. „Jo darbo metodai, repeticijų atmosfera tiesiog neprilygstami. Manuelis gali perteikti prancūzų baleto mokyklos subtilybes. Trupė išties įgijo daug naujų spalvų“, – džiaugėsi LNOBT baleto meno vadovas.

Pristatydami "Korsarą" jo kūrėjai nestokojo geros nuotaikos. Centre - Manuelis Legris. / Alinos Ožič nuotrauka
Pristatydami "Korsarą" jo kūrėjai nestokojo geros nuotaikos. Centre - Manuelis Legris. / Alinos Ožič nuotrauka

Viskas prasideda nuo jos

Scenografė L. Spinatelli teigė kurianti romantišką sapną rytietiškais motyvais, kvapais ir spalvomis. Scenoje paliekanti daug erdvės, o kostiumus sukūrusi ypač lengvus.

Italę įkvėpė Rytų tapyba ir... Vilniuje atsiskleidusios galimybės: „Man buvo tikra staigmena! Maniau, atsidursiu dykynėje, o radau tokį spektrą medžiagų, kokio neteko matyti net Italijoje“, – savo nuomonę apie atokesnius Europos kraštus atskleidė dailininkė.

Palydėta į didžiulę medžiagų parduotuvę scenos menininkė apstulbo, jautėsi lyg patekusi į audinių rojų. „Man viskas tiko! Penkiasdešimt variantų ir vienas už kitą gražesnis. Geriau nei Vienoje!“ – negalėjo nustygti viešnia iš Italijos.

Pastatymo šviesų dailininkė Marion Hewlett su užduotimi susitvarkė paisydama rytietiškos estetikos ir romantinių klasikinio baleto formų. „Balete man patinka ta begalinė laisvė kurti atmosferą, poetinį intymumą. Niuansai – bene svarbiausias žodis šviesų menininkui, – teigė M. Hewlett ir pridūrė. – Aišku, svarbiausia – muzika. Nes nuo jos viskas prasideda.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"