Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Lietuvių kilmės kino režisierius iš Čikagos Kaune pristatė savo debiutinį filmą

 
Andrew Stasiulis./ 
Andrew Stasiulis./ 

Dešimtasis, jubiliejinis Kauno tarptautinis kino festivalis, vykęs po nedidelės pertraukos gruodžio pirmojoje pusėje, šiemet pateikė kino mylėtojams malonių staigmenų, parodęs ir retų įdomių filmų iš įvairiausių pasaulio šalių, ir pakvietęs keletą neeilinių svečių. Vienas jų – lietuvių kilmės kino režisierius iš Čikagos 33 metų Andrew Stasiulis, į savo protėvių žemę atvykęs pirmą kartą ir čia pristatęs savo pirmąjį pilnametražį filmą „Įsakymai“.

Tarptautinis Kauno kino festivalis šiemet žiūrovams pristatė keturias filmų programas: „Platus kampas“, „Vandenynas vardan žemiškojo išlikimo“, pažintį su Kanados kinu bei specialius kino seansus. Kanados kinas buvo pristatytas itin plačiai, parodant tiek klasikinius, tiek naujus, tarptautiniuose kino festivaliuose pripažintus filmus. Taip pat parodyta ir nemažai Kanados režisierių sukurtų trumpametražių bei dokumentinių filmų. Nors programose rodomi filmai buvo itin skirtingi, surinkti iš skirtingų šalių ir pristatantys įvairias pasaulėžiūras, juos visus vienijo noras kelti klausimus bei atidžiai žvelgiant į mus supantį pasaulį.

Svečias taip pat netikėtoje aplinkoje – Kauno Žemųjų Šančių kareivinėse vedė paskaitą apie tai, kaip karas ir kariniai konfliktai yra atspindimi medijose.

Režisierius A. Stasiulis Čikagos DePaul universitete įsigijo bakalauro laipsnį skaitmeninio kino srityje, po to studijavo Škotijos Edinburgho universitete kino studijas ir įgijo magistro laipsnį. Nuo 2011 metų DePaul universiteto studentams jis dėsto kino filosofiją, skaitmeninę fotografiją ir kitus dalykus. Kaip nepriklausomo kino kūrėjas A. Stasiulis yra pastatęs kelis trumpametražius filmus, o pirmąjį meninį filmą „Įsakymai“ jis atvežė parodyti Lietuvos žiūrovams.

Kauno tarptautiniame kino festivalyje buvo surengti du šio filmo seansai, po kurių režisierius bendravo su žiūrovais, atsakė į jų klausimus. Svečias taip pat netikėtoje aplinkoje – Kauno Žemųjų Šančių kareivinėse vedė paskaitą apie tai, kaip karas ir kariniai konfliktai yra atspindimi medijose.

„Atsiprašau, kad nekalbu lietuviškai, bet labai džiaugiuosi apsilankęs Lietuvoje ir Kaune, nes mano šaknys man yra labai svarbios ir festivalio organizatorių kvietimą atvykti priėmiau su džiaugsmu. Nors mano dienotvarkė įtempta, turėjau galimybę Kaune aplankyti du muziejus. Vienas jų – tai Vytauto Didžiojo karo muziejus, kuris mane labai sudomino, nes šios temos man yra labai artimos ir aš galėjau palyginti šį muziejų su panašiais muziejais Amerikoje.

Kitas muziejus – tai M. K. Čiurlionio meno muziejus, kur aš gėrėjausi puikiais meno kūriniais. Labai netikėta buvo tai, kad, kaip paaiškėjo, abu šie muziejai yra viename pastate, ir toks karo tematikos bei meno sugretinimas man pasirodė išties įdomus ir gal net kiek ironiškas“, – sakė kareivinėse apsilankiusiems kino mėgėjams režisierius.

Paskaitoje, kuri buvo iliustruota įvairiomis nuotraukomis, spaudos straipsnių ištraukomis, A. Stasiulis kalbėjo apie masinio naikinimo ginklų pavojų, apie tai, kaip kariniai konfliktai buvo atspindimi nuo seniausių laikų. Jis akcentavo karo ir karinių veiksmų poveikį žmogaus psichologijai. Būtent šiam aspektui labai daug dėmesio skiriama ir A. Stasiulio filme „Įsakymai“, kurį festivalio rengėjai pavadino provokuojančia ir netradicine karine drama apie konfliktus, vykstančius už karo lauko ribų.

Savo paskaitoje jis taip pat analizavo kompiuterinių žaidimų, žiniasklaidos ir kino vaidmenį formuojant mūsų nuomonę apie karinius konfliktus, nepaisant to, ar ji teigiama, ar neigiama. Tyrinėdamas įvairias medijas, A. Stasiulis pakvietė kartu praskleisti mūšio lauko pinkles, skiriančias tikrą kariavimą ir jo virtualias reprezentacijas. Anot režisieriaus, „karas – tai suvokimas, ideologija, mūsų mintys ir mūsų jausmai. Mes gyvename prieštaringais laikais: viena vertus, esame skatinami įtarti vienas kitą ir gyventi baimėje dėl nežinomybės, kita vertus, mums prižadami mus išgelbėsiantys superherojai. Tai – naujoji norma.“

Buvo prisiminti ir garsūs karinės tematikos filmai, tokie kaip Franciso Fordo Coppola’os „Šių dienų Apokalipsė“ ar Steveno Spielbergo „Gelbstint eilinį Rajaną“. Interviu, duotame apie filmą „Gelbstint eilinį Rajaną“, režisierius S. Spielbergas teigė, kad visi karo filmai pasisako prieš karą. Daugybę metų prieš tai prancūzų kino režisierius François Truffaut rašė, kad visi kariniai filmai visgi agituoja už karą. Anot F. Truffaut, neblėstantis visuomenės susidomėjimas impozantiškais mūšio vaizdais – ypač kine – yra puikus karo mediacijos ekrane populiarumo pavyzdys. A. Stasiulis savo paskaitoje pristatė tarsi „niekieno žemę“ tarp šių dviejų pozicijų šiuolaikinės medijos kontekste.

Jo sukurtas filmas „Įsakymai“ vaizduoja bevardį kareivį, žygiuojantį be jokių įsakymų ir apsuptą beveidžių priešų, patenkantį į spąstus Amerikos niekieno žemėje. Pasišalinęs iš savo karinio būrio, šis karys klajoja gatvėmis, neatpažįstamomis dėl mūšių, kurių jis neprisimena… Savo betikslės odisėjos metu jis sutinka sūnus be tėvų, pamokslininkus be pamokslų bei karininkus be žinių, pasiklydusius teroro persmelktuose Amerikos priemiesčiuose.

Festivalio rengėjai teigia, kad A. Stasiulio debiu­tas – tai filmas apie šiuolaikinius karo filmus, žvelgiantis ne tik į kiekvieną visuomeninio bei asmeninio gyvenimo aspektą įsismelkusį karą su terorizmu, bet ir į tai, kaip televizijos serialai bei filmai perteikia šį reiškinį.

A. Stasiulio kūrybinis kelias buvo paženklintas netradicinio kino už Hollywoodo ribų paieškomis. „Visada sakau savo studentams – pažiūrėkite, ką rodo kino festivaliai visame pasaulyje, ir suprasite, koks įdomus ir netikėtas gali būti kinas. Mane domina filmai už tradicinės Hollywoodo meilės istorijos ribų. Kinas – tai ne tik priemonė kažkam užsidirbti milijoną dolerių, bet kartu pasakyti kažką reikšmin-go ir užmegzti ryšį su žmonėmis“, – teigia A. Stasiulis.

Aiškindamas, kodėl pasirinko būtent šią temą, A. Stasiulis prisimena, kad dar studijuodamas Škotijoje labai susidomėjo garsaus prancūzų rašytojo Alaino Robbe-Grillet kūryba ir ypač jo 1959 metais pasirodžiusiu romanu „Labirinte“, kurį jis ir pabandė pritaikyti ekranui. Be to, A. Stasiuliui didelį įspūdį paliko pagal A. Robbe-Grillet scenarijų 1961 metais sukurtas ir kino klasika laikomas režisieriaus Alaino Resnais filmas „Paskutiniai metai Marienbade“, pasakojantis apie vyrą, kuris paslaptingoje ir izoliuotoje pilyje susitinka moterį ir yra įsitikinęs, kad jie buvo susitikę anksčiau.

Anot A. Stasiulio, jo filme „Įsakymai“ pasakojama istorija – tai šiuolaikinės, rugsėjo 11-osios žaizdas tebesigydančios Amerikos paveikslas: „Pamažu supratau, kad turiu išversti šią istoriją rugsėjo 11-osios paveiktai Amerikai ir kalbėti apie visus savo draugus, išėjusius į karą. Kai kurie niekada negrįžo, o grįžusieji – tarsi vaiduokliai, buvusių žmonių šešėliai. Būtent ši transformacija yra istorija, kurią norėjau papasakoti“, – sakė režisierius.

Viešnagė Tarptautiniame Kauno kino festivalyje buvo pirmasis savo lietuviška kilme itin besididžiuojančio kino kūrėjo vizitas į Lietuvą: „Užaugęs gyvoje ir išdidžioje lietuvių bendruomenėje Čikagoje aš itin didžiuojuosi savo lietuviška kilme. Mes turime savąsias tradicijas ir ritualus. Mano sesuo itin džiaugiasi, išmokusi gaminti kugelį – jis yra fantastiškas! Tad ši kelionė – tai ilgai lauktas grįžimas namo. Labai džiaugiuosi, galėdamas su žiūrovais ir savo tauta pasidalinti sau itin brangiu filmu,“ – kalbėjo į protėvių žemę atvykęs kūrėjas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"