Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Įspėja: ruoškitės keturių dienų MOratonui

 
2018 10 02 14:18
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Pernai vietoje buvusio kino teatro „Lietuva“ Vilniuje pradėtas statyti Modernaus meno centras arba MO muziejus duris spalio 18-ąją atvers keturių parų trukmės renginiais, o pirmojoje parodoje bus eksponuojami 346 kūriniai iš muziejaus steigėjų Danguolės ir Viktoro Butkų kolekcijos.

Pirmosios parodos kuratorė prof. Raminta Jurėnaitė teigė, jog atsirinkti eksponatus pirmajai parodai „Visas menas – apie mus“ buvo sudėtinga dėl kūrinių gausos: apsistota ties 71 autoriumi, o eksponuojamų darbų laikotarpis apims pastaruosius šešiasdešimt metų.

„Atsirinkti buvo sunku, gundė daugybė autorių. Iš viso parodoje 71 menininkas, perskaičiavau, iš viso 346 kūriniai. Norėjosi, kad per pirmą parodą žiūrovai pajustų rinkinio intensyvumą“, – antradienį muziejuje surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Jurėnaitė.

„Visi bijo, kad nebūtų rodoma per mažai tapybos. Tapybos bus daug, bet temos atskleidžiančios ir per piešinius, fotografiją, video programą. Tai atspindi pačią kolekcijos sudėtį, nes joje dominuoja tapyba, bet ne mažiau reikšmingi fotografijos ir grafikos, video kūriniai“, – kalbėjo dailėtyrininkė.

Muziejaus mecenatų Butkų kolekcijoje yra sukaupta per 5 tūkst. kūrinių ir kolekcija vis pildoma.

„Kolekcija nėra visai pilna, aš asmeniškai dalyvauju visuose naujuose pirkimuose kūrinių. Kolekcija pildoma ir bus pildoma, ir to galo negali būti, nes priauga naujų menininkų, kurie verti būti kolekcijos dalimi“, – spaudos konferencijoje sakė V. Butkus.

Įvykių rinkodaros agentūros „UP“, organizuojančios MO atidarymą, vadovė Vilma Balčiūnienė sakė, kad per keturias atidarymo paras įvyks daugiau kaip 70 renginių, jie bus pritaikyti įvairioms amžiaus, socialinėms grupėms – nuo šeimų, jaunimo iki suaugusiųjų.

MO bendradarbiaujant su kino teatru „Pasaka“, taip pat veiks kino salė, per mėnesį planuojama pademonstruoti per 30 filmų.

MO bus eksponuojama Lietuvos modernaus meno kolekcija nuo 1960 metų iki šių dienų, kurioje yra tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, video meno kūrinių.

Muziejus pradėtas statyti pernai pavasarį, nugriovus čia daugiau nei penkis dešimtmečius stovėjusį kino teatrą „Lietuva“.

Pastatyti meno centrą vietoje kino teatro sumanė modernaus meno kolekcininkas, buvęs įmonių grupės „Fermentas International“ akcininkas V. Butkus. Jo bei partnerių įmonė „MMC projektai“ (buvusi „LKT projektai“) sklypą ir pastatą iš buvusių savininkų įsigijo prieš kelerius metus.

Architekto Danielio Libeskindo suprojektuotame beveik 3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto muziejaus pastato pirmame aukšte yra holas su universalia sale, knygų parduotuvė, kavinė, saugyklos, o antrame – mažoji parodų salė bei skaitykla, administracinės patalpos. Pagrindinė ekspozicijų salė bus įrengta trečiame aukšte. Muziejuje taip pat numatoma įrengti atvirą stogo terasą bei skverą prie pastato.

Statybos finansuotos Butkų šeimos lėšomis. Anksčiau V. Butkus yra minėjęs, kad visa projekto vertė siekia 15 mln. eurų, iš jų vien modernizmo kolekcijos sudarymas kainavo apie 4 mln. eurų.

Kino teatras „Lietuva“ buvo pastatytas 1965 metais, 1997 jis rekonstruotas. Teatras galutinai uždarytas 2005-aisiais, po kelerius metus trukusio privatizacijos proceso bei vykusių diskusijų tarp Vilniaus savivaldybės bei Kultūros ministerijos dėl tolesnės jo veiklos. Pastatą įsigijusi bendrovė „Rojaus apartamentai“ ketino čia statyti butus, komercines patalpas, taip pat skelbė apie planus įrengti kino sales. 2006-aisiais kilo protestų banga dėl kino teatro planuojamo griovimo, kelerius metus verslininkai bylinėjosi su protestuotojais dėl žalos atlyginimo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"