Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Atgaivintas „Skrydis per Atlantą“

 
2018 03 02 7:00
Filmą "Skrydis per Atlantą" režisierius Raimondas Vabalas sukūrė 1983 metais. 
Filmą "Skrydis per Atlantą" režisierius Raimondas Vabalas sukūrė 1983 metais.  Kadras iš filmo

Po 35 metų į didžiuosius kino teatrų ekranus sugrįžta atgimęs legendinis Raimondo Vabalo filmas „Skrydis per Atlantą“ (1983).

Lietuvos kino centro užsakymu suskaitmenintą ir restauruotą juostą vakar, kovo 1-ąją, išvydo vilniečiai, o kitą savaitę du nemokami seansai vyks Kaune ir Klaipėdoje. „Skrydžio per Atlantą“ pristatyme dalyvaus lakūną Steponą Darių vaidinęs aktorius Remigijus Sabulis, operatorius Jonas Tomaševičius, filmo redaktoriumi dirbęs rašytojas Romas Gudaitis, kiti kūrybinės grupės nariai.

R. Vabalo režisuotas filmas apie vieną svarbiausių XX amžiaus lietuvių gyvenimo įvykių – 1933-iųjų legendinį lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį lėktuvu „Lituanica“ per Atlantą siekiant išgarsinti lietuvių tautos vardą – sulaukė didžiausio šalies kino istorijoje populiarumo. Tuo metu jį pažiūrėjo beveik 650 tūkst. žiūrovų. Pasak kino kritikės Rasos Paukštytės, juostos populiarumą tarp amžininkų lėmė dramatiškas, profesionaliai sukurtas pasakojimas ir jo potekstėje slypinti įkvepianti žinia apie sunkiai palaužiamą herojų užsispyrimą pamatyti, vadinasi – susigrąžinti, tikrąją tėvynę. Ne vienas kritikas atkreipė dėmesį ir į patrauklią šio filmo intonaciją šiandieniniame kontekste – santūrų kalbėjimą patriotinėmis temomis.

„Kas prisimena tą gūdų sovietinį laikotarpį, puikiai supranta, kad šviesaus atminimo režisieriaus R. Vabalo misija buvo beveik neįmanoma, – teigia Steponą Darių filme įamžinęs R. Sabulis. – Tuo metu kiekvieną kino kūrėjų darbą kontroliavo „Goskino“. Tačiau režisierius sugebėjo įrodyti, kad šis filmas reikalingas ne tik Lietuvai, bet ir „plačiajai tėvynei“. Jis tai padarė remdamasis scenarijaus versija, jog lietuvių lakūnų lėktuvą „Lituanica“ pašovė tuo metu į valdžią Vokietijoje atėję hitlerininkai. Maskva davė leidimą.“ Taip, pasak R. Sabulio, prasidėjo sudėtingi ir daug sveikatos iš režisieriaus pareikalavę filmo kūrimo darbai. Vien skraidančią „Lituanicos“ kopiją žymus aviatorius konstruktorius Vladas Kensgaila konstravo 9 mėnesius. Aktorius prisimena, kad Lietuvoje žiūrėti šio filmo žmonės ėjo tūkstančiais: „S. Darius ir S. Girėnas buvo kaip šventieji, kurie išgarsino Lietuvą ir tapo didvyriais. Jų paveikslai kabėjo kaimų trobose, moterys ausdavo kilimus su lakūnų ir „Lituanicos“ atvaizdais. Tai buvo savotiškas pasipriešinimas okupacijai ir sovietinei valdžiai.“

„Skrydžio per Atlantą“ autoriai – režisierius R. Vabalas, scenarijaus autoriai R. Vabalas ir Juozas Glinskis, operatorius J. Tomaševičius, dailininkas Algirdas Ničius, kompozitorius Bronius Kutavičius. Filme pagrindinius vaidmenis kuria R. Sabulis ir Eimuntas Nekrošius, taip pat vaidina Regimantas Adomaitis, Eugenija Bajorytė, Juozas Budraitis, Povilas Gaidys, Gediminas Girdvainis, Valentinas Masalskis, Jonas Vaitkus ir kiti.

Jau suskaitmeninta ir restauruota 11 filmų: „Jausmai“ (rež. A. Grikevičius ir A. Dausa, 1968), „Sadūto tūto“ (rež. A. Grikevičius, 1974), „Velnio nuotaka“ (rež. A. Žebriūnas, 1974), „Gražuolė“ (rež. A. Žebriūnas, 1969), „Herkus Mantas“ (rež. M. Giedrys, 1972), „Niekas nenorėjo mirti“ (rež. V. Žalakevičius, 1966), „Maža išpažintis“ (rež. A. Araminas, 1971), „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (rež. R. Banionis, 1990), „Adomas nori būti žmogumi“ (rež. V. Žalakevičius, 1959), „Faktas“ (rež. A. Grikevičius, 1980), „Skrydis per Atlantą“ (rež. R. Vabalas, 1983). Visiems filmams yra parengti subtitrai anglų ir prancūzų kalbomis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"