Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Karaliaučiaus kontrastai nesiliauja persekioję

 
2018 04 24 15:00
Parodos kuratorius Linas Liandzbergis sakė, jog burdamas dalyvius sulaukė didžiulio entuziazmo, daugelį menininkų tai paskatino labiau pasidomėti Vydūno asmenybe, įsigilinti į jo kūrybinį palikimą / 
Parodos kuratorius Linas Liandzbergis sakė, jog burdamas dalyvius sulaukė didžiulio entuziazmo, daugelį menininkų tai paskatino labiau pasidomėti Vydūno asmenybe, įsigilinti į jo kūrybinį palikimą /  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Gegužės 5 dieną Vokietijoje, Detmoldo miesto rotušėje, atidaroma ir iki birželio 30 dienos veiks keliaujanti meno paroda „Vydūno vizijos šiuolaikinėje lietuvių dailėje“. Būtent Detmolde Vydūnas gyveno paskutinius septynerius metus, ten ir buvo palaidotas, o 1991 metais jo palaikai grąžinti į Lietuvą.

Lietuva šiemet mini 150-ąsias Vydūno gimimo metines. Detmolde pristatoma kolekcija yra lyg dedikacija vienam iškiliausių lietuvių filosofų, rašytojų ir kultūros veikėjų Vilhelmui Storostai-Vydūnui (1868–1953).

Žmonijos istorija Vydūnui regėjosi kaip paslaptingas, daugialypis kūrybinis veiksmas, o pasaulio žlugimą, pasak jo, galėjo sustabdyti tik kūrybos galia.

Kitąmet sukaks 30 metų, kai Kauno miestas bendradarbiauja su Lipės apskrities centru Detmoldu. Nuolatinius ryšius su šiuo Vokietijos kraštu palaiko ir Vydūno draugija.

Marius Jonutis. "Tas, kuris mato".
Marius Jonutis. "Tas, kuris mato".

„Dėl šios parodos galėjome nuodugniau susipažinti su Vydūno asmenybe. Mums tai ir garbė, ir nauda“, – teigė parodos kuratorius dailininkas Linas Liandzbergis.

Burdamas dalyvius kuratorius teigė sulaukęs didžiulio entuziazmo. Tačiau buvo ir nuostabos, juk menininkams Vydūno tema tikrai ne iš lengvųjų. Daugelį tai paskatino labiau pasidomėti Vydūno asmenybe, įsigilinti į jo kūrybinį palikimą.

V. Storosta gimė 1868 metais Jonaičiuose, Mažojoje Lietuvoje. Po studijų Ragainėje ir Prūsijos universitetuose mokytojavo Kintuose, vėliau Tilžėje. Ten praleido didžiąją dalį savo gyvenimo, sukūrė daugiau nei 60 filosofinių veikalų, dramų ir istoriografinių darbų, vadovėlių, dainų rinkinių, vertimų.

Ugnė Žilytė. "Pusryčiai su Vydūnu" (2018)
Ugnė Žilytė. "Pusryčiai su Vydūnu" (2018)

Padarė keistą įspūdį

Kviečiamas dalyvauti parodoje skulptorius Mantas Maziliauskas atskleidė pastaruoju metu jau turintis šiokių tokių „reikalų“ su Vydūnu: gegužę Kintuose bus atidengtas memorialinis paminklas – suolelis su arfos stygų kompozicija. M. Maziliauskas – jo autorius.

L. Liandzbergio tapybos darbą įkvėpė į atmintį įstrigęs vaizdas, kai pirmą kartą lankydamasis Karaliaučiaus krašte išlipo iš autobuso. „Peizažas padarė labai keistą įspūdį: prieš akis atsivėrė didžiulė žydinti pieva, o virš jos – tamsus audringas dangus. Šis kontrastas persekioja mane kaskart, kai tik apsilankau tame krašte. Manau, tokio kontrasto esama ir tarp Vydūno humanistinių idėjų bei Karaliaučiaus krašto likimo, niekieno žemės“, – svarstė L. Liandzbergis.

Vokietijoje - paroda Vydūnui atminti.
Vokietijoje - paroda Vydūnui atminti.

Trylika žvilgsnių į Vydūną

Parodoje dalyvauja Viktoras Binkis, Rokas Dovydėnas, Lidija Dubauskienė, Eglė Gineitytė, Kęstutis Grigaliūnas, Marius Jonutis, Linas Jusionis, L. Liandzbergis, Sigita Maslauskaitė, M. Maziliauskas, Lilija Valatkienė, Aleksandras Vozbinas ir Ugnė Žilytė.

Paroda siekiama prisiminti Vydūno intelektinį ir meninį palikimą, įvertinti jo reikšmę dabarčiai, pristatyti įdomiausius Vydūno asmenybės įvaizdžius ir interpretuoti jo idėjas vizualiojo meno kalba.

Po viešnagės Vokietijoje paroda bus eksponuojama Dailininkų sąjungos galerijoje Vilniuje ir Vydūno gimtinėje – Šilutės rajone, Hugo Šojaus muziejuje. Parodas Lietuvoje lydės vaikams ir jaunimui skirta edukacinė programa.

Linas Jusionis. "Akis į akį".
Linas Jusionis. "Akis į akį".

Septyneri metai

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui Vydūnas paliko bombarduojamą Tilžę ir pasitraukė į Vokietijos gilumą. Po itin vargingų dvejus metus trukusių klajonių pasiekė Detmoldą. Šiame mieste Vydūnas tęsė kūrybinį darbą – skaitė paskaitas, rašė straipsnius lietuvių ir vokiečių kalbomis, leido knygas. Detmolde šviesuolis praleido paskutinius septynerius metus, ten buvo ir palaidotas. 1991 metais jo palaikai grąžinti į Lietuvą ir perlaidoti Bitėnų kapinėse.

Vydūno kaip mąstytojo ir kūrėjo pažiūros buvo humanistinės ir panteistinės – jis siejo senovės indų filosofiją su neoplatonizmo ir krikščionybės elementais. Ne kartą atsidūręs mirties akivaizdoje, patyręs smurtą ir skurdą, Vydūnas sunkiausiomis sąlygomis rašė apie žmogaus būtinybę skleisti gėrį, tobulėti, siekti taikumo ir taurumo tarsi paties dieviškumo. Žmonijos istorija Vydūnui regėjosi kaip paslaptingas, daugialypis kūrybinis veiksmas, o pasaulio žlugimą, pasak jo, galėjo sustabdyti tik kūrybos galia.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"