Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Laisvės įkvėptas Sąjūdžio vaikas

 
2018 06 08 18:00
Liepą Žilvinas Žusinas filmuos pirmąjį ilgametražį filmą.
Liepą Žilvinas Žusinas filmuos pirmąjį ilgametražį filmą. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kovą vyko pirmoji dokumentinio filmo „Įkvėpti laisvės“ peržiūra, o gegužės pabaigoje – ir oficiali juostos premjera. Trumpametražis Žilvino Žusino filmas primena, kaip Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS) ir įvairūs menininkai veikė Sąjūdžio laikotarpiu bei prisidėjo prie Lietuvos valstybės kūrimo.

Pirmąją būsimo filmų ciklo dalį kūręs režisierius kalbino Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus: grafiką, buvusį LDS pirmininką Bronių Leonavičių, grafiką Arvydą Každailį ir fotomenininką Rimantą Dichavičių. Trys filmo herojai dalijosi mintimis apie laisvę, nepriklausomybę, patirtimis ir prisiminimais.

O kokius prisiminimus tai sukėlė filmo autoriui – jaunesnės kartos atstovui, šiandien kuriančiam menininkui? „Prasidėjus Sąjūdžiui man buvo penkeri. Tuo metu gyvenome Švenčionyse. Neoficialiai rinkdavosi nedidelės Sąjūdžio grupelės. Keliuose susirinkimuose dalyvavome ir mes su mama. Nors buvau dar vaikas, supratau, kad tai, kas vyksta ir apie ką kalbama, yra gerai, – pasakojo Ž. Žusinas. Ir pridūrė: – Pamenu, kaip susikibęs rankomis stovėjau Baltijos kelyje. Tėtis Sausio 13-ąją budėjo prie Seimo. Darželyje dainavome tautiškas giesmes, tautinės temos buvo aktualios ir „Dainų dainelėje“, kurioje aš, šeštokas, dalyvavau. Todėl save vadinu Sąjūdžio vaiku.“

Lietuvos idėjininkai

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui skirto filmų ciklo sumanytoja LDS siekė šį laikotarpį pristatyti per dailininkų patirtis. Jas norėta parodyti ne tik kūrėjų bendruomenei, bet ir visuomenei. Tuo pat metu filme istoriniai įvykiai apmąstomi iš dabarties perspektyvos.

Pirmiausia Ž. Žusinas nuvyko pas pirmąjį LDS pirmininką B. Leonavičių. „Filmavimas paliko didžiulį įspūdį. Kiekvieną herojų filmavau po tris su puse valandos, o į filmą teko sudėti po šešias minutes. Tačiau jie manė, kad kuriu ilgametražį filmą. B. Leonavičius, turintis genialią atmintį, papasakojo įvairiausių istorijų, detalių, kurių nežinojau nei aš, nei LDS darbuotojai“, – kalbėjo režisierius.

Dar iki oficialaus Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimo 1988 metų birželio 3 dieną LDS būstinėje rinkosi klubo „Istorija ir kultūra“ nariai. Šią susitikimo vietą pasiūlė B. Leonavičius. Jo vadovaujama LDS oficialiai atsiskyrė nuo SSRS dailininkų sąjungos. Susitikime filosofas Arvydas Juozaitis perskaitė pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“. Jame pritarta pertvarkos idėjoms, pasmerkta komunistų partijos visvaldystė, demokratijos užuomazgų slopinimas.

„Vedami laisvės idėjos drąsūs menininkai darė valstybės pertvarką. Įdomūs jų atsiminimai ir mintys. Šis filmukas galėtų būti rodomas kaip edukacija mokyklose. Pasižiūrėjęs tokį filmą žiūrovas sužino, kokiu tikslu LDS įsteigta, ką jos nariai veikė 1935 metais, kaip išgyveno okupacijos metus, kuo užsiima dabar. Lengva perimti šių menininkų idėjiškumą ir atsidavimą“, – svarstė Ž. Žusinas.

Norėjo būti nematomas

A. Každailis atkūrė ir sukūrė daugiau nei 40 miestų ir miestelių herbų, 1991 metais – istorinę valstybės vėliavą, Lietuvos valstybės herbą ir pasienio stulpus. 1993 metais – prezidento vėliavą, 1996-aisiais parengė apyvartinių litų ir centų monetų reverso projektus. 2012 metais sukūrė Seimo logotipą. Kitaip tariant, jis – svarbiausių valstybės simbolių autorius.

Aktyvūs menininkai yra iki šiol. R. Dichavičių vis pamatome su fotoaparatu. Šiemet jis surengė fotografijų parodą „Arkos“ galerijoje. Meno mugėje „ArtVilnius“ bus rodoma jo fotografijų serija „Žiedai tarp žiedų“. „Jie – menininkai, todėl kurs iki gyvenimo pabaigos, – įsitikinęs Ž. Žusinas. – Nuolat kuria ir B. Leonavičius. Sulaukęs garbaus amžiaus norėčiau būti toks, kaip jis, būdamas 84-erių.“

Kurdamas filmą Žilvinas vyko į menininkų namus. Šie rodė savo darbus, eskizus. Siužetuose atpažįstamos ir ištraukos iš archyvuose saugomų įrašų, istorinių dokumentų nuotraukos.

Kadangi juosta – biografinė, filmo kūrėjas stengėsi kuo mažiau režisuoti. „Jei pašnekovas atsisėdo taip, kaip įprastai sėdi namuose (net jei tai prieštaravo kadro stilistikai), nenorėjau jo judinti, persodinti ar diktuoti savo sąlygų. Norėjau išnykti, kad įjungta kamera būtų nematoma. Pokalbiai įsibėgėdavo, pašnekovai išsikalbėdavo. Nestabdžiau jų, nes ir pačiam buvo įdomu klausytis. Išlaukęs tinkamo meto pagavau tikrų žodžių ir akimirkų“, – sakė jis.

Skirtingų prisiminimų panorama

Kokie herojų atsiliepimai apie filmą? „Manau, jie liko patenkinti. O aš esu laimingas, kad galėjau prisiliesti prie jų gyvenimo. Vienas premjeroje apsilankęs režisierius pasiūlė ciklą išplėsti – nufilmuoti Sąjūdžio inciatyvinės grupės narių. Kiekvieno jų prisiminimai ir įspūdžiai – skirtingi. Visa tai padeda susidaryti bendrą to meto vaizdą“, – kalbėjo Ž. Žusinas.

Pratęsti filmų ciklą norėtų ir LDS. Dalį lėšų projektui skyrė Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija. „Laiko sąnaudos buvo didelės, o biudžetas tesudarė 10 proc. to, kiek Lietuvos kino centras skiria ilgametražiam dokumentiniam filmui. Todėl naudojau asmeninę įrangą ir techniką iš mano vaizdo bei garso kūrimo kompanijos“, – neslėpė režisierius, studijos „Juodas katinas“ įkūrėjas.

Jo teigimu, filmo vertė – ne vienkartinė, o istorinė, archyvinė. „Po poros dešimtmečių, kai LDS minės įkūrimo šimtmetį, jį bus galima vėl parodyti. Istorija, tai, kaip žmonės kovojo ir dirbo, pasimiršta. Jaunoji, dabar studijas baigianti karta jau nutolo nuo gana nesenų įvykių“, – mąstė filmo „Įkvėpti laisvės“ kūrėjas.

Biografija – įdomiausias žanras

Ž. Žusinas taip pat yra muzikos prodiuseris, M.A.M.A. apdovanojimų komisijos narys. Vaikystėje lankė muzikos mokyklą, skambino pianinu, namų balkone grodavo akordeonu. Iš įtemptos hamako virvės pasigamino savo instrumentą.

O vizualiojo meno kūrimas – iššūkis? „Nelengva plaukti šiame vandenyne, nes į kiekvieną darbą žvelgiu naujai, nuolat vyksta kūrybiniai ieškojimai. Filmuoju daugiau nei dešimtmetį – sukūriau muzikinių klipų, prieš keletą metų – trumpametražį filmą apie Seriožą – Salako miestelio simbolį Sergejų Zujevą“, – vardijo jis.

„Pokalbiai įsibėgėdavo, pašnekovai išsikalbėdavo. Pagavau tikrų žodžių ir akimirkų.“

Šį trumpametražį filmą 2014 metais Žilvinas su bendraautoriais pateikė JAV Sandanso kino festivalio programai, kurioje rodytos istorijos apie skurdžiai gyvenančius, bet optimizmo nepraradusius žmones. Herojų jis pažinojo nuo mažens, nes Salake gyveno jo seneliai.

Režisierius ketina kurti ir ilgametražį filmą apie keturias merginas, į Vilnių atvykusias iš skirtingų Lietuvos miestelių bei kalbančias įvairiomis tarmėmis. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai. „Tiek muzikoje, tiek filmuodamas daugumą jų atlieku pats. Pavyzdžiui, operatoriaus darbas man – būdas sukurti norimą rezultatą. Kamera – kaip pianinas, kuriuo atlieku muzikinį kūrinį. Dirbu įvairius – organizacinius, vadybinius, prodiuserinius ir kūrybinius – darbus. Visgi dokumentinė biografija man – įdomiausias žanras“, – užsiminė Ž. Žusinas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"