Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Justė Jonutytė: kolekcionuoti gali ne tik milijonieriai

 
2018 08 18 15:00
"Mūsų meno rinka šiek tiek mažesnė, dar auganti, bet muziejai, šiuolaikinio meno centrai, rezidencijos – pasaulinio lygio“, - sakė kuratorė Justė Jonutytė. / 
"Mūsų meno rinka šiek tiek mažesnė, dar auganti, bet muziejai, šiuolaikinio meno centrai, rezidencijos – pasaulinio lygio“, - sakė kuratorė Justė Jonutytė. /  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sostinės Valakampiuose projektų pagrindu veikiančio tarpdisciplininio edukacijos, rezidencijų ir parodų centro „Rupert“ vadovė Justė Jonutytė įsitikinusi, kad po penkerių ar dešimties metų Lietuvoje atsiras komercinių galerijų, kurios konkuruos su prestižinėmis užsienio meno erdvėmis. Anksčiau ar vėliau – tai esą tik laiko klausimas.

J. Jonutytė yra aplankiusi nemažai tarptautinių parodų. Jos teigimu, Lietuvos ne pelno siekiančios meno organizacijos niekuo nenusileidžia Europos meno centrams. „Žinoma, mūsų meno rinka šiek tiek mažesnė, dar auganti, bet muziejai, šiuolaikinio meno centrai, rezidencijos – pasaulinio lygio“, – tvirtino kuratorė.

Populiaraus amerikiečių portalo „Artsy“ paskelbtame įtakingiausių Europos meno kuratorių dvidešimtuke – ir Justės Jonutytės pavardė.

Komercinėms galerijoms, anot jos, reikia dar šiek tiek pasistiebti, kad pasiektų aukščiausią laiptelį ir galėtų prilygti pasaulinėse meno mugėse, tokiose kaip „Art Basel“ ar Londono „Frieze“, dalyvaujančioms galerijoms. Parodų organizavimo užkulisiai dažnai lieka neaptariama tema. Pasak J. Jonutytės, visuomet įdomu pristatyti visuomenei naują, dar ne itin žinomą kūrėją. Kuratorystė leidžia pasijusti šiuolaikinių meno procesų dalimi.

Rado vietą po saule

Populiarus amerikiečių portalas „Artsy“ prieš porą metų paskelbė įtakingiausių Europos meno kuratorių dvidešimtuką, kuriame – ir J. Jonutytės pavardė. Paklausta, kas svarbiausia siekiant pripažinimo, pašnekovė buvo atvira: ne diplomas, veikiau – domėjimasis įvairiomis sritimis.

Baigusi Vilniaus licėjų Justė pasirinko studijas Škotijos Šv. Andriaus universitete. Ten jungtinė bakalauro ir magistro studijų programa leidžia rinktis net tris skirtingas kryptis: meno istoriją, filmų studijas, taip pat vadybą bei ekonomiką.

Kai gavo diplomą, J. Jonutytės karjera įgijo pagreitį. Ji laimėjo darbo vietos konkursą Londono „Tate“ galerijoje, o pasibaigus numatytam terminuotos metų sutarties laikui įsidarbino asistente pas kino kūrėją Barbarą Hammer. Vėliau likimas susiejo su išeivijos menininku Jonu Meku. Rezultatas – darbas Niujorke, vieno žymiausių avangardinio kino kūrėjų įsteigtame asmeniniame Meko archyve.

Pašnekovė savo pasiekimų nevadina sėkme. Ji, anot Justės, ateina vėliau, o iš pradžių reikia aktyviai ieškoti savo vietos po saule. „Kai baigiau universitetą, pernelyg nesvarsčiau, kur norėčiau būti. Tuo metu buvo sudėtinga rasti darbą, tad džiaugiausi, kad gana greitai jį gavau. Meno srityje konkurencija itin didelė“, – pripažino J. Jonutytė. Ir patikino, kad šiandien jaučiasi savo vietoje.

„Rupert“ centro direktorė turi privilegijų – gali susiplanuoti jai patinkančias parodas ar meno įvykius. „Būtų keista, jei aš, kaip vadovė, daryčiau tai, kas man neįdomu“, – juokavo Justė, bet tuoj pat surimtėjusi pridūrė, kad įgyvendinami projektai turėtų kelti ir profesionalios meno bendruomenės, ir gausesnio žiūrovų būrio susidomėjimą.

Kūrybinių industrijų centre nuolat veikia parodų ir projekcijų erdvė, vyksta paskaitos. Čia reziduoja Lietuvos ir užsienio menininkai, kuratoriai, kultūros vadybininkai.

Nors centro profilis nekomercinis, vis tiek tenka kovoti dėl išgyvenimo (ne pardavimais, todėl šiek tiek paprasčiau). „Rupert“ – ne pelno siekianti organizacija. Savo darbais turime įrodyti, kad esame reikalingi menininkams, žiūrovams. Mūsų kryptis – pagalba jauniems, ką tik studijas baigusiems ar iš vienos srities į kitą perėjusiems žmonėms. Kasmet vyksta atviri konkursai, todėl į nemokamą programą gali būti atrinktas kiekvienas jaunas kūrėjas“, – aiškino J. Jonutytė.

Kloja pamatus

„Rupert“ centro rezidentai turi galimybę įsitraukti į alternatyvios edukacijos, parodų ir viešąją programas. Pirmenybė teikiama menininkams, kurie kryptingai eina savo tikslo link: yra sukūrę darbų, organizavę parodų ar siekia įgyti su menais susijusį išsilavinimą. Per rezidentūrą, trunkančią tris mėnesius ar metus, kiekvienas kūrėjų gali įgyvendinti savo meninį projektą ir pristatyti jį visuomenei. „Dirbame su menininkais, kad padėtume jiems pasiekti tarptautinį pripažinimą, kitaip tariant, klojame pamatus“, – pabrėžė meno kuratorė.

Kai kurie dalyvaujantieji programoje per savo karjerą nėra įgyvendinę nė vieno tarptautinio projekto, jie išvyksta į užsienį padedami „Rupert“ centro. „Siunčiame į Šveicariją, Norvegiją, Islandiją – turime daug ryšių. Kūrybinės dirbtuvės, stažuotės... – vardijo Justė. – Buvo atvejų, kai baigusieji architektūros ar filosofijos studijas prisidėjo prie mūsų organizuojamos edukacinės programos ir ilgainiui įrodė, kad gali puikiai veikti meno lauke. Sulaukė sėkmės, tapo tarptautiniu mastu pripažintais menininkais ar meno kuratoriais.“

Tarp jų – Viktorija Rybakova (menininkė ir architektė, Talino grafikos trienalės laimėtoja), Anastasija Sosunova (kūrėja, gavusi Young Art 2015 festivalio apdovanojimą už geriausią darbą-eksperimentą), Julijonas Urbonas (dizaineris, rašytojas ir inžinierius, jo darbai eksponuoti tarptautiniu mastu, yra pelnęs vieną prestižiškiausių medijų meno apdovanojimų Prix Ars Electronica 2010) ir kt.

Alternatyvios edukacijos programa „Rupert“ centre plėtojama jau šešerius metus. „Kasmet ją baigia aštuoni žmonės, ir kiekvienas ką nors nuveikia, – džiaugėsi Justė. – Diplomo neduodame, bet suteikiame galimybę siekti karjeros. Programa yra nemokama dėl dalinės Lietuvos kultūros tarybos ir kitų rėmėjų paramos.“

Centro veikimo profilis, priešingai negu komercinių galerijų, platesnis – menininkų ratas nėra uždaras, nuolat kinta. „Investuojame į menininką, bet grąžos negauname“, – šypsodamasi sakė J. Jonutytė. Vis dėlto tie žmonės niekur nepradingsta, neretai sugrįžta į „Rupert“ centrą jau kaip dėstytojai.

Kelionės suartina

Į klausimą, kas labiau prie širdies – klasikinis ar šiuolaikinis menas, trisdešimties J. Jonutytė atsakė diplomatiškai: mielai užsukanti ir į Luvrą, ir Georges'o Pompidou kultūros centrą. Taip pat mėgsta lankytis menininkų inicijuotose netradicinėse erdvėse, pavyzdžiui, tokiose kaip Vilniuje esanti „Editorial“ ar „Autarkia“.

Pašnekovė prisipažino beveik kas mėnesį įsimenanti vis naują meno kūrinį, kuris tuo metu atrodo išskirtinis. Tačiau ji stengiasi ne tik akis ganyti – meno kūrinius retkarčiais ir kolekcionuoja. „Perku šiuolaikinių kylančių menininkų darbus. Lankydamasi parodose, mugėse pamatau, kas patinka, ir įsigyju, – apie aistrą menui kalbėjo J. Jonutytė. – Mitas, kad kolekcionuoja tik milijonieriai. Jauni, vidutinį atlyginimą gaunantys žmonės taip pat gali pradėti savo kolekciją.“

Dėl darbo pobūdžio Justei ne visada pavyksta praleisti tiek laiko, kiek norėtųsi, su sutuoktiniu menininku Augustu Serapinu – maršrutai dažnai nuveda į skirtingus pasaulio kampelius. Kasdienybėje abu net sportuoja atskirai, nes kiekvienas yra pasirinkęs individualias sporto šakas. Justei patinka joga, pilatesas ir bėgiojimas, o Augustui – plaukiojimas. Tačiau šeima turi interesą, kuris suburia draugėn, – tai kelionės. Pora net turi specialų kelionių tinklaraštį „Our Travel Affair“ instagrame ir internetiniame puslapyje. Tiesa, prie jo kūrimo neakivaizdžiai prisideda ir mažasis šeimos narys – nė dvejų metukų neturintis sūnelis Vincas. „Kur nors apsistojame, o vėliau aprašome savo įspūdžius ir patirtį, pateikiame rekomendacijų. Šeimoms su mažomis atžalomis aktualu sužinoti, ar aplinka tinkama vaikams. Tai mūsų trijų laisvalaikio veikla“, – pasakojo Justė.

Sutuoktiniai jaučia vienas kito palaikymą, rūpinimąsi tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. „Vis dėlto daugiau pasikalbame apie keliones, o ne apie meną, – reikia šiek tiek atsitraukti. Meno sritis ypatinga tuo, jog dažnai gali dirbti ir leisti laisvalaikį su tais pačiais žmonėmis. Kartkartėmis gera atitrūkti, kad pailsėtum, nedingtų aistra tam, ką darai“, – tikino J. Jonutytė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"