Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Lietuvos valdovų intrigos – baltarusių baleto scenoje

 
2018 01 30 13:00
Balete trūko tik ryškesnio kryžiuočių vaidmens. Jie tik šiek tiek šmėstelėjo Jadvygos vestuvėse./ Organizatorių nuotraukos
Balete trūko tik ryškesnio kryžiuočių vaidmens. Jie tik šiek tiek šmėstelėjo Jadvygos vestuvėse./ Organizatorių nuotraukos

Vilniuje sekmadienį parodytas baltarusių baletas „Vytautas“ išsklaidė bet kokius prieš tai visuomenėje kilusius įtarimus, esą kaimynai savinasi mūsų istoriją, o reginiu scenoje mums pateiks istorinę provokaciją.

Baltarusijos akademinio didžiojo nacionalinio operos ir baleto teatro šokėjai pagal Yury Trayano choreografiją ir režisūrą bei Vyacheslavo Kuznetsovo muziką patraukliai pasakojo istorinį siužetą. Nors baletas gana sudėtingas žanras istoriniam siužetui atskleisti, scenoje galėjome nesunkiai atpažinti istorinių įvykių interpretaciją.

Gaivališkoje pagoniškoje Rasos šventėje tarp daugybės baltomis suknelėmis plazdančių mergelių kunigaikštis Vytautas įsižiūrėjo pačią gražiausią – savo būsimą žmoną Oną, ją pristatė savo tėvams – Kęstučiui ir Birutei.

Stebint tarp pusbrolių Vytauto ir Jogailos įsiplieskiančius nesutarimus, kovą dėl valdžios, nesunku buvo suprasti tolesnius įvykius: į klastingų juodųjų žmogeliukų pinkles įviliotas Kęstutis pasmaugiamas dalyvaujant Jogailai. Įvykių tragizmui taurumo suteikė pasiaukojamas Onos poelgis: laužo dūmuose skendint Kęstučio palaikams ji išgelbėja Vytautą. Dėl tokio moters didvyriškumo apstulbęs net pats Jogaila.

Žinomos asmenybės

Scenoje dramatiškai perteikta, kaip jautėsi Jogailos ir Jadvygos vestuvėse dalyvavęs Vytautas, pusbrolio rankose regėdamas nuo tėvo krūtinės nuplėštą valdžios grandinę, tačiau su naujuoju Lenkijos karaliumi priverstas taikytis dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) interesų.

Jei mūsų kunigaikščių gyvenimo dramos domina ir kaimynus, galima tik džiaugtis. Ir visai suprantama, kodėl baltarusiai jiems skiria tiek dėmesio. Juk šie asmenys kaimynams seniai žinomi, pavyzdžiui, kunigaikščių Vytauto ir Kęstučio valdos siekė Gardiną, Brestą, paskutinė kunigaikštienės Birutės buvimo vieta – Brestas, o Jogailą dėl flirtavimo su kryžiuočiais Kęstutis buvo ištrėmęs į Vitebską, vėliau Krėvoje Jogaila įkalino savo tėvo brolį Kęstutį ir pusbrolį Vytautą. „Šiose rusėniškose LDK žemėse jie dažnai lankydavosi“, – teigė istorikė Inga Baranauskienė, paprašyta pakomentuoti baletą.

I. Baranauskienę domina istorinių temų interpretacija mene (ji pati yra parašiusi istorinį romaną). Pabrėždama, jog baletas – ne mokslinė monografija ir net ne romanas, kad gana ribotomis baleto raiškos priemonėmis atskleisti istorinę dramą nėra lengvas uždavinys, istorikei patiko baleto siužeto šerdimi pasirinktas Onos Vytautienės organizuotas Vytauto pabėgimas iš Jogailos nelaisvės.

„Tai – istorinis faktas, ir balete jis pavaizduotas taip, kaip jį aprašė įvykių amžininkas Vokiečių ordino kronikininkas Vygandas Marburgietis, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji. – Tiesa, pasak Lietuvos metraščių, Onai Vytautienei talkinusios dvi tarnaitės, ir Vytautas, bėgdamas iš Krėvos, susikeitė drabužiais su viena jų, o ne su savo žmona. Vis dėlto vargu ar verta kritikuoti baletą dėl to, kad jame neatskleistas tarnaičių vaidmuo: Vytauto pabėgimo organizatorė buvo būtent Ona, kaip tik jai teko stoti akistaton su Jogaila, kai pabėgimo faktas išaiškėjo.“

Nors baletas gana sudėtingas žanras istoriniam siužetui atskleisti, scenoje galėjome nesunkiai atpažinti tikrų įvykių interpretaciją.

Apie Onos kilmę

Kaip pabrėžė istorikė, Onos vaidmuo gelbstint Vytautą balete pavaizduotas teisingai. „Sprendimas išryškinti Vytautienės vaidmenį kulminaciniu momentu atitinkamai padiktavo ir pirmojo baleto veiksmo turinį: savaime aišku, kad istorija turėjo prasidėti nuo jų pažinties. Kadangi istorinių duomenų apie šią pažintį neišliko, baleto kūrėjai galėjo duoti valią fantazijai ir rinktis tokias pažinties aplinkybes, kurios geriausiai tiko scenai, – matytą baletą nagrinėjo I. Baranauskienė. – Kūrėjai nusprendė savo herojus suvesti Rasos šventėje, ir galima neabejoti, kad jeigu baletą būtų kūrę lietuviai, jie būtų pasielgę lygiai taip pat: pagoniškos apeigos – gera medžiaga bet kuriam choreografui.“

Nuo pat baleto pradžios regėjome Vytauto ir Jogailos varžytuves. Romo Jurgaičio nuotrauka
Nuo pat baleto pradžios regėjome Vytauto ir Jogailos varžytuves. Romo Jurgaičio nuotrauka

Kaip teigė pašnekovė, nors istoriografijoje ligi šiol verda ginčai dėl Onos kilmės, balete ji buvo pavaizduota kaip pagonė. „XVI amžiaus Lietuvos metraščių plačiajame sąvade Ona buvo pavadinta Smolensko kunigaikštyte, istorikas Ignas Jonynas iškėlė ir argumentuotai pagrindė lietuviškos jos kilmės versiją, lenkų istorikas Janas Tęgowskis rado kontrargumentų, aš juos atrėmiau, – pasakojo I. Baranauskienė. – Esant tokiai situacijai niekas baltarusių nebūtų galėjęs apkaltinti istorijos klastojimu, jeigu jie balete būtų pavaizdavę Oną kaip stačiatikę rusėnę. Jie šito nepadarė, taigi belieka konstatuoti, kad minkštoji meno galia šiuo atveju tarnauja lietuvių istoriografinei teorijai paremti.“

Vytautui išvykus, Ona Vytautienė (centre baltais drabužiais) lieka jo tėvų Kęstučio ir Birutės dvare.
Vytautui išvykus, Ona Vytautienė (centre baltais drabužiais) lieka jo tėvų Kęstučio ir Birutės dvare.

Baleto kūrėjai niekur neakcentavo Baltarusijoje gyvuojančios litvinizmo srovės skleidžiamų teorijų. Kaip žinome, nors litvinistai Vytautą laiko didžiu valdovu, tačiau kaltina jį sumelavus, kad lietuviai ir žemaičiai – viena tauta. Pasak jų, visi politikai meluoja. „Apskritai litvinistų domėjimasis istorija gana siauras, kas jiems nepriimtina, jie atmeta. Jie tvirtina, kad LDK buvo baltarusių valstybė, o lietuviai ir žemaičiai su ja neturi nieko bendro, – aiškino istorikė. – Tačiau šiuo požiūriu prie baleto negalima prikibti.“

Kurstytojų vaidmuo

Spektaklyje pavaizduotos Vytauto ir Jogailos varžytuvės dėl Onos. Kaip teigė pašnekovė, jos neistoriškos, bet kas galėtų teigti, kad ko nors panašaus nebuvo? „Vytautas pirmame veiksme vaizduojamas kaip tikras džentelmenas: kai Jogaila, pakurstytas Juodojo Žmogaus, ima kibti prie Onos, jis iš pradžių stovi nuošalyje ir įsikiša tik pastebėjęs, kad merginai pusbrolio priekabiavimas nepatinka.

Tai gana tiksliai atitinka realius Vytauto santykius su Jogaila: jis visuomet stengdavosi palaikyti pusbrolį ir stodavo prieš jį tik tada, kai jo veiksmai imdavo kam nors kelti grėsmę“, – tvirtino I. Baranauskienė. Jos teigimu, vienas didesnių baleto trūkumų, kad Jogaila pavaizduotas kaip kerštingas piktavalis. Tiesa, blogiems darbams Jogailą sukursto Juodasis Žmogus, kuris galbūt ir įkūnija tikruosius istorinius kurstytojus.

Pagoniškoje šventėje Vytautas įsimylėjo pačią gražiausią mergelę.Romo Jurgaičio nuotrauka
Pagoniškoje šventėje Vytautas įsimylėjo pačią gražiausią mergelę.Romo Jurgaičio nuotrauka

„Jeigu Juodasis Žmogus būtų atsiskleidęs kaip kryžiuočių „agentas“, gal būtų buvę geriau, nes kryžiuočių vaidmuo, kurstant Jogailos ir Kęstučio, o vėliau Jogailos ir Vytauto konfliktą iš tikrųjų istorijoje buvo labai svarbus. Apskritai kryžiuočių trūko. Jie tik trumpam šmėstelėjo Jadvygos vestuvėse, bet nieko reikšmingo nenuveikė. Jeigu kryžiuočių vaidmuo kurstant Jogailos ir Vytauto konfliktą būtų labiau akcentuotas, jų susitaikymas būtų tapęs moraline pergale prieš Vokiečių ordiną – tarsi savitu dvasiniu Žalgiriu, be kurio tikrasis Žalgiris nebūtų buvęs įmanomas – ir tada baleto istoriškumas būtų dar didesnis, – aiškino pašnekovė. – Antra vertus, gal ir neverta visko versti kryžiuočiams: Jogailai iš tikrųjų teko didelė kaltė, kad pasidavė provokacijoms, jis atsakingas ir už Kęstučio mirtį.“

Šaltakraujė Jadvyga

Jogailos vestuvės su Lenkijos karaliene Jadvyga balete chronologiškai sutapatinamos su Kęstučio nužudymu. Kaip teigė istorikė, iš tikrųjų, tarp šių dviejų įvykių yra ketverių metų skirtumas.

„Tačiau baleto kūrėjus galima suprasti – scenoje Jogailai buvo reikalinga partnerė, be to, turbūt norėta tiksliau parodyti Vytauto pergalės momentą – 1392 metų Astravos sutartį, kurią sudarant Jadvyga jau dalyvavo. Apskritai, istoriškumo požiūriu, būtent Jadvyga yra kontroversiškiausias baleto personažas: ji šaltai iš Jogailos rankų priima nuo nužudytojo Kęstučio nuplėštą valdžią simbolizuojančią grandinę, bet lyg ir neteko girdėti, kad lenkai būtų kėlę skandalus dėl tokio savo šventosios karalienės vaizdavimo, – pasakojo I. Baranauskienė. – Antra vertus, istorinė Jadvyga nelabai sutarė su Vytautu ir protegavo Jogailos brolį Skirgailą, ne be pagrindo laikytą pagrindiniu Kęstučio nužudymo ir viso konflikto kaltininku. Taigi priežasčių vaizduoti Jadvygą taip, kaip ji buvo parodyta balete, jo kūrėjai iš tiesų turėjo.“

Jogaila (dešinėje) matant Vytautui savo nuotakai Jadvygai atneša nuo Kęstučio krūtinės nuplėštą valdžią simbolizuojančią grandinę.
Jogaila (dešinėje) matant Vytautui savo nuotakai Jadvygai atneša nuo Kęstučio krūtinės nuplėštą valdžią simbolizuojančią grandinę.

Be litvinizmo apraiškų

Istorinė baleto tematika pasirodė įdomi Lietuvos publikai. Pasak baltarusių baletą į Vilnių pakvietusios koncertinės agentūros „Kūrybos studija“ atstovės Anos Šmidt, „Siemens“ arenoje baletą žiūrėjo 2 tūkst. žiūrovų (Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Didžiojoje salėje telpa 992 žiūrovai). Istorinių asmenybių poros pasibaigus baletui scenoje buvo sutiktos ovacijomis. Spektaklis buvo korektiškas, istoriniu požiūriu taktiškas, objektyvus, be jokių litvinizmo apraiškų, jame nebuvo nieko, dėl ko galėtume įsižeisti ar piktintis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"