Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Lemtingas iššūkis Jeronimui Krivickui

 
2018 03 25 12:00
Baleto artistas Jeronimas Krivickas pasekė savo brolio, primarijaus ir choreografo Martyno Rimeikio pėdomis. Įveikė ir jo iššūkį šokti pagal absurdo klasiką Franzą Kafką.
Baleto artistas Jeronimas Krivickas pasekė savo brolio, primarijaus ir choreografo Martyno Rimeikio pėdomis. Įveikė ir jo iššūkį šokti pagal absurdo klasiką Franzą Kafką. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Praėjusiais metais Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) Jeronimas Krivickas buvo išrinktas Metų baleto viltimi. Šiemet – Metų baleto solistu už Jozefo K. vaidmenį balete „Procesas“. Už jį atlikėjas taip pat nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“.

Pateisino, apgynė Baleto vilties titulą ar užtarnavo Metų solisto? „Taip pažvelgus tikriausiai pateisinau. Bet iš tiesų sulaukiau daugiau, nei tikėjausi. Buvo didelė staigmena gauti ir Metų baleto viltį“, – „Lietuvos žinioms“ sakė J. Krivickas.

„Proceso“ procesas

Metų solistų apdovanojimai LNOBT teikiami nuo 2002 metų. Šiemet buvo išskirta atskira – Metų įvykio – kategorija. Apdovanojimas teko visai LNOBT baleto trupei už darbą kuriant „Procesą“ pagal Franzą Kafką.

„Džiugu, kad įvertinta visa trupė. Nemalonu vienam gauti apdovanojimą, kai visi vienodai sunkiai dirbome ir liejome prakaitą. Kaip sakoma, be kordebaleto nebūtų baleto. Taip ir be visų mūsų nebūtų „Proceso“, – palygino J. Krivickas.

„Proceso“ libretą parašė Laurynas Katkus ir choreografas Martynas Rimeikis. Jis, beje, yra Jeronimo vyresnis brolis. Muziką kūrė kompozitorius Mindaugas Urbaitis, elektroninės muzikos fragmentus – Marija Paškevičiūtė, diriguoja Modestas Barkauskas. Taip pat buvo įvertinti scenografijos (Marijus Jacovskis), kostiumų (Jurgita Jankutė), šviesų (Levas Kleinas) dailininkai ir užkulisiuose likę svarbūs teatro darbuotojai. Surinkti jų sukurtą sudėtingą scenovaizdį užtrunka ilgai, o ir choreografas reikalavo iš artistų ištvermės. Jozefą K. šokantis J. Krivickas scenoje praleidžia kone ištisai abu veiksmus.

Metamorfozė

Kaip šokti pagal garsiausio absurdo literatūros rašytojo romaną? „Iš pradžių pasirodė, kad tai – keistas ir drąsus eksperimentas. Reikėjo jį prisijaukinti, – prisiminė J. Krivickas. – Bet kuo daugiau repetavome, tuo natūralesnis jis atrodė. Antrąkart F. Kafką skaičiau ieškodamas, kuo galėčiau pasinaudoti scenoje. Sudėtingi, daugiasluoksniai, dramatiški baletai man įdomesni nei spektakliai su laiminga pabaiga.“

Choreografui Jeronimas dėkingas už lemtingą iššūkį. „Mes, trupė, su Martynu dirbome jau ne pirmą kartą, todėl galėjome numanyti, ko tikėtis. O tai yra – nesitikėti nieko ir būti pasiruošusiems viskam: kad ir ko paprašys, nerti stačia galva ir bandyti“, – kalbėjo jis.

Tą patį vaidmenį kūrė penki solistai, iki paskutinių repeticijų nežinodami, kuris jų šoks premjeros vakarą. Todėl šį iššūkį Jeronimas ir vadina lemtingu. „Per trejus darbo teatre metus dar nesu šokęs nieko sunkesnio. Per visą spektaklį užkulisius pamatau tik kartą ir vėl neriu į sceną. Užkulisiuose tarsi turėtum įkvėpti ir išeiti iš personažo. O čia visa tai įvyksta scenoje. Įdomus pojūtis, – pasakojo Jeronimas ir juokaudamas pridūrė. – Svarbiausia – išlaikyti šaltą, sveiką protą. Daug iš savęs reikalauti, bet nepavirsti F. Kafkos personažu, – kad neįvyktų metamorfozė.“

Brolio pavyzdžiu

J. Krivickas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių baigė 2013 metais. Nuo mažens žinojo, kad mokysis būtent čia. Iš pradžių į M. K. Čiurlionio menų mokyklą tėvai sūnų nuvedė mokytis groti smuiku, kuris jam taip pat labai patiko. Bet mokytoja nužvelgė jo rankas ir pasakė: „Geriau leiskite į fortepijono klasę.“ „Nusprendžiau sekti brolio pėdomis. Kai atėjau į pirmą klasę, jis jau šoko teatre. Į jį visada žvelgiau kaip į pavyzdį“, – sakė Jeronimas.

Baleto menininkų mama Silva – aktorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) pedagogė, Mažosios teatro akademijos vadovė. Ten pat dirba ir Jeronimo tėtis Povilas – dėsto kūno plastiką. Brolis Aurimas – grupės „Keymono“ trimitininkas. „Tėvai man, broliams ir sesei išugdė supratimą, kas yra menas. Nuo vaikystės buvome apsupti kūrybos. Nors niekada nelankiau mamos dėstomų vaidybos pamokų, dabar prašau jos patarimo. Lankausi, stebiu spektaklius ir repeticijas, klausausi pastabų, kurias ji pasako aktoriams. Tai stengiuosi pritaikyti ir savo profesijoje“, – pasakojo pašnekovas.

Drauge nuo pirmos klasės

Baigęs mokyklą J. Krivickas dvejus metus studijavo Ženevos šokio centre Šveicarijoje. Ten vyko kartu su klasės draugais. Vėliau visi grįžo į Lietuvą, pradėjo dirbti LNOBT ir įstojo į LMTA. Trečiakursiai kitą pavasarį šoks baigiamajame spektaklyje.

„Susipažinome mokykloje ir dabar kartu dirbame. Esame lyg didelė šeima, vieni kitus pažįstame kaip nuluptus, – susimąstė Jeronimas. – Amžinas ratas: mokykloje matome, kaip vyresnieji išeina, pradeda studijuoti ir šokti teatre. Paskui mes tampame vyriausi ir mus stebi jaunesni. Visi susirenkame tame pačiame teatre ir esame kolegos. Pamažu vyresnieji vėl išeina, ateina vis daugiau jaunų artistų. Taip nenuilstamai karta keičia kartą.“

„Baleto artisto profesinė karjera – trumpa. Neilgai dega ši ugnis. Vieną dieną tu – čia, kitą dėl menkiausių priežasčių tavęs gali nebelikti.“

Operos ir baleto teatre nuolat dirba užsienio meistrai. Kelis minėtus spektaklius statė lenkų choreografas, LNOBT baleto trupės meno vadovas Krzysztofas Pastoras, „Korsarą“, kurio premjera – balandžio 27 dieną, – prancūzų choreografas Manuelis Legris.

„Niekada netikėjau, kad teks taip artimai dirbti su prancūzų baleto žvaigžde. Vieną dieną žiūrėjau įrašą, kaip M. Legris šoka, kitą jis atėjo į repeticijų salę ir kiekvienam asmeniškai išsakė savo pastabas, – stebėjosi Jeronimas. – Tokiu būdu pamatai, kaip panašiai ar skirtingai žmonės dirba visame pasaulyje, kas yra didžiausio meistriškumo baletas. Nereali patirtis. Žinoma, pats M. Legris savęs nelaiko žvaigžde. Jis – paprastas, nuoširdus žmogus ir tuo atsiskleidžia jo meistrystė.“

Ugnis dega neilgai

Per trejus metus baleto solistas šiame teatre sukūrė dešimtį vaidmenų: Romeo, Žilvino, Princo „Pelenėje“, šoka „Gulbių ežere“, „Spragtuke“, taip pat baletuose „Žydrasis Dunojus“, „Barbora Radvilaitė“, „Tristanas ir Izolda“.

Rudenį su baletu „Procesas“ Jeronimas vyks į Kiniją. Ten gastroliavęs yra ir anksčiau. „Pekiną (bent jau kvartalą, kuriame yra Kinijos nacionalinis scenos menų centras) pažįstu kaip penkis pirštus. Architektūra, begalė žmonių, turčių ir skurdžių, dideli kontrastai... Visa tai greitai sutriuškina kiekvieno ego„, – sakė jis.

Baleto artisto profesija – sudėtinga: griežta drausmė, čia reikalinga ne tik fizinė, bet ir psichologinė ištvermė. „Be gamtos duotų gabumų, reikia ir nežmoniškos kantrybės, – pridūrė Jeronimas. – Kiekvienas atėjęs į teatrą turi didelių ambicijų ir nori kuo greičiau ko nors pasiekti. Bet tai neįvyksta greitai. Kita vertus, profesinė karjera – trumpa. Neilgai dega ši ugnis. Vieną dieną tu – čia, kitą, dėl menkiausių priežasčių, tavęs gali nebelikti. Todėl reikia išnaudoti kiekvieną akimirką.“

„Kiekvienas atėjęs į teatrą turi didelių ambicijų ir nori kuo greičiau ko nors pasiekti. Bet tai neįvyksta greitai.“

Lengvesnė – kūno kalba

Ar ir jaunam kūrėjui pažini baimė, kad nespės įgyvendinti savo ambicijų? „Baimė – ne, dar per anksti bijoti. Bet suprantu, kad ateis diena, kai turėsiu išeiti iš teatro, tai – neišvengiama“, – įsitikinęs J. Krivickas, ir čia turintis puikų brolio pavyzdį. LNOBT primarijus Martynas „Auksinį scenos kryžių“ pelnė už baleto „Visur, kur mes nebuvom“ choreografiją.

Įvertintame M. Rimeikio balete šoko ir J. Krivickas. Dabar jis pats nominuotas aukščiausiam teatro apdovanojimui už Jozefo K. vaidmenį. „Nežinau, už ką esu įvertintas“, – kuklinosi jis. Visgi ateityje gali tekti sakyti padėkos kalbą atsiimant ne vieną apdovanojimą. „Pratinuosi prie naujų dalykų: kalbėti radijuje, duoti interviu. Užtektinai streso. Būtų lengviau kalbėti scenoje šokant – man vis dėlto artimesnė kūno kalba“, – sakė J. Krivickas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"