Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Festivalis „Sursadhana“ klausytojams žada kelionę laiku

 
2018 11 06 12:00
Vienas festivalio „Sursadhana“ sumanytojų Anatolijus Lomonosovas-AnatoAli.
Vienas festivalio „Sursadhana“ sumanytojų Anatolijus Lomonosovas-AnatoAli. Organizatorių nuotrauka

Liūdną pilkąjį lapkritį šiltomis spalvomis turėtų praskaidrinti šiemet jubiliejų minintis klasikinio Indijos meno festivalis „Sursadhana“. Dešimtosios sukakties proga šokio ir muzikos garbintojams jis įteiks dvi nepaprastas dovanas iš pietinės Indijos.

„Iki šiol per „Sursadhanos“ festivalius klausėmės šiaurinės Indijos klasikinės muzikos skambesio. Tai palyginti jaunas, vos 500 metų gyvuojantis reiškinys. Šiemet, pirmą kartą po trijų dešimtmečių, klausytojus nuskraidinsime į pietinę Indiją, atskleisime vadinamosios karnatik tradicijos muziką ir šokį“, – „Lietuvos žinioms“ sakė vienas festivalio „Sursadhana“ sumanytojų Anatolijus Lomonosovas-AnatoAli. Karnatik stilius gyvuoja daugiau kaip 2 tūkst. metų, aprėpia teritoriją nuo Orisos valstijos Indijos pietryčiuose iki Keralos valstijos pietuose ir Šri Lankos.

Festivalio plakatas.
Festivalio plakatas.

1988 metais indų kultūros puoselėtojas A. Lomonosovas pasirodė su karnatik tradicijos atstovu dainininku Modurai Seshagopalanu Krishnanu. „Tą pasirodymą pavadinčiau vienu įdomesnių įvykių muzikinėje karjeroje. Per koncertus Vilniuje ir Druskininkuose garsiajam dainininkui akompanavau tampūra. Nuo tada nė vienas atlikėjas iš Pietų Indijos nėra koncertavęs Lietuvoje“, – tvirtino A. Lomonosovas.

Jo teigimu, pietiniai Indijos gyventojai sugebėjo geriau apsaugoti savo kultūrą nuo persų, vėliau – islamo įtakos, išlaikyti senąsias jos formas. Jos, tos formos, lapkričio 7–10 dienomis ir bus atskleistos žiūrovams Kaune, Klaipėdoje, Kernavėje, Vilniuje ir Rygoje. Tradiciškai laukia dviejų dalių koncertas.

Rasa – tai nuotaika

Per pirmąją koncerto dalį žiūrovai išvys tarpdisciplininį šokio spektaklį „Rasa – patyrimo lašai“. Jame skambės ne tik indiški, bet ir lietuviški instrumentai, senosios muzikos motyvai, sutartinės.

Spektaklį režisavo iš pietinės Indijos kilusi bharatanatyam stiliaus šokėja ir choreografė Rajyashree Ramesh, ne vieną dešimtmetį gyvenanti Berlyne. Lietuvoje ji yra įsteigusi jau aštuonerius metus veikiančią indų šokio akademiją.

Spektaklis „Rasa – patyrimo lašai“ simboliškai plėtoja vandens temą. Rasos lašas, sklidinas mitologinių prasmių, lietuviams pirmiausia siejasi su Rasų švente. O ryšys su indiška tradicija randasi per lingvistinį sąskambį.

„Sanskrite žodis „rasa“ reiškia skonį. Indijos šokio tradicijoje tai – emocinis skonis, kurį žiūrovui sukelia reginys scenoje. Muzikoje „rasa“ – kūrinio nuotaika, ji visada išlieka nepakitusi, lyg konstanta matematikoje“, – aiškino A. Lomonosovas.

R. Ramesh yra viena savičiausių klasikinio indų šokio ambasadorių pasaulyje. Jos atlikimo stilius – lydinys, susiejantis Rytų ir šiuolaikinio vakarietiško šokio estetiką. Spektaklio „Rasa – patyrimo lašai“ muzika bus atliekama gyvai.

Koncertas plačiai užmerktoms akims

Kaip įprasta, antroji „Sursadhanos“ koncerto dalis yra skiriama indiškai muzikai. Unikalią karnatik stiliaus kompoziciją atliks nepaprastas svečias – vokalistas ir kompozitorius Manickamas Yogeshwaranas – Jungtinės Karalystės pilietis, kilęs iš Šri Lankos ir gyvenantis Berlyne. Jau šiandien, lapkričio 6 dieną, jis atkeliauja į Lietuvą.

Spektaklį „Rasa – patyrimo lašai“režisavo iš Pietų Indijos kilusi šokėja ir choreografė Rajyashree Ramesh, ne vieną dešimtmetį gyvenanti Berlyne.
Spektaklį „Rasa – patyrimo lašai“režisavo iš Pietų Indijos kilusi šokėja ir choreografė Rajyashree Ramesh, ne vieną dešimtmetį gyvenanti Berlyne.

Nuo vaikystės M. Yogeshwaranas mokėsi karnatik ir tradicinės tamilų vokalinės muzikos pas pripažintus pedagogus. Šio dainininko balsas girdimas ir kine. Viena įdomesnių indo avantiūrų – M. Yogeshwaranas įdainavo garso takelį režisieriaus Stanley Kubricko šedevrui „Plačiai užmerktos akys“.

Kaip solistas M. Yogeshwaranas yra koncertavęs su garsiausiais simfoniniais orkestrais. Vadovauja ir kuria muziką dviem projektams: „Yogeshwaran and Carnatic Ensemble“ ir „Manickam Yogeshwaran and Band“ – jame pasirodo su Europos muzikantais.

Atlikėjas pelnė pripažinimą Glastonberio, Vienos, Bergeno, Montrė džiazo, Berlyno sakralinės muzikos, JAV „Arts and Ideas“ festivaliuose, „BBC Proms“, „Womad“.

Manickamas Yogeshwaranas.
Manickamas Yogeshwaranas.

M. Yogeshwaranui mušamuoju instrumentu mridanga akompanuos perkusininkas Vidwanas S. V. Giridharas. Ir Lietuvos muzikantai – Šiaurės Indijos instrumentais. „Pietietiškas dainavimo stilius ir šiaurietiški instrumentai – tam tikra staigmena mūsų klausytojams. Jeigu visi išdrįsime nusikelti 500 metų atgal, turėtume išgirsti šį tą autentiško, – intrigavo A. Lomonosovas. – Indų muzikai iš pietinių valstijų labai gerbia savas tradicijas ir į naujoves žvelgia rafinuotai.“

Visos festivalio "Sursadhana" kūrybinės pajėgos.
Visos festivalio "Sursadhana" kūrybinės pajėgos.

Greta muzikantų scenoje įsitaisys menininkas Gitenis Umbrasas. Su savuoju „instrumentu“ – molbertu. Jame jis mėgins nutapyti scenoje skrajojančius muzikos garsus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"