Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Lietuvių poezijos ir dainų grožį skleidžia užsieniečiai

 
2018 05 22 14:00
Per pasirodymą Valdovų rūmuose kinų studentai atliko Juozo Gudavičiaus muzikinį kūrinį „Kur giria žaliuoja".
Per pasirodymą Valdovų rūmuose kinų studentai atliko Juozo Gudavičiaus muzikinį kūrinį „Kur giria žaliuoja". Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Baltijos ir Turkijos kultūros akademija „Balturka“ jau ketvirtus metus organizuoja renginį „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“, kuris tapo šiuo metu vykstančio festivalio „Poezijos pavasaris“ dalimi. Kelios dešimtys Lietuvoje gyvenančių ar studijuojančių užsienio šalių piliečių kasmet, padedami dėstytojų ir renginio savanorių, mokosi jiems dar sunkokai įveikiama kalba sukurtų eilėraščių, dainų ir didžiuodamiesi pristato juos publikai.

Valdovų rūmuose Vilniuje šurmuliuojanti įvairiatautė žmonių minia nieko nestebina – turistai smalsiai žvalgosi po kiemą, apžiūrinėja menėse surinktus istorinius eksponatus. Tačiau praėjusios savaitės ketvirtadienį čia susirinkę užsieniečiai turėjo tikslą ne apžiūrinėti Lietuvos istorijos paveldą, o savo atliekamomis lietuvių poetų eilėmis ir dainomis prisiliesti prie jos svetingai priėmusios šalies kultūros puoselėjimo.

Kiniškos kanklės

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) studijuojanti kinė Li Zhang kinų instrumentu guzheng Valdovų rūmuose drauge su dar dviem tautiečiais Yudan Bu (fleita) ir Zhaoxinu Sunu (mušamieji) atliko Juozo Gudavičiaus muzikinį kūrinį „Kur giria žaliuoja“, taip pat akomponavo muzikinei kompozicijai pagal Antano Jonyno eilėraštį „Baltoji naktis“, kurią skaitė dar keli Lietuvoje studijuojantys kinų studentai.

„Studijuoju anglų kalba, Lietuvoje esu dar vos pusmetį, tad lietuviškai galiu pasakyti tik „laba diena“, daugiau kol kas neišmokau. Tačiau čia nesusiduriu su kalbos barjeru, nes daugelis žmonių puikiai kalba angliškai, – šypsodamasi tikino kinų studentė. – Rengiantis pasirodymui buvo kebloka pritaikyti lietuviškas melodijas kiniškam instrumentui – jis gana sudėtingas, juo groti taip pat nėra labai paprasta. Manau, galima būtų guzheng, kuriuo groju, palyginti su lietuviškomis kanklėmis, tačiau jo skambesys ir muzikos atlikimo technika kitokia. Buvo nelengva lietuvių kompozitorių parašytas natas perkelti į kinišką atlikimo manierą, bet, man regis, neblogai pavyko.“

Pasak L. Zhang, iš savo dėstytojos sužinojusi, kad Lietuvoje jau ne vienus metus organizuojamas renginys „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“, ji nedvejodama pasiryžo jame dalyvauti. Ateityje mergina planuoja būti muzikos mokytoja, šios specialybės kaip tik ir mokosi LEU. Merginos teigimu, studijų lygis Lietuvoje yra tikrai aukštas, tad jos tautiečiai kinai mielai vyksta čia mokytis. „LEU dabar studijuoja kelios dešimtys kinų studentų, tad mes turime lyg mažutę savo bendruomenę, smagiai bendraujame. Mano tautiečiai čia studijuoja dirigavimą, pianino specialybę, dainavimą, kai kurie mokosi doktorantūroje. Aš labai noriu tapti muzikos mokytoja, Kinijoje mokytojo profesija yra labai gerbiama, prestižinė. Lietuvoje kartu su kitais studentais kinais švenčiame savo šventes, pavyzdžiui, kinų Naujuosius metus. Labai smagu pasikviesti į tokias šventes lietuvius, supažindinti juos su mūsų tradicijomis, šventiniais valgiais. Lietuviai labai malonūs žmonės, domisi ir visokeriopai mus palaiko. Tad labai natūralu, kad daug kinų studentų su dideliu užsidegimu mokėsi lietuviškų eilėraščių, melodijų, stropiai ruošėsi dalyvauti „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“. Aš pati jaučiausi itin pakiliai, kai tradiciniu kinų styginiu instrumentu grojau lietuvių kompozitorių parašytą muziką“, – pasidžiaugė būsima muzikos mokytoja L. Zhang.

Skleisti draugystės žinią

Vilniaus Gedimino technikos universitete verslo vadybos specialybę studijuojanti turkė Feyzanur Onal džiaugėsi galėdama dalyvauti renginyje „Po lietuvių kalbos ir kultūros skečiu“, nes, pašnekovės teigimu, į jį susirenka daugybė žmonių iš skirtingų šalių, puoselėjančių savitą savo kultūrų ir tradicijas. „Man atrodo, labai patrauklu, kad visi jie susiburia po simboliniu skėčiu, kuris juos vienija per lietuvių kalbą ir kultūrą. Mes visi čia kalbame viena kalba – meilės, draugystės ir taikos kalba“, – tikino Feyzanur.

Pašnekovė pasakojo jau antrus metus studijuojanti Lietuvoje, truputį kalba lietuviškai, tačiau dar nedrąsiai. Savo pasirodymui turkė pasirinko Justino Marcinkevičiaus eilėraštį „Išvada“, kurį rekomendavo vienas jos dėstytojų. „Mane ypač sužavėjo šio eilėraščio skleidžiama žinia: mes visi esame žmonės, skirtumai tarp mūsų nėra esminiai, esame nuostabaus pasaulio piliečiai, lyg viena spalvinga tauta. Tad turime vieni kitus mylėti, gerbti ir saugoti. Savo pasirodymui Valdovų rūmų salėje ant vienos rankos nusipiešiau Lietuvos vėliavą, ant kitos – savo gimtosios Turkijos. Kai sudedu rankas kartu, noriu parodyti savo draugystę ir pagarbą Lietuvai – visi esame seserys ir broliai. Niekas negali ir neturi mūsų išskirti“, – sakė studentė iš Turkijos.

Sėkminga iniciatyva

Baltijos ir Turkijos kultūros akademijos „Balturka“ prezidentas Ishakas Akay ypač džiaugėsi, kad renginys „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“ nuo pat pirmųjų metų sulaukė tokio pasisekimo, kokio net patys organizatoriai nesitikėjo. „Pradėdami pasirengimą su kolegomis svarstėme, ar pavyks surinkti bent dešimt Lietuvoje gyvenančių ar besimokančių kitataučių, kurie ryžtųsi deklamuoti eiles kalba, kurios dar gerai nemoka. Tada entuziastų atsirado daugiau kaip dvidešimt, kitais metais jau turėjome daugiau kaip trisdešimt dalyvių, tad drąsiai galima teigti, jog tokio renginio tikrai reikėjo“, – teigė Kultūros akademijos „Balturka“ prezidentas.

„Mes visi Lietuvoje esame svečiai, šalis mus šiltai priima. Taip galime parodyti savo pagarbą jūsų kultūrai, išreikšti dėkingumą.“

Kaip teigė pašnekovas, šio projekto tikslas – atkreipti dėmesį į kalbos vaidmenį kultūroje, nes būtent kalba padeda suprasti skirtingas kultūras, taip pat skatinti Lietuvoje gyvenančius kitataučius mokytis lietuvių kalbos, pažinti lietuvių kultūrą per literatūrą ir ją skleisti.

Pašnekovas pasakojo, kad jo gimtojoje šalyje Turkijoje jau daugelį metų kasmet vyksta Kalbos ir kultūros festivalis. Jame tradiciškai dalyvauja šalyje gyvenantys užsieniečiai. „Jie per renginį skaito turkų poeziją, atlieka tautines dainas, šoka nacionalinius šokius. Panašus modelis buvo pasirinktas ir projektui „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu. Kadangi iniciatyva kyla iš mūsų, kurie taip pat Lietuvoje esame užsieniečiai, idėja daug lengviau skinasi kelią į kitų šalių žmonių širdis – mes visi Lietuvoje esame svečiai, ši šalis mus šiltai priima. Taip galime parodyti savo pagarbą jūsų kultūrai, išreikšti dėkingumą už suteiktas galimybes čia dirbti ir gyventi“, – kalbėjo pašnekovas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"