Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

KDT vadovas Tomas Juočys: „Tos pačios vadybos taisyklės galioja tiek versle, tiek kultūroje“

 
2018 05 01 9:03
Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys./ Algirdo Kubaičio nuotrauka
Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys./ Algirdo Kubaičio nuotrauka

„Mano įsitikinimu, „projektinė kultūra“ yra labai rizikinga. Parašyti gerą projektą yra ne tas pats, kas sukurti gerą produktą,“ – teigia radijo laidoje „Avanscena“ lankęsis Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys, laidos vedėjai Karinai Metrikytei plačiau papasakojęs apie pajūryje šiemet antrą kartą rengiamą tarptautinį teatro festivalį TheATRIUM, jo finansavimo niuansus bei besikeičiantį pagrindinį uostamiesčio teatrą.

Kaip verslininkai „sumetė“ pinigų festivaliui

Pernai pirmą kartą suorganizuota šventė teatro gurmanams – festivalis TheATRIUM – buvo savotiškai rizikingas projektas – anksčiau nei pačioje Klaipėdoje, nei Klaipėdos dramos teatre tokio masto festivalio nebuvo. Maža to, pirmą kartą teikiant paraišką Kultūros tarybai, festivalio organizatoriai sulaukė neigiamo atsakymo. Visgi 2017 m. TheATRIUM įvyko. „Tai nebuvo asmeninės nuoskaudos, tačiau situacija išties nepriimtina,“ – apie tuometinį nusiteikimą dėl Kultūros tarybos pozicijos pasakoja Tomas Juočys. – „Viena vertus – įprastai labai akcentuojama regioninė politika, kurios iš principo nėra. Ir vienintelis instrumentas Kultūros ministerijai ją „padaryti“ – per tokias įstaigas, kokia esame mes.“

„Mano įsitikinimu, „projektinė kultūra“ yra labai rizikinga. Parašyti gerą projektą yra ne tas pats, kas sukurti gerą produktą. Habilituotas chemijos mokslų daktaras, lietuvis, Oksforde savo habilitaciją apsigynė aštuoniolikos puslapių darbu, tuo tarpu pas mus reikia susegti 60 tomų bylų. Štai kur veda „projektinė vadyba“,“ – sako Klaipėdos dramos teatro vadovas. „Kai matai, kad finansuojamų projektų sąraše yra kad ir mūsų bičiulių rengiamos „Jūros šventės“ programos dalis – tai, atleiskit, kultūra ir šventė... Aš tuos dalykus bandyčiau atskirti. Ar tikrai valstybė turi kištis į komercinių renginių finansavimą? Nemanau. Todėl ta nuoskauda jaučiama. Bet mūsų atveju reikėjo tą liūdną žinią dėl negauto finansavimo „ištransliuoti“.“ Anot T. Juočio, festivalį jie vis tiek turėjo suorganizuoti: „Negalėjome pavesti teatrų, su kuriais tarėmės. Ir mūsų reakcija buvo išgirsta.“

„Tai buvo pirmasis ir, ko gero, vienintelis festivalis, finansuotas tik klaipėdiečių,“ – pabrėžia TheATRIUM organizatorius. – „Savivaldybė skyrė lėšų, kadangi tais metais Klaipėda buvo Lietuvos kultūros sostinė, kaip teatras patys skyrėme 20 tūkst. eurų – pajamas, gautas už bilietus, o visa kita – verslas. Klaipėdos verslininkai mus „ištraukė“, paprastai kalbant, „sumetė“ pinigų.“

Ambicijų būtinumas teatro vadyboje

Svarstydamas, kuo patraukti verslininkus, verslo pasaulį, kad jo atstovai sutiktų paremti kultūrą, Tomas Juočys teigia, kad vieno atsakymo nėra. „Kiekvieną verslininką paveikia vis kitokie aspektai. Tačiau iš esmės verslininkas nori matyti pragmatišką, ambicingą kūrėją – mūsų atveju Klaipėdos dramos teatrą,“ – sako šio teatro vadovas. – „Niekada nenorėtume, kad mus atpažintų kaip kokį regioninį teatriuką, kuris aptarnaują tik tą vieną regioną. Mes norime daryti įtaką. Toks yra skirtumas, ir verslininkai jį tikriausiai jaučia.“

Tai buvo pirmasis ir, ko gero, vienintelis festivalis, finansuotas tik klaipėdiečių.

„Klaipėdos dramos teatras stengiasi būti aktyvus ir „nepatogus“ – net ir žiūrovams,“ – atvirai įvardina T. Juočys. – „Pažvelkite į repertuarą, kuris per trejus metus visiškai pasikeitė. Nerandu teisingų žodžių, bet galbūt tiksliausia būtų: esame ne „užsidaręs“ teatras, turime tiek ambicijų, kad norime būti atpažįstami ne tik Lietuvoje. Tai nėra vaikiškos svajonės, tai visai normalu. Neturint tokių ambicijų, nėra ko apskritai pradėti dirbti teatre.“ Pašnekovas įsitikinęs, kad po truputį jie savo tikslus pasieks: „Tą rodo ir daugelis įvykstančių dalykų – pavyzdžiui, po praeitų metų festivalio atsiradome tam tikrame žemėlapyje, štai jau „be penkių minučių“ turime pasirašę sutartį su Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje, kuris mus palaiko ne tik morališkai, bet ir skiria šiam festivaliui pinigų.“ Su šiuo institutu Klaipėdos dramos teatro vadovas sieja ir kai kuriuos ateities planus: „Lenkų teatras dabar yra pakilime, labai kokybiškas ir geras. Nuvažiavus ten į kurį nors festivalį, galima pamatyti puikių spektaklių. O Adomo Mickevičiaus institutas, matyt, yra tai, ko trūksta Lietuvai. Ten dirba apie šimtą vadybininkų, kurie „parduoda“ Lenkijos kultūrą.“

Kaip versle, taip ir kultūroje

Kalbėdamas apie vadybos problemas kultūrinėje Lietuvos plotmėje, Tomas Juočys prisipažįsta pats pagal išsilavinimą esąs vadybininkas. „Tos pačios taisyklės ir kanonai galioja tiek versle, tiek kultūroje,“ – teigia jis. – „Procesai, vykstantys teatre, kūryboje, yra labai panašūs į tuos, kurie vyksta verslo įstaigoje. Kultūrą irgi reikia parduoti. Nereikėtų bijoti bendradarbiauti su verslu, bet nereikia ir jam pataikauti: verslas – ne užsakovas, jis turi sutikti remti, o ne užsakyti turinį.“

„Mes dar niekada nerašėme nė vienam verslininkui prašymo paremti, mes visuomet jiems siunčiame siūlymą prisidėti prie mūsų kūrybinės programos, kurią išdėstome,“ – pasakoja Klaipėdos dramos teatro vadovas. – „Parodome verslininkams, kiek tie projektai kainuos ir kur bus panaudoti jų skirti pinigai, jeigu jie sutiks finansiškai prisidėti. Be abejo, mes prašome, tačiau nesame prašytojai su ištiesta ranka, – mes siūlome prisidėti. Tai tam tikra derybų pozicija.“

Rodyti tai, ką patiems norisi matyti

Šiųmetis festivalis TheATRIUM neturi išryškintos koncepcijos arba šūkio. „Savo „viduje“ apie tai daug diskutuojame,“ – prisipažįsta T. Juočys. – „Mes buvome vieni pirmųjų, kurie pasakė, kad svarbiausia ne tema, ne antraštė, o kokybė.“ Anot pašnekovo, įdomu tai, kaip festivalio programa buvo sudaryta ir kaip pasirinkti konkretūs spektakliai: „Ties tuo dirbome tik Klaipėdos dramos teatro vadyba, neturime jokių agentų. Visi pasidaliname, kas, kur, į kurią pusę važiuojame – į Gruziją, Lenkiją, Čekiją ar dar kažkur, ir ieškome, kaip sudaryti kokybišką programą. Ko gero, ji yra šiek tiek eklektiška, tačiau mes nesame sau „užsidėję“ kokių nors stabdžių, kaip, pavyzdžiui, „šiais metais bus tik režisieriai iki 35 m.“. Mes to nedarome. Labai intuityviai stengiamės publikai pristatyti tai, ką ir patys norėtumėme pamatyti. Ir svarbiausias dalykas – mes kiekvieną spektaklį, išskyrus vieną šiais metais, esame patys matę. Ne pasikliovę kokiu įrašu, o patys fiziškai nuvykę ir pasižiūrėję.“

Birželio mėnesį jau antrą kartą vyksiančiame tarptautiniame teatro festivalyje TheATRIUM, pernai sulaukusiame didžiulio žiūrovų dėmesio, per penkias festivalio dienas pasirodys trylika skirtingų trupių, o publiką džiugins virš dvidešimties renginių. Tarp TheATRIUM svečių bus ir jau pažįstamos trupės – teatras „NO99“ iš Estijos ir Varšuvos „Nowy Teatr“ bei kūrėjai iš Gruzijos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos.

„Prie Vokietijos mes dar „nepriėjom“,“ – sako Tomas Juočys, paklaustas, kodėl miesto, kuriame ryškūs vokiškosios kultūros pėdsakai, festivalio programoje nėra vokiečių trupių. – „Turime minčių apie galimą bendradarbiavimą su Vokietijos teatrais, tačiau Klaipėdos dramos teatro vadyboje turime tik 5 žmones, tad kol kas mums trūksta tam tikros papildomos jėgos, bet ji būtinai atsiras. Juk šiemet – tik antras festivalis. Net kitiems metams jau turime kelis „garantuotus“ svečius, kurie dalyvaus festivalio programoje, tad galiu pažadėti, kad keisis ir svečių geografija, ir patys spektakliai bus dar įvairesni, įdomesni.“

Prie Vokietijos mes dar „nepriėjom“,“ – sako Tomas Juočys.

Daug kam pasiruošusi publika

„Mums labai svarbu atvežti į Klaipėdą kuo daugiau festivalinių spektaklių,“ – teigia Tomas Juočys. – „Taip tobulėja ne tik mūsų teatras, mūsų vadybos darbas – mes „edukuojame“ ir žiūrovą, labai gerai pasitikriname publiką ir sužinome, kiek toli mes galime eiti su savo pačių repertuaru.“ Pašnekovas prisipažįsta besidžiaugiąs Klaipėdos žiūrovais, kuriuos anksčiau buvo bandoma nuvertinti: „Publika teatre yra labai daug kam pasiruošusi.“

Šių metų spalio mėnesį sukaks treji Tomo Juočio vadovavimo Klaipėdos dramos teatrui metai. „Kartais pasižiūriu į tą programą, kurią pateikiau Kultūros ministerijai, kai kandidatavau į šio teatro vadovus, ir man pačiam įdomu tai, kad dabar mes labai stipriai ją atitinkame. Pats esu nustebęs. Galiu pasakyti tik vieną dalyką – taip ir prognozavau, kad teatro „naujumas“ pasibaigs per vienerius metus, o paskui jau reikės gero repertuaro ir profesionalaus darbo, kad žmonės čia lankytųsi. Štai jau beveik dveji su puse metų kaip teatras yra naujai rekonstruotas, mes turime tikrai gerai užpildytas sales, tad reiškia, kad kažką darom teisingai. O kalbant apie tai, ar aš po penkerių metų vis dar būsiu vadovu, ar nebūsiu – daug svarbiau, kad jeigu nebūsiu, teatre viskas sėkmingai vyktų. Tai ir yra pagrindinė idėja – kas benutiktų, teatras turi įgauti tokį pagreitį ir procesus, kad viskas funkcionuotų.“

Parengė Diana Gancevskaitė

Visą Karinos Metrikytės pokalbį su Klaipėdos dramos teatro vadovu Tomu Juočiu galite išgirsti ČIA

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"