Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Fausto Latėno tiltas į praeities krantą

 
2018 06 05 14:20
Kompozitorius Faustas Latėnas (antras iš dešinės) visą laiką buvo apsuptas draugų.
Kompozitorius Faustas Latėnas (antras iš dešinės) visą laiką buvo apsuptas draugų. Mindaugo Kluso nuotrauka

Tel Avive per teatro festivalį „Jaffa Fest“ skambėjęs Fausto Latėno kvartetas „Šviesiam atminimui“ kompozitoriaus bičiuliams izraeliečiams reiškė šį tą daugiau nei kitiems klausytojams: pažėrė prisiminimų, susiejo su jaunystės dienomis. Lyg tiltas į praeities krantą. Ne veltui teatras, kuriame vyko autorinis lietuvių kūrėjo vakaras „Muzika – mano paslaptis“, vadinamas „Gešer“ – lietuviškai tai reiškia „tiltas“.

Aštuntą vakaro virš Tel Avivo jau telkėsi sutemos. Senosios Jafos, prieš 4 tūkst. metų įkurto uosto, kaimynystėje iškilęs teatras sulaukė įvairiakalbės publikos. Lauke šalia pagrindinio įėjimo F. Latėnas, apsuptas gerbėjų ir smalsuolių, fotografavosi su seniai matytais bičiuliais, ne vieną dešimtmetį gyvenančiais Izraelyje.

Labas vakaras, erev tov!

Tarp žiūrovų pasirodė Tel Avive gyvenanti džiazo garsenybė Viačeslavas Ganelinas su žmona Julija. Netrukome pastebėti ir Jurbarke Sinagogų aikštės memorialą kuriantį skulptorių Davidą Zundelovičių su šeima. Kur buvęs, kur nebuvęs, o Lietuvos kultūros atašė Rusijos Federacijoje tikrai buvęs, teatro salėje išdygo kultūros renginių prodiuseris Aleksandras Šimelis.

F. Latėnas savo autoriniu vakaru dalijosi su Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiu. Kartu prisiminta ir kita proga – Izraelio 70 metų sukaktis. Kad šiomis dingstimis neliktų nepasveikintųjų, Lietuvos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas į gausiai susirinkusius žiūrovus prabilo angliškai. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir mūsų šalies ambasada Tel Avive nemažai prisidėjo, kad toks vakaras įvyktų.

Kai scenoje pasirodęs renginio vedėjas muzikologas Viktoras Gerulaitis visiems palinkėjo gero vakaro – erev tov, aplodismentų gūsis atnešė ilgai laukto koncerto pradžią.

„F. Latėnas – išskirtinis ir labai gabus kompozitorius. Nuo pat pradžių jis ėmė rašyti ne tik įdomią, bet tiesiog gražią, jausmingą ir melodingą muziką. Anais laikais avangardistams ji nepatiko, tie užkaukė: „Tai ne muzika!“ Tačiau šiandien ne jų, o būtent Fausto kūrybą atliks genialusis violončelininkas Davidas Geringas su bičiuliais“, – taip Tel Avivo publikai V. Gerulaitis pristatė pagrindinį vakaro kaltininką.

Vis dėlto D. Geringas neskubėjo, laukė savo valandos, pirmiau į sceną įvedė pianistę Indrę Baikštytę, smuikininkę Rūta Lipinaitytę ir virtuoziškąjį styginių kvartetą „Art Vio“.

Vadina muzikos alchemiku

Su „Gešer (Tilto)“ teatru F. Latėnas nemažai bendradarbiauja. Jo vadovus pasiekė žinios apie labai sėkmingą F. Latėno vakarą Maskvoje, Jevgenijaus Vachtangovo teatre. Izraeliečiai surizikavo į Jafos festivalį atvežti ir supažindinti publiką su lietuvio kūriniais, rašytais ne teatrui.

„Labai norėjau, kad mano muzika suskambėtų šioje žemėje – Šventojoje Žemėje“, – pasibaigus vakarui „Lietuvos žinioms“ prisipažino F. Latėnas.

Savo ruožtu iniciatyvą surengti tokį koncertą rodė ir pats D. Geringas. Jis jau aštuonerius metus bendradarbiauja su lietuvių kompozitoriumi. Ne tik griežia F. Latėno kūrinius, bet ir adaptuoja juos violončelei ar didesnei grupei instrumentų, taip pat padeda išleisti natų sąsiuvinius.

D. Geringas bičiulį F. Latėną vadino muzikos alchemiku, kuris turi neįtikimą talentą saikingai susieti muzikos žanrus – nuo lotynų šokių, valsų, fokstrotų iki gedulingų maršų – ir kartu išlaikyti trapią pusiausvyrą.

Kai kuriuos draugus vos atpažino

Klausiamas, kokie saitai jį sieja su žydų tauta ir Šventąja Žeme, kompozitorius mintimis grįžo į praeitį. Aštuntojo dešimtmečio viduryje F. Latėnas studijavo Kauno Juozo Gruodžio muzikos technikume (dabar – konservatorija). Kai pagal specialią programą žydams buvo leista emigruoti iš SSRS, daugelis Fausto bendramokslių išvažiavo į istorinę tėvynę. Tarkime, tarp jų buvo ir legendinės roko grupės „Raganiai“ narių.

Senieji draugai dabar susirinko į „Gešer“ teatrą pasiklausyti kompozitoriaus koncerto. F. Latėnas teigė kai kuriuos sunkiai beatpažinęs – po išsiskyrimo praėjo net keturi dešimtmečiai. „Į technikumą atvažiavau iš Zarasų, kito Lietuvos krašto. Nuėjęs pas bičiulius kartais gaudavau pavalgyti. Tėvai buvo neturtingi, pinigų stigo, stipendija maža – nesiekė nė 12 rublių“, – dalijosi prisiminimais F. Latėnas.

1986 metais iškeliavusiems draugams kompozitorius parašė bene vieną žymiausių savo kūrinių – kvartetą „Šviesiam atminimui“. „Maniau, rašau jį kaip atsisveikinimą, nes niekada daugiau neišvysiu bičiulių. Juk tada nežinojome, kas bus vėliau. O dabar labai džiaugiuosi, kad kvartetas „Šviesiam atminimui“ tapo mūsų susitikimo kūriniu“, – kalbėjo kompozitorius.

Davidas Geringas bičiulį Faustą Latėną vadino muzikos alchemiku, turinčiu neįtikimą talentą saikingai susieti muzikos žanrus ir kartu išlaikyti trapią pusiausvyrą.

Neatskiriama Izraelio dalis

F. Latėno muzika „Gešer“ publikai neblogai pažįstama. Ji ne kartą skambėjo per J. Vachtangovo teatro gastroles, kai buvo rodomi režisieriaus Rimo Tumino statyti spektakliai – Aleksandro Puškino „Eugenijus Oneginas“, Grigorijaus Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“, Antono Čechovo „Dėdė Vania“, Sofoklio „Edipas Karalius“. F. Latėno kompozicijos naudojamos ir paties „Gešer“ spektakliuose „Karaliaus Dovydo knyga“ bei „Guliveris“.

Teatro „Gešer“ įkūrėjas ir meno vadovas režisierius Jevgenijus Arje birželio 27 dieną nudžiugins publiką nauju pastatymu – Aischilo „Orestėja“. Šioje tragedijoje ir vėl skambės lietuvių kompozitoriaus muzika.

Vis dėlto su klasikiniais, ne teatrui rašytais F. Latėno kūriniais izraeliečiai susipažino pirmą kartą. „Man didžiulė garbė ir džiaugsmas, kad jums patiko“, – baigiantis koncertui žiūrovams nuo scenos dėkojo kompozitorius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"