Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Baltijos trienalė be šmėklų

 
2018 05 15 12:00
Betono blokus ir medieną Augustas Serapinas įsigijo iš Ignalinos atominės elektrinės.
Betono blokus ir medieną Augustas Serapinas įsigijo iš Ignalinos atominės elektrinės. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sostinės Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) veikia tryliktoji Baltijos trienalė. Pirmąkart istorijoje ją drauge rengia visos Baltijos šalys. Birželį paroda bus atidaryta Estijos šiuolaikinio meno centre Taline, rugsėjį – Latvijos meno centre „Kim?“ Rygoje.

Šios trienalės tema – „Išsižadėk šmėklų“. Jos meno vadovas Vincentas Honoré, Londone dirbantis parodų kuratorius, rengti trienalę pakviestas 2017-ųjų sausį. „Tuo metu Donaldas Trumpas kandidatavo į JAV prezidento postą, Marine Le Pen – į Prancūzijos, o Didžioji Britanija nusprendė palikti Europos Sąjungą, – prisiminė jis. – Trienalė skirta Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių nepriklausomybės šimtmečiui paminėti. Manęs paprašė apmąstyti jų identitetą. Manau, vieno tokio nėra. Trys šalys kalba skirtingomis kalbomis, turi savitas istorijas. Todėl nusprendėme nagrinėti jų sąryšį, lyčių, rasės ir klasės sampratas.“

„Dauguma šiandien dirbančių menininkų emigruoja, jų kūrybą papildo užuominos į kitas kultūras.“

Žavėjosi architektūra

Kaip sakė trienalės meno vadovas, Lietuvoje labiausiai akcentuojamas teritorijos motyvas, aktualiausias Vilniaus kraštui. Taline dėmesys bus sutelktas į performatyvų kūną, Rygoje – į priklausymą bendruomenei. Taip bus sukurtos kelios skirtingos tos pačios parodos versijos.

Iš viso projekte dalyvauja 70 menininkų ir poetų. „Kodėl poetai? Norėjome įtraukti ir muzikų, architektą, kad trienalės polifonija susilietų į vienovę. Programoje turime meno istorijoje pasižymėjusių menininkų (kaip estas Anu Poderis ar JAV gyvenantis Melvinas Edwardsas) ir jaunų, kylančių kūrėjų, kuriems tai – pirma reikšminga paroda“, – pasakojo V. Honoré.

Trienalės atidaryme dalyvavo ir portugalų architektas Diogo Passarinho, dirbantis Berlyne. Jis žavėjosi ŠMC architektūra. „Tikiuosi, tai neskambės labai nuobodžiai. Statinio architektūra padiktavo parodos išdėstymą ir buvo jos išeities taškas. Šis pastatas turi įdomių bruožų. Pirmiausia norėjau kiek įmanoma atverti jo erdves. Matysite, kad parodą apšviečia dienos saulė. Vienoje salių atidengėme pertvaras. Mažos detalės, kaip mozaikinės grindys, bylojo apie pirminę pastato būklę“, – kalbėjo D. Passarinho.

Panaudojo plaukus

Beveik pusė trienalėje rodomų kūrinių yra nauji, skirti specialiai šiai parodai. Kroatų menininkė Dora Budor ŠMC antro aukšto terasoje sukūrė postapokaliptinį peizažą. Jos instaliacijoje virš sunaikinto miesto griuvėsių retkarčiais praskrenda animatroninis paukštis.

Augustas Serapinas taip pat atkreipė dėmesį į atominės industrijos paveldą. Jis bendravo su visaginiečiais, Ignalinos atominės elektrinės (AE) darbuotojų vaikais. Betono blokus ir medieną savo darbui „Vygintas, Kirilas ir Semionovas“ autorius įsigijo iš Ignalinos AE per aukcioną. Šiuo metu vyksta jėgainės demontavimo darbai.

Čekų skulptorė Anna Hulačova sukonstravo fontano formos monumentą. Tai vienas didžiausių parodoje eksponuojamų kūrinių. Kolekciją papildo pasiskolinti darbai – piešiniai, paveikslai, instaliacijos, vaizdo projekcijos, muzika ir kita. „Menininkai dirbo su visomis įmanomomis priemonėmis: kūrė keramiką, tekstilę, performansus, naudojo betoną, stiklą, plastiką, šiuolaikines technologijas ir žmogaus plaukus“, – apie danės Ninos Beier „Automobilius“ su plaukais užsiminė V. Honoré.

Paroda nusikėlė į rūsį

Šveicarė Miriam Cahn – žinoma menininkė, savo kūrinius rodžiusi Venecijos bienalėje ir šiuolaikinio meno parodoje „Documenta“. Vilniuje pristatoma jos trylikos paveikslų serija „Schlafen“ („Miegas“, 1997).

Naują penkiolikos kūrinių seriją eksponuoja dailininkė Sanya Kantarovsky. „S. Kantarovsky gimė Rusijoje, o dabar gyvena Niujorke. Niujorko valstijoje gyvena ir Pakistane gimusi skulptorė Huma Bhabha. Dauguma šiandien dirbančių menininkų emigruoja, jų kūrybą papildo užuominos į kitas kultūras“, – pastebėjo trienalės meno vadovas.

ŠMC rūsyje skamba Jayne Cortez (1934–2012) balsas. Amerikiečių poetė, aktyvistė, eilėraščių rinkinių autorė daugumą įrašų išleido su avangardinio džiazo grupe „The Firespitters“. Ten pat rodomas tailandiečių menininko Korakrito Arunanondchai filmas apie kompiuterio ir žmogaus atmintį. Autorius nufilmavo savo močiutę, sergančią Alzheimerio liga. ŠMC rūsys paverstas instaliacijų erdve, o jo grindys nubertos juodžemiu.

Sunkiausia – įsiminti vardus

Trienalėje dalyvauja ir lietuvių menininkų duetas „Pakui Hardware“ (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) bei Ieva Rojūtė. Jos freskos – trumpųjų žinučių poezija.

„Sunkiausiai sekėsi įsiminti sudėtingus menininkų vardus, – juokavo V. Honoré. – Rengiant trienalę ypatinga buvo tai, kad menininkai pasitikėjo mumis. M. Edwardsas paprastai pats eksponuoja savo darbus arba šį procesą prižiūri jo asistentas. Menininkai kūrė naujus kūrinius ir iš naujo interpretavo senus. Man buvo privilegija dirbti su jais. Galiausiai ši paroda – kaip sodas: visa dera vienoje erdvėje ir neuždengia kitų kūrinių.“

Baltijos trienalė pirmąkart surengta 1979 metais Vilniuje. Nuo tada ji organizuojama kaip naujo Baltijos ir kitų šalių meno paroda. 2015-ųjų trienalė, kuruota drauge su Aneta Rostkowska, rodyta ir Krokuvoje. Šiemet nuspręsta parodos katalogą leisti ne keliomis, o viena kalba – anglų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"