Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Klaipėdoje – Eimuntas Nekrošius ir „Kalės vaikai“

 
2018 01 23 15:15
Varpininkas Karvelis (Mikalojus Urbonas)./ Algirdo Kubaičio nuotrauka
Varpininkas Karvelis (Mikalojus Urbonas)./ Algirdo Kubaičio nuotrauka

Klaipėdos dramos teatre artėja visai Lietuvos kultūrai svarbus įvykis: vasario 3, 4, 17 ir 18 dienomis čia publikai bus pristatyta pirmąsyk šiame teatre spektaklį statančio režisieriaus Eimunto Nekrošiaus premjera „Kalės vaikai“ pagal Sauliaus Šaltenio romaną.

Kaip informavo Klaipėdos dramos teatras, pasaulyje garsus režisierius E. Nekrošius uostamiesčio dramos teatre iki šiol nebuvo dirbęs. Romano inscenizaciją spektakliui parašė pats autorius – rašytojas S. Šaltenis. Inscenizacija ypač aktuali būtent dabar – laikotarpiu, kai atkurta Lietuva įžengė į šimtmetį.

Scena iš spektaklio repeticijos. Patarėjas Abelis (Edvardas Brazys) ir Lotė (Karolina Kontenytė).Algirdo Kubaičio nuotrauka
Scena iš spektaklio repeticijos. Patarėjas Abelis (Edvardas Brazys) ir Lotė (Karolina Kontenytė).Algirdo Kubaičio nuotrauka

S. Šaltenio „Kalės vaikai“ (rašytas 1972–1988 m., išleistas 1990 m.) – romanas, nukeliantis į XVIII a. Mažąją Lietuvą, pietvakarinę etnografinės Lietuvos dalį, kuri tuo metu buvo pavaldi Prūsijai. Istorinis kontekstas iš esmės tėra neįpareigojantis siužeto fonas emocijai ir universaliems apibendrinimams. Pasakojimas plėtojamas kaip grakšti kultūrinė, istorinė ir kalbinė improvizacija.

Romano herojaus Kristijono (Kristijono Donelaičio, lietuvių literatūros klasiko, parašiusio epinę poemą „Metai“) paveiksle ataidi ir kitų Lietuvos poetų biografijos. Net neišmanantį lietuvių literatūros istorijos žmogų vis tiek pavergia žmogiška ir kiek ekscentriška Kristijono asmenybė.

Romanas, savo struktūra kiek primenantis paties Donelaičio „Metus“, parašytas kaip baladžių vėrinys, įprasminantis archajiškos pasaulėjautos ir tautos dvasinės gyvasties esmę. Tačiau dar paveikesnis yra ne turinio ir formos, bet kalbinės išraiškos lygmuo: sakmės intonacijos natūraliai jungiasi su buitiniu, žemuoju registru, atgręžia skaitytojo akis į patį tekstą, jo meniškumą.

Dailininkas ir rašytojas Leonardas Gutauskas apie šį S. Šaltenio romaną sakė: „Kalės vaikai“ – žiaurus stebuklas, ataustas auksiniais šviesos ir juodais požemių siūlais… Knyga, kokios lietuvių literatūroj dar nebuvo.“

Mitologija ir buitis, mirtis ir gyvenimas, amžinybė ir kasdienybė – viskas čia organiškai susipina, keičia vienas kitą.

Naujojoje dviejų dalių dramoje susipina daugybė klodų: istorinė Lietuvos praeitis – vokiečių kolonizacija, karai su rusais, pasakos, sakmės, prietarai, burtai, užkalbėjimai ir raganavimai, dar senesni – matriarchato bendruomenės – mitų atgarsiai, Šventojo Rašto nuotrupos ir postulatai. Pasakojimo faktūra sodri, erdvėlaikis – labiau mitinis, nei konkretus. Mitologija ir buitis, mirtis ir gyvenimas, amžinybė ir kasdienybė – viskas čia organiškai susipina, keičia vienas kitą. Prisiliečiama prie pačios lietuvių tautos esmės, archajinio, egzistencinio prado, gelminių tautos išlikimo galių. Savo santūrumu, giliomis ir keik prigesintomis emocijomis, asketiška ir kartu nekrošiškai talpia simbolika spektaklis „Kalės vaikai“ stebėtinai tiksliai perteikia Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos dvasią.

Spektaklio scenografas ir šviesų dailininkas Marius Nekrošius, kostiumų dailininkė Nadežda Gultiajeva, kompozitorius Antanas Jasenka. Spektaklyje vaidina Darius Meškauskas, Mikalojus Urbonas, Karolina Kontenytė, Edvardas Brazys, Regina Šaltenytė, Igoris Reklaitis, Vaidas Jočys, Donatas Švirėnas, Vidas Jakimauskas, Nijolė Sabulytė, Sigutė Gaudušytė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"