Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Josifo Brodskio romanas su Lietuva truko iki pat jo mirties

 
2018 02 23 12:00
Dokumentinės juostos "Romas, Tomas ir Josifas" herojai Ramūnas Katilius (kairėje), Josifas Brodskis ir Tomas Venclova.
Dokumentinės juostos "Romas, Tomas ir Josifas" herojai Ramūnas Katilius (kairėje), Josifas Brodskis ir Tomas Venclova. Kadras iš filmo

Šiandien, vasario 23 dieną, kino centre „Skalvija“ ir vasario 24 dieną Vilniaus knygų mugėje režisierė Lilija Vjugina ir poetas Tomas Venclova pristatys dokumentinės juostos „Romas, Tomas ir Josifas“ premjerą. Įkvepianti istorija apie lietuviškus pėdsakus Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio likime nukels į sovietinį laikotarpį.

Tai – pirmas filmas apie lietuviškąjį J. Brodskio (1940–1996) gyvenimo tarpsnį. Pirmąsyk Vilniuje sovietų valdžios persekiojamas rašytojas apsilankė 1966 metais. Poeto „romanas su Lietuva“ truko iki pat jo gyvenimo pabaigos. J. Brodskis yra prisipažinęs, jog kelionės į Lietuvą jam tapo organizmo poreikiu, kurį rašytojo draugai vadina tiesiog meile. Poetui patiko Vilniaus miestas, išsiskiriantis savo neskubiu gyvenimo tempu ir išraiškinga architektūra. J. Brodskio kūrybos žinovai teigia, kad Vilniaus baroko polifonija, jo bažnyčių siluetų grakštumas rado atgarsį poeto eilėse.

Viešnagės Lietuvoje yra paženklintos asmeninio poeto gyvenimo dramų – čia jis gydėsi nelaimingos meilės sielos žaizdas. Vienas garsiausių rusų Sidabro amžiaus lyrikų savo širdį galėjo valandomis lieti bičiuliui fizikui Ramūnui Katiliui ir jo žmonai Elmirai jų bute Liejyklos gatvėje. Katilių bute Josifas daug piešė, rašė, fotografavo. Šis adresas vėliau tapo žinomas kaip J. Brodskio vilnietiški namai – šiandien juos puošia poetui skirta memorialinė lenta.

Kitas dokumentinėje juostoje minimas rašytojo draugas – lietuvių poetas, vertėjas, su kuriuo J.Brodskis bendravo jau emigracijoje, – Tomas Venclova. Josifas dalyvavo T. Venclovos sutuoktuvėse JAV – šie unikalūs kadrai pateko į filmą. „Mūsų likimai turbūt kažkuo buvo panašūs. Abudu mes nemėgome valdžios ir valdžia nemėgo mūsų. Abiejų mūsų nespausdino arba jeigu spausdindavo, tai būdavo stebuklas ir didelė išimtis. Abudu buvome laikomi tokiais neprisitaikėliais ir keistuoliais“, – filme prisimena T. Venclova.

Dokumentinėje juostoje pasakojama istorija vyksta sovietmečiu, kai buvo negailestingai ribojama asmens bei žodžio laisvė, o bet koks pasipriešinimas valdžiai grėsė sunkiomis bausmėmis ar ištrėmimu.

Filmo scenarijaus autorė ir režisierė L. Vjugina yra Rusijos televizinės dokumentikos mokyklos atstovė, daugelio apdovanojimų nominantė ir konkursų laureatė. Naujausias jos darbas – itin asmeniškas, nes Lilija gimė ir augo Vilniuje, Klaipėdos gatvėje, vos dvi minutės kelio nuo namo, kuriame nuolat apsistodavo J. Brodskis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"