Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Baltijos valstybių atkūrimo šimtmečiui – išskirtinė muzika ir muzikai

 
2018 02 07 17:00
Maestro Gintaras Rinkevičius per Baltijos šalių orkestrų festivalį žada staigmenų. /
Maestro Gintaras Rinkevičius per Baltijos šalių orkestrų festivalį žada staigmenų. / Valstybinio simfoninio orkestro archyvo nuotrauka

Valstybės atkūrimo šimtmetis – puiki proga geriau pažinti artimiausius savo kaimynus. Į Lietuvos sceną sugrįžtantis Baltijos šalių orkestrų festivalis jau antrą dešimtmetį ne tik sukviečia į Lietuvą Latvijos ir Estijos kolektyvus bei solistus, bet ir reprezentuoja lietuvių muzikinę kultūrą kaimynų koncertų salėse.

Šių metų festivalio koncertų programa spindi šimtmečio ženklais, talentingais solistais, laikui nepavaldžia akademinės muzikos klasika. Apie visa tai mintimis pasidalijo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) meno vadovas, maestro Gintaras Rinkevičius.

„Dažnai būna, kad šalys, kurios, regis, yra visai arti, kultūriniu ir kitais požiūriais lieka nedovanotinai tolimos.“

Festivalis – kultūrinei pažinčiai ir draugystei

„Dažnai būna, kad tos šalys, kurios, regis, yra visai arti, kultūriniu ir kitais atžvilgiais lieka nedovanotinai tolimos“, – sakė maestro G. Rinkevičius. Būtent todėl Baltijos šalių orkestrų festivalis – gera proga šią spragą užtaisyti.

Šiemet festivalis sugrįžta po dvejų metų pertraukos. Per koncertus, vyksiančius vasario ir kovo mėnesiais, girdėsime tris orkestrus – svečiuosis Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Andris Poga) ir Liepojos simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas G. Rinkevičius). Savo programą atliks ir LVSO. Tokia kultūrinė draugystė – vienas svarbiausių Baltijos šalių orkestrų festivalio bruožų.

Per jau antrą dešimtmetį skaičiuojančio renginio istoriją ne tik Latvijos ir Estijos kolektyvai savo interpretacijomis užpildė mūsų koncertų sales, bet ir LVSO ne kartą pažindino Baltijos valstybių publiką su lietuviška muzika.

Pernai gruodį dalis LVSO orkestrantų koncertavo Rygoje, o šių metų lapkritį visas orkestras vyks į Latviją, kur dalyvaus kaimynų šimtmečio renginiuose – ten nuskambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra“. Be kita ko, LVSO lankysis ir Liepojoje, kur papildys šio miesto simfoninio orkestro pajėgas, atliekant įspūdingą Gustavo Mahlerio Antrąją simfoniją.

„Mums labai svarbu bendradarbiauti, draugauti, megzti kultūrinius ryšius, ypač – su kaimynais. Manau, kad mūsų misija yra supažindinti tam, kad žinotume, kokio lygio ir kokią muziką groja artimiausios kaimynės Latvijos nacionalinis simfoninis ar Liepojos simfoninis orkestrai. Pats esu pastarojo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, tad galiu pasakyti, kad šis nedidelio miesto kolektyvas yra labai didelio meistriškumo“, – teigė G. Rinkevičius.

Naujas kūrinys trims Baltijos valstybėms

Baltijos šalių orkestrų festivalio programoje – nemažai apie šimtmetį bylojančių ženklų. Be individualių valstybių reprezentacijų, publikai bus pristatomas ir visoms trims šalims dedikuotas naujausias latvių kompozitoriaus Arturo Maskato kūrinys „The Song of the Baltics“ („Baltų daina“) solistams, chorui ir orkestrui. Tai ypatingas, visų trijų valstybių šimtmetį švenčiantis kūrinys.

Kompozicijoje pasakojama apie sudėtingą Baltijos valstybių likimą: kūrinyje girdime skambant latvių poetų Vizmos Belševicos ir Ojaro Vaciečio, estų poeto Paulo Eriko Rumo ir vieno žymiausių lietuvių poetų Sigito Gedos eiles. Įdomu tai, kad kiekvienoje iš trijų opuso dalių atitinkamai dainuoja lietuvių, latvių ir estų solistai, atstovaujantys savo šalims.

Į svečius atvyks Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras ir dirigentas Andris Poga.
Į svečius atvyks Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras ir dirigentas Andris Poga.

„Festivalį pradėsiančio koncerto programa, mano nuomone, nepaprastai įdomi. Pirmojoje dalyje skambės Jeano Sibeliaus Antroji simfonija, o antrojoje bus atliktas specialiai Baltijos valstybių šimtmečiui parašytas A. Maskato kūrinys. Lietuvai dedikuotoje dalyje dainuos solistė Vida Miknevičiūtė, Latvijai – Aleksandras Antonenka. Manau, kad Lietuvos publika gerai žino šį tenorą, dainuojantį ir „Metropolitan“, ir „La Scalos“, ir daugelyje kitų žymiausių pasaulio operos teatrų. Lietuvos žvaigždė yra Violeta Urmana, o Latvijoje tokį patį statusą turi A. Antonenka. Na, o Estiją reprezentuos solistė Mari Kalkun. Pats kūrinio dar negirdėjau, bet gerai žinau A. Maskatą ir galiu patvirtinti, kad jis rašo labai įdomią ir gerą muziką“, – apie kūrinį kalbėjo G. Rinkevičius.

„Baltų daina“ pirmą kartą buvo atlikta pernai gruodžio 9 dieną Rygoje, o Vilniuje per Baltijos šalių orkestrų festivalio pirmąjį koncertą girdėsime lietuviškąją kūrinio premjerą. Ją kartu su solistais atliks Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras, valstybinis choras „Latvija“, diriguos Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas A. Poga.

Latvių kompozitorius Arturas Maskatas pristatys naujausią savo kūrinį "Baltų daina".
Latvių kompozitorius Arturas Maskatas pristatys naujausią savo kūrinį "Baltų daina".

Šimtas stygų ir šeimos duetas

Kūrybingai pažvelgę į programą, festivalio organizatoriai publikai žada ir daugiau staigmenų. Maestro G. Rinkevičius pasakojo apie dar vieną intriguojantį koncertą, pavadintą „100 stygų“, kai scenoje girdėsime įspūdingo dydžio atlikėjų desantą, mat kartu grieš trijų – Latvijos nacionalinio, Liepojos ir Lietuvos valstybinio simfoninių orkestrų styginiai instrumentai.

„Jeigu kam bus įdomu – galės skaičiuoti, o mes suskaičiavome, kad scenoje bus 32 pirmieji, 28 antrieji smuikai, altų – taip pat dvigubai ar trigubai daugiau nei įprastai. Ilgai ieškojau šiam koncertui tinkamos programos. Galiausiai apsistojome prie M. K. Čiurlionio Styginių kvarteto pirmąja dalimi, kuri skamba labai įdomiai. Be to – tai lietuviška muzika. Arnoldo Schoenbergo styginių sekstetą „Pragiedrėjusi naktis“, aranžuotą styginių orkestrui, jau esame atlikę anksčiau – tai puiki muzika. O Piotro Čaikovskio „Serenada“ styginių orkestrui – tiesiog pasaulinė klasika. Šio kūrėjo kartu su Wolfgangu Amadeusu Mozartu muziką bene dažniausiai girdime pasaulio koncertų salėse“, – apie programą pasakojo festivalio meno vadovas.

Baltijos šalių orkestrų festivalį pabaigs vienas ryškiausių šių dienų lietuvių pianistų Lukas Geniušas ir jo žmona Ana Geniušienė.
Baltijos šalių orkestrų festivalį pabaigs vienas ryškiausių šių dienų lietuvių pianistų Lukas Geniušas ir jo žmona Ana Geniušienė.

Baltijos šalių orkestrų festivalį pabaigs, o kartu ir Lietuvą reprezentuos iškalbingas garsios muzikų poros koncertas – kartu su LVSO pasirodys vienas ryškiausių šių dienų lietuvių pianistų Lukas Geniušas ir jo žmona, Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos absolventė Ana Geniušienė. Jų atliekama programa spindės išskirtiniu virtuoziškumu, nes jos metu nuskambės W. A. Mozarto ir Sergejaus Prokofjevo koncertai fortepijonui bei W. A. Mozarto Koncertas dviem fortepijonams.

„Mūsų klausytojams ypač svarbu yra programa ir solistai. Šį kartą, mano nuomone, jie bus nepaprastai įdomūs“, – intrigavo maestro G. Rinkevičius.

Baltijos šalių orkestrų festivalis įvyks Vilniaus kongresų rūmuose: vasario 9 dieną – „Baltijos šalių orkestrų festivalis. Latvija“, vasario 17 dieną – „100 stygų“, kovo 2 dieną – „Baltijos šalių orkestrų festivalis. Lietuva“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"