Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Galerininkė Vilma Mačianskaitė: meno kūrinys negali kainuoti kaip taburetė

 
2018 08 04 12:00
Būti įvertintam ir pastebėtam viename svarbiausių meno renginių Baltijos regione, anot galerininkės Vilmos Mačianskaitės, itin netikėta.
Būti įvertintam ir pastebėtam viename svarbiausių meno renginių Baltijos regione, anot galerininkės Vilmos Mačianskaitės, itin netikėta. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Šiemet jau devintoji šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ tradiciškai apdovanojo ne tik geriausius menininkus, bet ir galerijas. Tarp nugalėtojų – kilnojamoji galerija „Contour Art Gallery“, rengianti parodas įvairiose erdvėse. Apie meną, menininkus ir jų sparnų augintojus kalbėjomės su galerijos vadove vilniete Vilma Mačianskaite.

Būti įvertintam ir pastebėtam viename svarbiausių meno renginių Baltijos regione, anot V. Mačianskaitės, itin netikėta. Galerininkė prisipažino nesitikėjusi taip greitai sulaukti pripažinimo, juk „Contour Art Gallery“ gyvuoja dar tik antrus metus. Tačiau jau spėta nemažai nuveikti: 2017 metais dalyvauta tarptautinėje meno mugėje „Positions Berlin“, o spalio mėnesį galerijai atstovaujamus menininkus pristatys Veronos meno mugėje, kuri šiais metais skiria ypatingą dėmesį Lietuvai – net 5 Lietuvos galerijos turės stendus specialioje zonoje „Focus Lithuania“, be to, surengtos šešios parodos.

"ArtVilnius" meno mugėje "Contour art gallery" atstovaujamų menininkų stendas./Butauto Barausko nuotrauka
"ArtVilnius" meno mugėje "Contour art gallery" atstovaujamų menininkų stendas./Butauto Barausko nuotrauka

Patalpų, kuriose rengtų parodas, vis dar neturi. V. Mačianskaitės teigimu, toks buvęs pirmapradis sumanymas – menininkų kūrybą paskleisti po visą pasaulį, o ne tuščiai sėdėti salėje baltai dažytomis sienomis – nuo ryto iki vakaro. „Juk menininkų idėjos, jų raiškos būdai tokie skirtingi“ , – sakė ji ir pridūrė, kad darbas su meno žmonėmis – tai ne tik parodų rengimas ar paveikslų pardavimas.

V. Mačianskaitės kelias į meno kuratorystę prasidėjo susipažinus su jauna tapytoja Sigita Morkūnaite. Kuratorė įsitikinusi, kad atrado naują šviesuliuką Lietuvos padangėje. Kai S. Morkūnaitė išvyko studijuoti į Glazgo meno mokyklą Škotijoje, Vilma suprato, jog ir pati turėtų įgyti daugiau specifinių žinių. „Mokytis meno kuratorystės įstojau spontaniškai. Po ekonomikos studijų, baigtų prieš 20 metų...“ – linksmai dėstė pašnekovė, Vytauto Didžiojo universitete įgijusi menotyros magistro laipsnį.

2016-aisiais naujai besikurianti galerija pristatė Raimondo Gailiūno parodą Vilniaus dailės akademijos „Titaniko“ salėje. Šioje erdvėje vyko ir Eglės Ridikaitės paroda „Atėjai, pamatei, išėjai: kultūringos grindys“. Čia taip pat eksponuoti naujausi Eglės Gineitytės tapybos darbai parodoje „Naktis prasideda vidurdienį“.

Šiandien „Contour Art Gallery“ atstovauja tokiems menininkams kaip E. Ridikaitė, Laisvydė Šalčiūtė, E. Gineitytė, R. Gailiūnas, S. Morkūnaitė ir Rūta Vadlugaitė.

Siekia būti atpažinti

Galerininkė sprendžia galvosūkį: ar pavyktų išlaikyti parodų salę, panašią į „Titaniką“? Vien E. Ridikaitės darbai užimtų didžiausias erdves, tačiau ar jose nepasiklystų kiti menininkai? Kol kas V. Mačianskaitė tikra dėl vieno: svarbu kuruojamiems menininkams padėti skintis kelią į tarptautinį pripažinimą, ieškoti rezidencijų, galimybių dalyvauti mugėse, konkursuose.

Galerininkės darbas V. Mačianskaitei nėra pagrindinis, ji – garsių prekės ženklų pirkimo vadovė. Tad pašnekovės pasakymas, kad galerija dirba naktimis, per atostogas bei savaitgaliais – visiškai pagrįstas. Iš kuratorės galima pasimokyti optimizmo, ji ir šioje situacijoje įžvelgia teigiamą dalyko esmę: gali daug keliauti. Kad ir kaip sunkiai dirbtų, vakare išsmunka aplankyti didžiausių bei žymiausių muziejų salių. Neseniai lankėsi Orsė muziejuje Paryžiuje, kur buvo pristatomas vienas svarbiausių tarptautinių projektų, skirtų Baltijos valstybių šimtmečio minėjimui – tarptautinė paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“.

V. Mačianskaitė įsitikinusi: siekdamas tikslo privalai detaliai apsvarstyti savo planus ir idėjas, tik tada galėsi judėti pirmyn. Siekis patekti į tarptautines muges neišblėso, nors kol kas gana sunku jose dalyvauti dėl lėšų stygiaus – viskas remiasi pinigais, nors mugėse dalyvauti tiesiog būtina, – kad būtum atpažįstamas.

Ne mažiau svarbu išleisti autorių darbų katalogus. Pašnekovė pabrėžė, kad tai nemenka problema. Pavyzdžiui, patyrusi tapytoja E. Gineitytė iki šiol neturėjo savojo katalogo – jį išleido „Contour Art Gallery“. Galerijos rengiama paroda iš dalies finansuota Lietuvos kultūros tarybos, bet galerininkė stengėsi taip taupiai skirstyti gautas lėšas, kad pavyko jomis padengti ir dalį parodos katalogo leidybos išlaidų. Vilma pasidžiaugė šiemet sulaukusi kvietimo dalyvauti tarptautinėje meno mugėje Madride.

Tarp "ArtVilnius" nugalėtojų - kilnojamoji galerija „Contour Art Gallery“./Butauto Barausko nuotrauka
Tarp "ArtVilnius" nugalėtojų - kilnojamoji galerija „Contour Art Gallery“./Butauto Barausko nuotrauka

Negali sustoti

V. Mačianskaitė prisipažino dar mokykloje sulaukdavusi apibūdinimų, kad yra „prie meno“, nors pati niekuomet neidentifikavo savęs kaip menininkės – niekada nebandė piešti ar nuveikti ką nors meniško. Santykis su menu nuo mažumės buvo labiau pažintinis. Visada domėjosi meno įvykiais, lankėsi muziejuose, parodose, teatruose ir kt.

Vaikystėje lankė muzikos mokyklą, svarstė stoti į muzikos akademiją. Tačiau Vilmą gąsdino mintis, kad valandų valandas teks leisti palinkus prie instrumento – tai ne jos charakteriui. Kai atėjo laikas rinktis profesiją, merginai padėjo apsispręsti svainis sakydamas, kad studijuodama ekonomiką tikrai neprapuls, mat Vilma su skaičiais niekada nebuvo susipykusi.

„Menas yra liga, tiesiog susirgau ja. Tai net ne mano sprendimas, kažkas kitas jį priėmė, o dabar stumia – daryk.“

Menai – įdomi, širdžiai miela veikla. Visgi būna akimirkų, kai tenka atsimušti į sieną, – tuomet svyra rankos, viskas atrodo pernelyg sudėtinga. Tačiau meno kuratorė prisipažino negalinti sustoti. „Daug nuveikta, negali imti ir nubraukti visko. Kyla klausimas – kodėl iki šiol tai darei. Menas yra liga, tiesiog susirgau ja. Tai net ne mano sprendimas, kažkas kitas jį priėmė, o dabar stumia – daryk“, – šypsodamasi aiškino V. Mačianskaitė.

Domėjimasis meno sritimi tapo savitu gyvenimo būdu – laisvalaikio nebėra. Galerininkei patinka vaikščioti po parodas – žiūrėti, vertinti, lyginti. „Pradėjau kitaip matyti meno kūrinius. Paveiksluose užkoduota daug prasmių ir simbolių, – tik mokėk įžiūrėti, užčiuopti subtilius klodus“, – dėstė galerininkė.

Poilsio akimirka (iš kairės Eglė Ridikaitė, Vilma Mačianskaitė, Rūta Vadlugaitė)./Asmeninio archyvo nuotrauka
Poilsio akimirka (iš kairės Eglė Ridikaitė, Vilma Mačianskaitė, Rūta Vadlugaitė)./Asmeninio archyvo nuotrauka

Pašnekovės įsitikinimu, meną reikėtų pradėti jaukinti nuo pat mažų dienų. Ji pabrėžė, kad Lietuvoje dar tik mezgasi įprotis lankyti parodas. „Kai vaikas paragauja alyvuogės, dažniausiai jam būna neskanu. Tačiau ilgainiui ragaujant, derinant su įvairiais patiekalais, lavėja skonis. Panašiai ir dėl meno“, – palygino Vilma.

Dažnas eina į parodą tikėdamasis perversmo ar nustebinimo efekto. Galerijos vadovės manymu, geriau būtų nusiteikti pažinti, lavintis. „Užsienyje jau seniai įprasta į parodų sales užbėgti net per pietų pertrauką. Kultūra ir menas įaugę į kraują? Iš tiesų visa paslaptis ta, jog edukacinės programos prasideda nuo pat ankstyvos vaikystės, – pabrėžė V. Mačianskaitė. – Džiugu, kad ir Lietuvoje moksleiviai vis dažniau vedami į parodas ar muziejus.“ Vilmos teigimu, smagu, jog pradedama suvokti, kad autorinis menininko kūrinys negali kainuoti kaip taburetė prekybos centre. Iki šiol vyravusi nuomonė, esą svarbiau investuoti į namų apdailą, baldus, dabar iš esmės keičiasi.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"