Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Atgimė prarastoji pirmoji simfonija

 
2018 03 09 14:00
Kompozitorius Arvydas Malcys parengė atlikti pirmąją lietuvišką simfoniją, kurios pėdsakų, kaip ilgą laiką buvo manyta, neliko. /
Kompozitorius Arvydas Malcys parengė atlikti pirmąją lietuvišką simfoniją, kurios pėdsakų, kaip ilgą laiką buvo manyta, neliko. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kompozitorius, violončelininkas Arvydas Malcys parengė atlikti pirmąją lietuvišką simfoniją – Juozo Žilevičiaus parašytą ir vėliau sudegusią Simfoniją f-moll. Ji šiandien, kovo 9-ąją, skambės Kauno valstybinėje, o kovo 10-ąją – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

J. Žilevičius (1891–1985) buvo vargonininkas, muzikologas, pedagogas, choro dirigentas. Jis laikomas ir pirmuoju lietuviškos simfonijos autoriumi. Ją J. Žilevičius parašė 1919 metais, studijuodamas Sankt Peterburge. Ten muzikas pasitraukė kilus Pirmajam pasauliniam karui.

„Lietuvių muzikos istorija prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, kai kilus nacionaliniam sąjūdžiui ėmė reikštis pirmieji kompozitoriai. Neturėdami galimybės mokytis tėvynėje jie kūrė studijuodami užsienio konservatorijose – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis savo simfonines poemas sukomponavo Varšuvoje, J. Žilevičius vienintelę savo simfoniją – Sankt Peterburge. Tai buvo sunkus laikotarpis Rusijoje. Jaunam studentui iš Lietuvos teko patirti badą ir revoliucijos baisumų“, – pasakojo simfoniją parengęs kompozitorius A. Malcys.

Juozas Žilevičius savęs nelaikė kompozitoriumi. Sakė: „Rašau tik tą, kas šiandien reikalinga.“

Prarasta ir atrasta

J. Žilevičiaus kūrybinės veiklos pradžia sutapo su Lietuvos valstybės atkūrimu ir raida. Tarpukariu muzikas grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Jis buvo vienas Kauno operos teatro steigimo iniciatorių, rengė pirmuosius lietuviškos simfoninės ir kamerinės muzikos koncertus, organizavo pirmąją Dainų šventę, dirbo mokyklose, prisidėjo įtraukiant privalomą muzikos mokymo programą bendrojo lavinimo mokyklose.

1922–1923 metais Kaune, J. Žilevičiaus organizuotuose koncertuose, keletą kartų skambėjo Simfonija f-moll. Tuomet ją atliko iš vietinių muzikantų sudarytas orkestras, kuriam dirigavo Izaokas Vildmanas-Zaidmanas. „Siuitos bruožų turintis kūrinys buvo grįstas lietuvių liaudies dainų melodijomis, klasikine harmonija, romantinės muzikos tradicijomis. 1929 metais J. Žilevičius išvyko į JAV. Ketino po dešimties metų grįžti, todėl kai kuriuos savo daiktus ir rankraščius paliko Lietuvoje“, – paaiškino A. Malcys.

Deja, muziko planus sujaukė Antrasis pasaulinis karas. Jo metu pražuvo ir pirmosios lietuviškos simfonijos partitūra – ji sudegė Šiauliuose. Ilgą laiką buvo manoma, kad J. Žilevičiaus simfonija dingo be pėdsakų, todėl niekas nebandė jos ieškoti.

Visgi muzikologė Danutė Petrauskaitė, 1991 metais dirbusi Čikagoje, J. Žilevičiaus-Juozo Kreivėno lietuviškos muzikos archyve, atsitiktinai rado šios simfonijos pirmosios dalies fragmentą – juodraštinį partitūros variantą. „Jis leidžia susidaryti vaizdą apie kūrinio tematinę medžiagą, melodijos ir formos ypatumus. Taip kilo mintis rastą fragmentą prikelti naujam muzikiniam gyvenimui“, – sakė A. Malcys.

Profesoriaus barai

Išvykęs į JAV J. Žilevičius daugiau nei 30 metų vargonininkavo ir vadovavo chorui Šv. Petro ir Povilo parapijoje Elizabete. Ir ten muzikas prisidėjo prie Amerikos lietuvių dainų švenčių organizavimo, dirigavo, rašė to meto spaudoje, rengė simfoninės muzikos koncertus.

Paskui J. Žilevičius persikėlė į Čikagą, ten įkūrė Amerikos lietuvių chorų sąjungą, žurnalą „Muzikos žinios“ ir Lietuvių muzikologijos archyvą. Medžiagą – 26 rūšių liaudies muzikos instrumentus, natų leidinius, paties užrašytas liaudies dainas, kompozitorių rankraščius – jis buvo pradėjęs rinkti dar Lietuvoje. Vėliau ėmė kolekcionuoti fotografijas, plakatus, plokšteles, magnetofono juostas, pianolų įrašus ir videofilmus.

Kompozitoriai (iš kairės): Jeronimas Kačinskas, Juozas Žilevičius, Vladas Jakubėnas ir Vytautas Bacevičius Niujorko koncertų salėje „Carnegie Hall“, 1952 metai. / Klaipėdos universiteto archyvo nuotrauka
Kompozitoriai (iš kairės): Jeronimas Kačinskas, Juozas Žilevičius, Vladas Jakubėnas ir Vytautas Bacevičius Niujorko koncertų salėje „Carnegie Hall“, 1952 metai. / Klaipėdos universiteto archyvo nuotrauka

Ne visi minėti eksponatai išliko. Tačiau J. Žilevičiaus dainos – „Pabuskim iš miego“, „Čia kraštas liūdnas“, „Vilnius“, „Oi, kad išauštų“, „Laisvės daina“ – buvo ypač populiarios to meto chorų repertuaruose. Be to, J. Žilevičius surinko ir paskelbė lietuvių muzikų vardyną, lietuvių liaudies ir originalių dainų rinkinį „Lietuviais esame mes gimę“, studijų, knygų, monografijų ir kitų darbų.

Savęs jis nelaikė kompozitoriumi. Sakė: „Rašau tik tą, kas šiandien reikalinga.“

Kompozitorius Arvydas Malcys ir koncerto dirigentas Modestas Barkauskas. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Kompozitorius Arvydas Malcys ir koncerto dirigentas Modestas Barkauskas. / Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Kompozitorius kompozitoriui

Ir A. Malcys domėjosi šio kompozitoriaus asmenybe. Žinoma, kad septyniolikos J. Žilevičius pradėjo dirbti vargonininku Plungėje. 1908–1909 metais jis bendravo su M. K. Čiurlioniu, kuris į Plungę atvykdavo aplankyti sužadėtinės Sofijos Kymantaitės. Jaunąjį vargonininką M. K. Čiurlionis skatino toliau studijuoti muziką.

Vėliau Lietuvių muzikologijos archyvui įkurti J. Žilevičius skyrė savo penkiasdešimties metų santaupas. JAV gyvenęs ir dirbęs vargonininkas Juozas Kreivėnas yra sakęs: „Kai reikėdavo ką nors pradėti iš nieko, J. Žilevičius ateidavo į talką.“

Ką reiškia vienam kompozitoriui prisiliesti prie kito kompozitoriaus kūrybos? „Teko pasiklausyti tos epochos simfoninės muzikos. Daugiausia klausiau J. Žilevičiaus mokytojo Aleksandro Glazunovo simfoninių kūrinių – didelio profesionalumo ir meistriškumo orkestruotė“, – kalbėjo A. Malcys.

Rengdamas simfoniją atlikimui jis neišėmė nė vieno J. Žilevičiaus užrašyto takto. „Redakciniai ir instrumentuotės darbai atlikti laikantis to meto Sankt Peterburgo kompozicinės mokyklos romantizmo stiliaus nuostatų. Nustatytas optimalus epizodų tempas, suteikiantis medžiagai kontrastingumo ir naujumo. Sutvarkyta metrika ir taktuotė, instrumentų akcentai, dubliavimai, dinamika, ostinatinės ir ritminės orkestro grupių figūros bei įtraukti papildomi instrumentai“, – vardijo kompozitorius. Iš išlikusių fragmentų, kurie sudarė apie septynias minutes, jam pavyko sudėti stambios formos vienos dalies simfoninį kūrinį, trunkantį 15 minučių.

Sukaupta šimtai kūrinių

J. Žilevičius buvo aistringas kolekcininkas. Ar užrašus, leidinius, nuotraukas, įrašus renka ir A. Malcys? „Mūsų šeima turi paveikslų kolekciją, kurią vis papildome. Taip pat turime didelę biblioteką, joje jau netelpa knygos, todėl joms skyrėme dar vieną kambarį. Šiandien dokumentų kaupimo situacija kitokia. Kompozitorių įrašai bei natos kaupiamos laikmenose. Visą J. Žilevičiaus surinktą nuotraukų, natų ir folkloro užrašų archyvą galėtume sudėti į kompiuterį“, – svarstė kompozitorius.

Juozo Žilevičiaus lietuvių liaudies muzikos instrumentų kolekcija (apie 1927 metus) – vienas didžiausių tokių rinkinių pasaulyje. / Juozo Žilevičiaus-Juozo Kreivėno archyvo nuotrauka
Juozo Žilevičiaus lietuvių liaudies muzikos instrumentų kolekcija (apie 1927 metus) – vienas didžiausių tokių rinkinių pasaulyje. / Juozo Žilevičiaus-Juozo Kreivėno archyvo nuotrauka

Praėjusiais metais paminėtas A. Malcio 60 metų jubiliejus: Nacionalinėje filharmonijoje – griežiant Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (LNSO), Šv. Kotrynos bažnyčioje – Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui, Ukrainoje – atliekant Kijevo kameriniam orkestrui, Maskvoje – orkestrui „Novaja Rossija“. Violončelininkas, kompozitorius mokėsi Juozo Gruodžio konservatorijoje Kaune, paskui – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. LNSO jis griežia nuo 1979 metų. Be to, parašė penkias dešimtis orkestrinių ir daugiau nei šimtą kamerinių kūrinių.

Koncertas „Romantiškos akimirkos“ vyks šiandien, kovo 9 dieną, Kauno valstybinėje filharmonijoje, o kovo 10 dieną – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje sostinėje. Be J. Žilevičiaus Simfonijos f-moll (A. Malcio redakcija ir instrumentuotė), bus atliekama Piotro Čaikovskio ir Edvardo Griego muzika, J. Žilevičiaus ir M. K. Čiurlionio amžininko Emilio Darzinio „Melancholiškas valsas“. Dirigentas – Modestas Barkauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"